Myliu labiau nei saulę, dangų ir žvaigždes, bet jai tai šnipštas

meile

Klausimas: Sveiki,
Ilgą laiką mane kamuoja vienas klausimas, kuris man atrodo toks sudėtingas, nes tiesiog vis bandau atsakyti sau, kad taip nėra ir vis bandau sau pasakyti, kad reikia dar turėti vilties, nors tuo pačiu reikėtų tiesiog judėti toliau ir tiesiog tai pamiršti…

O viskas prasidėjo taip: atsitiktiniais susitikimais paskaitų metu, atsitiktiniais pasisveikinimais, kurių per dieną pasitaikydavo ne vienas, atsitiktiniais pokalbiais ir atsitiktinėmis šypsenomis, apie kurias užsigalvojus iškart atsiranda šypsena veide… Atrodo taip, lyg atradau žmogų, kuris toks artimas mano sielai, bet tuo pačiu ir toks tolimas, nes vienu metu bendraujant su ja jauti artumą ir norą bendrauti, o kitu tiesiog vien tik šaltumą…

Vieni sako, kad kai žmogus šypsosi, tai reiškia, kad tas žmogus tiesiog su tavimi flirtuoja, o mane tiesiog tokia šypsena ėmė ir privertė susižavėti šiuo žmogumi, kuriam esu minėjęs, kad ji man patinka, o vieną kartą ir tiesiog parašęs kažką tokio apie meilę „O aš tave myliu… Labiau negu saulę rytmetinę, kuri nušviečia dangų po baugios tamsos. Labiau negu žvaigždė vakarinę, kuri apšviečia dangaus skliautą tą naktinį. Labiau nei dangų tą aukštybių, kurio dėka visos svajonės gimsta… „, žinau, tikriausiai tai kvailai skamba, bet jei jau sakau kada tokius žodžius, tai darau tą nuoširdžiai… Bet net ir tokiais atvejais tai lieka tik šnipštu… Kartais pagalvoju, galbūt ji tiesiog nenori įskaudinti ar tiesiog mane įžeisti pasakyti neigiamą atsakymą, bet tiesa pasakius, jau geriau jis būtų neigiamas, nei nutylėtas… Bet būna kad pagalvoju ir taip, kad ji tiesiog mane išbando ir stebi, koks esu iš ties žmogus… Būna akimirkų, kai atrodo imsiu ir pasakysiu, kad kiekvieną dieną užsigalvoju kaip būtų šaunu matyti ją kiekvieną dieną, leisti laiką drauge, liesti jos šiltas rankas, pasitikti rytmetinę saulę su paukščių giesmėmis ar tiesiog ją palydėti, laikyti ją savam glėby ir suprasti, kad visa, kas paverčia mane laimingą yra šalia, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, bet vėliau pagalvoju, o jeigu tai tik viską sunaikintų ir visas bendravimas tiesiog nutrūktų ir daugiau jos niekad nebe pamatyčiau..? O galbūt aš tiesiog per daug galvoju ir turiu suprasti, kad bet kokiu atveju visa veda į vieną – sėkmę arba nesėkmę ir vien tik tai… Ačiū už Jūsų atsakymą… :)

Atsakymas: Sveiki,
Ačiū, kad pasidalinote savo giliais jausmais. Tema labai jautri ir aktuali.
Pagalvokite, ką patartumėte savo draugui, jei jis būtų tokioje situacijoje kaip Jūs? Ar siūlytumėt imtis kažkokių veiksmų, kurie nuvestų prie atsakymų? Ar siūlytumėt svajoti, laukti ir tikėtis? Jei pasirinktumėt pirmąjį variantą, kokie tie veiksmai galėtų būti? Galbūt pakvietimas į pasimatymą galėtų atsakyti į kai kuriuos klausimus? O gal žingsniai link atsakymų galėtų būti mažesni?

Pavyzdžiui, apsikeitimas telefono numeriais, pakvietimas į facebook‘o draugus ar per daug neįpareigojantis pakvietimas praleisti laiką renginyje kitų draugų kompanijoje ir pan.

Tik užsimenant apie savo gilesnius jausmus nei draugystė ir nededant konkretesnių pastangų gali būti, kad liksit tokioje panašioje situacijoje kaip esat, nes tai jau išbandėt. Jei tai ką išbandėt, nepastūmėjo reikalų nei į vieną nei į kitą pusę, galbūt reikia „naujo plano“? Koks jis bus labai priklauso nuo Jūsų asmenybės. Pabandykite pažiūrėti į savo situaciją iš šalies, pavyzdžiui, iš draugo pozicijos (kaip rašiau aukščiau). Tai padės kitaip įvertinti situaciją.

Viena aišku, kad patys santykiai nesusikurs. Kažkas juos turi bent pabandyti sukurti. Įsivaizduokite, kad prieš Jus du keliai: vienas – likti abejonėse, svajonėse ir situacijoje, kurioje esate dabar, antras – dėti pastangas sukurti santykius ir jeigu nepasiseks, gauti patirties, kuri Jums bus naudinga ateityje. Antras kelias nuves į sėkmę arba nesėkmę, o nesėkmė gali nuvesti į kitokią sėkmę. Pavyzdžiui, jei išsiaiškinsite, kad ši mergina nenori artimesnių santykių su Jumis, greičiau su tuo susitaikysite ir greičiau atkreipsite dėmesį į kitas merginas ir sukursite kitus santykius. Kuo ilgiau stovėsite prie pirmo kelio, tuo ilgiau niekas nesikeis. Taigi, kurį kelią pasirinksite?

Sėkmės!
Nuoširdžiai,
Psichologė Indrė Vaidelienė
www.psichologiniaisprendimai.lt

Share Button

You may also like...

3 komentarai

  1. Karolina parašė:

    Skaitau ir negaliu patikėti, kad vaikinas šitaip nuoširdžiai ir gražiai rašo.. Man ir gaila tavęs.. Bet ir džiaugiuosi giliai širdyje, kad tokių kaip tu, visgi dar yra… Labai tikiuosi, kad ir mane kažkas kažkada mylės, kaip tu myli tą mergina.. :)

  2. Anonimas parašė:

    Tai pats gražiausias laikas! Kiekvieną šio meto akimirką, sekundę ar kartu, ar iš toli, linkėčiau gerti mažais gurkšniais su dėkingumu, kaip saldų nektarą. Neužsigrobti perdaug, kad neapkarstų, bet ir neleisti išdžiūti. Tai laimė. Laimė nėra tikslas, o visas kelias link jo.

  3. Ignas parašė:

    Labai skaniai susiskaite vaikinuko mintys. Turbut visi esame pabuvoje tokiame filosofiskame gyvenimo periode. Vistik manau, mes visi isaukstiname tai ko negalime tureti. Svajojame, mintys pasidaro gilios,nezemiskos, meile kazkokiam konkreciam zmogui atrodo ypatinga, jauciame begalini rysi. Bet kai gauname tai ko taip trokstame, daznai romantika dingsta. Vistik manau, jausmai turi augti bendrai, abipusiai, nuo pat pirmos pazinties minutes. Gal vis delto laime ir yra tai ko negauname ? Taip galime labai giliai pradeti mastyti, matyti viska kitomis akimis, suprasti save ir augti kaip nauja, isskirtine asmenybe :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.