Narcizai: myli save net žinodami, kad yra nepakenčiami
0 (0)

Protingi, pasitikintys savimi, ryškūs… Per patį pirmą susitikimą sugeba sukelti susižavėjimą. Tiesa, jų žavesys kitų akyse greit išblėsta. Narcizus labai lengva pamilti, tačiau pažinus artimiau, labai sunku pakęsti jų elgesį, rašoma portale Time.

A retro inspired illustration of a young woman holding a mirror with a heart on it

Foto: © ImageZoo/Corbis

Tarp jūsų pažįstamų tikriausiai galima aptikti tokių, kuriuos priimta vadinti narcizais. Jūs tikai žinote, kad jų žavesys ir pasitikėjimas savimi dažnai virsta arogancija, protas – pasitenkinimu pačiu savimi, o gebėjimas žavėti – pataikavimu. Jie gali be galo kalbėti apie save, tačiau niekada nepaklaus apie jus… Jie niekada to ir neklausia. Bendravimo problemas su draugais, kolegomis ar antrąja puse paprastai sau aiškina pavydu tų, kurie nuo jų nusisuka. Pakeisti savo elgesio jie nesugeba, nes nuoširdžiai nesupranta, kas su jais negerai.

Dar visai neseniai narcizus įsivaizdavome būtent taip. Tačiau dabar psichologai išsiaiškino, kad patys narcizai suvokia, kad yra nepakenčiami. Jų nuomonė apie save išties labai gera, tačiau bėgant laikui jie supranta, kad jų draugai – arba buvę draugai – laiko juos egoistiškais žmonėmis. Deja, šis suvokimas netampa stimulu keisti savo elgesį.

Taigi, mokslininkai nusprendė atlikti tyrimą, kurio metu buvo nagrinėjami trys narciziškumo aspektai: savęs suvokimas, aplinkinių suvokimas ir metasuvokimas (tai, kaip narcizų supratimu juos suvokia kiti žmonės).

„Mes pradėjome nuo eksperimento, kurio metu bandėme suprasti, ar sutampa pirmas narcizų paliktas įspūdis su tuo, ką apie juos galvoja draugai ir seni pažįstami, – pasakoja tyrimui vadovavusi psichologė Erika Carlson. – Eksperimentui mes surinkome 201 studentą, kurie vieni kitų nepažinojo“.

Kiekvienas tyrimo dalyvis užpildė anketą, kurioje pažymėjo savo silpnąsias ir stipriąsias puses, taip pat atsakė į keturiasdešimt testo „Narciziškos asmenybės aprašas“ (angl. Narcissistic Personality Inventory) klausimų. Jiems reikėjo atsakyti „taip“ arba „ne“ į tokius suporuotus teiginius kaip „Esu iš prigimties lyderis“ ar „Lyderystė – tai savybė, kurios tobulinimui reikia daug laiko“ ar „Kartais aš gerai pasakoju istorijas“ ir „Visiems patinka klausyti mano pasakojimų“.

Paskui visi tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į poras ir kelias minutes bendravo tarpusavyje. Paskui jie vėl pildė anketas apie tai, ką galvoja apie savo pašnekovą ir kaip jiems atrodo, ką pašnekovas galvoja apie juos. Tuo pat metu psichologai susisiekė su tyrimo dalyvių draugais ir bičiuliais ir apklausė juos apie savo draugų asmenines savybes.

Paaiškėjo, kad tie, kurie užėmė pirmąsias vietas narcizams būdingų savybių reitinge (tai yra, vertino save kaip ypač protingus, patrauklius ir komunikabilius), manė, kad ir naujieji pažįstamieji susidarė apie juos tokį patį įspūdį. Ir jie iš esmės buvo teisūs.

Dar daugiau, labiausiai tyrimo autorius nustebino tas faktas, kad jie puikiai suvokė tai, kad juos gerai pažįstantys žmonės nėra tokios puikios nuomonės apie juos. Jie pripažino, kad seni pažįstami linkę juos vertinti kaip nemalonius egocentriškus žmones. Nepaisant to, jie buvo įsitikinę, kad jų artimi draugai laiko juos įdomiais, patraukliais, sąžiningais ir protingais, nors iš tikrųjų draugai jei ir kada nors juos ir laikė tokiais, tai jau seniai taip nėra.

Antrosios grupės studentai (jie anksčiau niekada nebuvo susitikę) kelis kartus per semestrą pildė anketas, nustatančias jų polinkį į narcisizmą, jų savęs suvokimą, metasuvokimą ir supratimą, kokį įspūdį jie paliko kitiems grupės nariams. Tie, kurie narciziškumo reitinge užėmė aukštą vietą, semestro pradžioje bendrakursiams paliko akinantį įspūdį ir jie tai suprato. Tačiau į semestro pabaigą juos laikė mažiau maloniais, labiau savimi pasitikinčiais, linkusiais į pagyras ir savo gebėjimų pervertinimą. Narcizai suprato, kad požiūris į juos pasikeitė, tačiau patys save ir toliau vertino labai puikiai.

„Narcizų metasuvokimas yra arčiau socialinės realybės nei jų savivoka, – įsitikinusi Erica Carlson. – Tyrime dalyvavę nenarcizai teisingai nustatė, kad narciziško charakterio žmonės mano, kad „yra užsitarnavę ypatingų privilegijų ar ypatingo požiūrio“, žino tai, tačiau ir toliau galvoja, kad yra to verti“. Toks savų charakterio savybių suvokimo ribotumas narcizams nežada nieko gero, nepaisant to, kad tai byloja apie jų didesnį gebėjimą save analizuoti nei buvo manoma iki šiol.

Psichologė prisimena garsaus amerikiečių architekto Franko Lloydo Wrighto posakį: „Gyvenimo pradžioje man teko rinktis tarp sąžiningos arogancijos ir veidmainiško nuolankumo. Aš pasirinkau sąžiningą aroganciją ir nematau priežasčių, kodėl turėčiau keisti savo poziciją“. Tokį užtikrintą egoizmą galima atleisti F. L. Wrightui, kurio pastatai jau seniai pergyveno jo asmenybės trūkumus. O štai dauguma mūsų – narcizai esame ar ne – kažin ar pasieksime tokio pripažinimo. Todėl mums verta labiau galvoti apie santykius su žmonėmis, nes tai gali tapti didžiausiu po savęs paliktu paminklu.
.
Parengė: delfi.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

1 Response

  1. Elena parašė:

    Kadangi narcizams santykiai kaip tokie rūpi mažai, tai visai tikiu, kad narcizui yra svarbiau pastatyti pastatus, ant kurių puikuosis auksinėmis raidėmis iškaltas jų vardas, ir dar žinoti, kad pastatas pergyvens juos pačius. Mano nuomone, čia labai narcisistiška. Tikrai tikras narcizas to savo noru neiškeis į nuoširdų, artimą, šiltą ir mielą bendravimą su kokia nors žmogiška būtybe. Tai nereiškia, kad narcizai yra susiizoliavę, jiems reikia žmonių. Tačiau žmones jie naudoja kaip objektus, iš kurių siurbia energiją jiems mainais nieko neduodami. O tai tikrai nėra santykiai, kokius mes juos suprantam. Bet išorinę formą turi kaip santykių, tai lengva apsigauti. Ir nesunku pasimauti :)

Komentuoti: Elena Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.