Moteris ir „perdegimo“ sindromas

0 (0)

Šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti apie tai, kas turi didesnę tikimybę “perdegti”- moteris ar vyras? Jei pažvelgsime į mūsų žmonijos priešistorę, kai žmonės gyveno bandomis, pamatysime, kad vyras atliko medžiotojo vaidmenį. Jo pagrindinė pareiga buvo aprūpinti šeimą maistu ir suteikti saugumą. Tuo tarpu moteris buvo židinio sergėtoja: ji rūpinosi vaikais, juos saugojo ir skleidė šilumą visai šeimai. Kažin ar atlikdama tik šias pareigas, ji galėjo susirgti “perdegimo” sindromu? Dabar pažvelkime į šių laikų moteris ir joms keliamus reikalavimus.

Šiuolaikinės moters vaidmenys

Šiais laikais beveik nerasime jaunos šeimos, kur moteris bent jau kelerius metus po vedybų neprivalėtų dirbti: norisi buto, daug kainuoja atostogos, o be to norisi pasidžiaugti jaunyste. Tam neužtenka vyro atlyginimo, tad medžiotojos vaidmenį privalu atlikti ir moteriai. Taigi moteris priversta ieškotis tokio darbo, kuriame galima daugiau uždirbti. Darbas dažnai neatitinka moters poreikių. Tačiau ji guodžiasi tuo, jog tai truks tik keletą metų, kol gims kūdikis. Gimus kūdikiui moteris dirba bent pusę dienos, ir ne todėl, kad profesinis darbas teiktų jai daug džiaugsmo. Reikia pinigų. Ratas ima suktis: namai, vaikas, vyras, darbas. Dirbančią moterį niekas neatleidžia ir nuo kitų jos pareigų. Vis dar laikoma įprastu dalyku, kad vyro darbas suryja daug asmeninio laiko. Žmona ir vaikai priversti tai pakęsti. Tačiau vyrai visai nelinkę laukti ilgai iš darbo negrįžtančių žmonų ir dar rūpintis vaikais. Grįžęs namo, vyras nori rasti garuojančią vakarienę ant stalo, sumigdytus vaikus ir besišypsančią, aplink vyrą šokinėjančią žmoną.

Ir ne viena moteris nori ir privalo įrodyti ką gali: ji pajunta pareigą apimti viską: darbą, namus ir vedybinį gyvenimą.

Nuolat skubėti verčiamos moterys netenka jėgų, pasijunta išsekusios ir prislėgtos. Jos puola prie darbo kupinos idealizmo, bando prasimušti, iš jų reikalaujama daugiau negu iš vyrų ( statistika rodo, kad moterims už tą patį darbą mokama trečdaliu mažiau negu vyrams).Jos baiminasi, jog neįveiks savo užduočių, bijo susirgti, jas graužia sąžinė dėl vaikų, partnerio ir darbo, nes visada kur nors kas nors lieka nepadaryta. Jas kankina baimė, jog nesusidoros, ir dėl to stengiasi aukoti dar daugiau jėgų ir energijos. Ir kaip Thorstenas Dargatzas teigia : “… tikslai, norai ir viltys negali būti įgyvendinti, o pastangos pasiekti norimų dalykų darosi vis beviltiškesni, jėgų atsargos baigiasi, ateina išsekimas”.

Reikalavimai moterims

Pavartykime moterims skirtus savaitinius ar mėnesinius žurnalus ir palyginkime juos su vyrams skirtais leidiniais.

Žurnaluose, skirtiems vyrams, gausu informacijos apie naujausius automobilius, žvejybą, ginklus. Gausu profesinių patarimų, kaip padaryti karjerą, būti geru vadovu ir t. t. Negana to, vyrų žurnalai pilni moters nuotraukų. Žurnale ji jauna, daili, liekna, seksuali, visada madingai apsirengusi, o kartais ir visai neapsirengusi. Šios mergytės leidžia pajusti , kad jos skirtos jam, į jas žiūrinčiam skaitytojui. Vyrui įteigiama, jog visos šios gražuolės svajoja apie jį, pažadinamas tam tikras ilgesys, formuojami jo reikalavimai moterims. Netiesiogiai teigiama, jog visai nesvarbu, ar tas vyras jaunas, ar senas, bjaurus, storas. Nesvarbu, koks tai skaitytojas, svarbiausia, jog jis vyras, ir dailiosios lyties atstovės skirtos jam.

Tuo tarpu moterims skirti žurnalai formuoja dar didesnę moterų kaltę. Joms siūlo gimnastikos programą, kad figūra pagaliau taptų ideali, pateikia dietą, kad liemuo taptų liaunas kaip modelių, parodo jai negrabias, skonio neturinčias ir makiažo nenaudojančias varguoles ir čia pat pademonstruoja, kaip jos galėtų atrodyti, jei tik pasistengtų. Tačiau diskretiškai nutylima, kad nuotraukose esančias ponias grimuoja specialus mokslus ėjęs visažistas, kuriam reikia plušėti kelias valandas, kol pasiekia tą stulbinantį efektą. Nutylima ir tai, kad jokia ištekėjusi, tvarkanti namų ūkį, besirūpinanti vaikais ir dirbanti moteris negalės skirti kelių valandų makiažui, kūno priežiūrai ir šukuosenai, o kur pratimai pilvui? Ir be galo keista, kad joks vyrų žurnalas nesiūlo vyrams tokios mankštos… Anaiptol, moterų žurnalai pilni patarimų, kaip iškepti skanius pyragus, kad pradžiugintumėte savo ir taip pilvotus vyrus. Žurnaluose moterys gali rasti patarimų, kaip konservuoti vaisius žiemai, kaip pasigaminti marmelado ir uogienės. Trumpiau tariant, žurnalai moterims pateikia kalendorinį planą: ir ji viską suspės, jei suksis kaip voverė rate.

Negana to, žurnaluose gausu patarimų kaip kuo taupiau verstis namų ūkyje, kaip šiek tiek užsidirbti papildomai, kaip nejautrų, paniurusį vyrą savo dėmesiu, kantrybe, švelnumu ir meile paversti įsijaučiančiu sutuoktiniu. Beje, vyras, žinoma, tik todėl tapo niurgzliu, kad turėjo nepakankamai gerą žmoną.

Vyrai, deja, nemano, jog ir jie, lygiai kaip moterys, turėtų derinti darbą su šeimininkavimu namuose, prižiūrėti ir auklėti vaikus.

Suprantu, kad mūsų technologijos amžiuje negalėsime grįžti prie senų moters ir vyrų rolių (vyras- medžiotojas, moteris- židinio sergėtoja), tačiau, brangūs vyrai, jei moteris dalinasi su jumis medžiotojo vaidmenį, pasidalinkite ir jūs su ja židinio sergėtojo vaidmeniu.

Medicinos psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė
KPPK direktorė el. paštas: viktorijagr@gmail.com