Tyrėja Nancy Smith-Hefner bendravo su vieno Yogyakartos (Indonezija) universiteto studentais, kai pastebėjo tendenciją. Šalyje, kurioje vyrauja „visuotinės santuokos“ sąvoka, kur tik 2 proc. moterų, perkopusių 40-metį, nė karto netekėjo, jaunos moterys sakė, kad prieš sukurdamos šeimą nori pabaigti mokslus ir įgyti gerą ir širdžiai mielą profesiją. N.Smith-Hefner buvo šokiruota problemų, su kuriomis susiduria moterys, pasirenkančios šį kelią. Jaunos moterys taip stipriai bandė įsisprausti į labai mažą galimybių langą, kad kartais tai atrodė neįmanoma,  rašoma qz.com.

Susitelkdamos į mokslų baigimą ir sunkų darbą, galų gale jaunos moterys pradėdavo svarstyti, kaip surasti partnerį, su kuriuo būtų galima pradėti šeimą. Kartais ši fazė užsitęsdavo ir tapdavo streso bei nusivylimo priežastimi. Jos svarstydavo: ar tik man taip? Deja, ne tik joms. Tiesa tokia, kad Yogyakartos jaunimas patiria fenomeną, jaučiamą visame pasaulyje, nuo Bruklino iki Paryžiaus, nuo Ruandos iki Japonijos. Jis vadinamas „žiemos miegu“; ir jis gali būti esminio mąstymo apie meilę ir partnerystę pokyčio priežastis.

Nancy Smith-Hefner, Bostono universiteto antropologijos docentė, ilgus metus tyrinėjo Azijos visuomenes, tačiau, kai susidūrė su „žiemos miegu“, ji pradėjo matyti aiškias paraleles tarp jaunų indoneziečių, kurie buvo jos tyrimo subjektas, bei jaunųjų jos studentų Amerikoje. „Jie taip pat susiduria su partnerio suradimo problema“, – sakė moteris.

Auganti tendencija

Marcia Inhorn, Jeilio universiteto antropologijos ir tarptautinių ryšių profesorė, rugsėjo mėnesį sukvietė konferenciją „žiemos miego“ tema. Šis terminas gali reikšti ir kitų sprendimų, tokių kaip išsikraustymo iš tėvų namų ar kitų suaugusiojo gyvenimo spąstų, pavyzdžiui, savo būsto įsigijimo, apsiėmimo atidėliojimą. „Viena iš gerai daugelio tyrimų matomų pasaulinių tendencijų buvo santuokos atidėliojimas, ypač tarp išsilavinusių žmonių ir ypač tarp moterų“, – sako ji.

Diane Singerman, Vašingtono Amerikos universiteto vyriausybės katedros docentė, sugalvojo pavadinimą šiam fenomenui 2008-siais, po to, kai Viduriniuosiuose Rytuose tyrinėjo jaunus žmones. Jos suvokimu, terminas siejamas su abiem lytim ir yra ekonominis iš pagrindų. Daugumoje vietų – pavyzdžiui, Egipte, kur buvo sutelkta dalis D. Singerman tyrimo, – santuoka jauniems žmonėms yra tiesiog per brangi, o vaikų susilaukimas ne santuokoje dar nėra socialiai priimtinas. Tokio pobūdžio „žiemos miegas“ gali stipriai paveikti jaunus vyrus: padidėjęs jaunimo skaičius visame pasaulyje, aukštas nedarbo lygis bei maži atlyginimai priverčia vyrus susilaikyti nuo santykių (ypač vietose, kur tikimasi gauti didžiulį kraitį) bei nuo šeimos sukūrimo.

Net vietose, kur tėvais tapti galima ir be daug kainuojančių vestuvių, vaisingumo lygis mažėja: M.Inhorn pamini Graikiją, Ispaniją ir Prancūziją, kalbėdama apie su amžiumi susijusias vaisingumo problemas, kurias iš dalies sukelia suaugusiojo gyvenimo įsipareigojimai, tokie kaip nuosavas būstas, kurių jauni žmonės negali sau leisti.

