Nauja iniciatyva: sugyventiniams priskirti šeimos statusą

0

seima-gyvenimas-kartu

Tolerantiško Jaunimo Asociacija inicijavo pirmąją teisminę bylą, skirtą daugelio Lietuvos šeimų teisinei padėčiai pagerinti ir registruotos partnerystės (nesudarius santuokos) instituto praktiniam veikimui užtikrinti. 

Vyras ir moteris, jau kelerius metus gyvenantys kartu, su Asociacijos pagalba į teismą kreipėsi reikalaudami Valstybės, kad jų šeima būtų teisiškai pripažinta ir įregistruota. Ši iniciatyva yra vienas iš projekto „Draugiškos visuomenės skatinimas, stiprinant NVO vaidmenį“ pagal Europos ekonominės erdvės NVO programą Lietuvoje rezultatų.

Civiliniame kodekse įtvirtintos nuostatos dėl sugyventinių santykių (registruota partnerystė nesudarius santuokos) reglamentavimo iki šiol neįsigaliojo, nors kodeksas priimtas dar 2001 metais. TJA valdybos pirmininko Artūro Rudomanskio teigimu, toks reglamentavimas stringa dėl politikų aplaidumo ir nenoro palengvinti daugybės Lietuvos šeimų gyvenimo. Ieškinyje valstybei nurodoma, kad LR Seimas iki šiol nėra priėmęs įstatymo, numatančio partnerystės registravimo tvarką, nepaisant to, kad visa teisinė bazė jau keliolika metų – paruošta.

„Šeimos kuriamos ne vien santuokos pagrindu – tai yra ne kartą pabrėžęs tiek Europos žmogaus teisių teismas, tiek ir Lietuvos Konstitucinis Teismas. Tai, kad tai neakivaizdu daliai Lietuvos politikų, mes turime padėti jiems tai įsisąmoninti. Todėl TJA vardu privalome žmonėms padėti, kai jiems to šiandien reikia“ – teigia Artūras Rudomanskis. LR Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o ne išraiškos forma. Konstitucinis Teismas pabrėžė valstybės pareigą sureguliuoti taip, kad šeimos nebūtų diskriminuojamos ir galėtų funkcionuoti (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.).

Šiuo metu daugybė šeimų Lietuvoje gyvena visiškame teisiniame netikrume – sugyventiniai iš teisinės pusės yra vienas kitam niekas, nepaisant to, kad kartais žmonės kartu kaip šeima pragyvena ir ne vieną dešimtį metų. Vienas kito turto jie nepaveldi, nelaimės atveju netgi negalėtų ligoninėje sužinoti, kas nutiko jų antrajai pusei ir kokia jos sveikatos būklė. Notarai netvirtina tarpusavio turtinius susitarimus, o galiausiai nenuspėjamus sprendimus priima teismai, kiekvieną kartą savaip vertindami sugyventinių bendrą gyvenimą ir faktiškai prilygindami jį ne šeimai, o netgi ekonominei veiklai (jungtinės veiklos sutarčiai). „Šeima Lietuvoje faktiškai tapo uždarąja akcine bendrove“ – teigia Artūras Rudomanskis.

Dėl to TJA, siekdama apginti Lietuvos šeimas, šeimos gyvenimo įvairovę ir laisvę, apsaugoti visas šeimas nuo diskriminacijos, bei paskatinti efektyvesnę pamatinių žmogaus teisių apsaugą, inicijavo šią strateginę bylą prieš valstybę. Tikimasi, kad padėjus šiai vienai gražiai šeimai, su meile auginančiai savo vaikus, bus padėti pagrindai ir laimingesniam kitų Lietuvos šeimų gyvenimui, kurios galės analogiškai siekti įtvirtinti savo statusą ir įgyti visapusišką teisinę apsaugą.

 

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here