„Kodėl žmonės atidėlioja santuoką, kodėl visame pasaulyje „pirmos santuokos amžius“ vis didėja ir kodėl atidėliojamas vaikų gimdymas? Skirtingose vietose priežastys yra skirtingos, tačiau tai pasaulinė tendencija, – sako Marcia Inhorn. – Ypač dabar, kai visame pasaulyje moterys tampa vis labiau išsilavinusios ir neretai savo pasiekimais aplenkia vyrus.“ Daugelyje vietų, kur mokslas ir karjera moterims prieinami, jos pradėjo tai daryti su užsidegimu, dažnai aplenkdamos kolegas vyrus. Vienas pagrindinių rodiklių yra pasiekimai universitete, kur pasauliniu mastu moterys sudaro daugumą studentų tiek stojant, kaip Švedijoje, tiek įgyjant daugiau laipsnių, kaip Pietų Afrikoje. Nors tiek vyrai, tiek moterys patiria „žiemos miegą“, vienišumo situacija daugiau spaudimo sudaro moterims, kadangi pradeda tiksėti biologinis laikrodis.

Dauguma žmonių visame pasaulyje nori vaikų, o vyrai tėvais gali tapti ir vėlesnėse gyvenimo stadijose. Tačiau net ir esant pažangai vaisingumo srityje, yra aiškių rodiklių apie daugybę sunkumų ir komplikacijų, su kuriomis gali susidurti moterys, pastojusios vėlesniame amžiuje. Dalis M.Inhorn darbo buvo sutelkta į tai, kodėl moterys užšaldo savo kiaušinėlius. Joje, ji cituoja Pasaulio banko duomenis, kurie parodė, kaip ryškiai moterų išsilavinimo pasiekimai aplenkė vyrų pasiekimus (2012–2016): Švedijoje 53 proc., Pietų Afrikoje 48 proc., Australijoje 41 proc., Brazilijoje 40 proc., JAV 37 proc., Italijoje 36 proc., Didžiojoje Britanijoje 31 proc., Kanadoje 30 proc., Prancūzijoje 23 proc., Kinijoje 19 proc.

Tačiau ne tik universitetinis išsilavinimas priverčia moteris laukti. Naujausias daugelį šalių apėmęs Afrikos pietinės Saharos tyrimas parodė, kad net jei moterys negavo formalesnio išsilavinimo, jos buvo labiau linkusios atidėti santuoką, jei aplink jas esančios labiau išsilavinusios moterys tai darė. Dauguma jų nelaukė iki 30-ties, tačiau jos priešinasi tradiciniam modeliui ištekėti paauglystėje ir nori pirmiau pasidžiaugti gyvenimu bei įgyti gyvenimiškos patirties.

Laukimo žaidimas

Kintantis elgesys ir biologinis laikrodis moteris atveda prie materialinio disbalanso, kuris jaučiamas, kai jos pasiruošusios pradėti šeimą, tačiau negali. Taip iš dalies yra todėl, kad kai kurie lūkesčiai ir elgesys nesikeičia.

Nuo sąlyginai konservatyvios, didžiąja dalimi musulmoniškos Indonezijos iki liberalios Amerikos jau plačiai priimtina norma, kad moterys tuokiasi su vyrais, kurių išsilavinimo lygis toks pats, jei ne didesnis, nei jų pačių; su vyrais, uždirbančiais tiek pat arba daugiau, kurie yra pagrindiniai šeimos maitintojai. Toks požiūris nebūtinai teisingas, tačiau jis giliai įsišaknijęs ir susijęs su tradicine vyriškumo, šeimos maitintojo ir sergėtojo sąvoka, kurios sunku atsikratyti (tam net yra terminas – hipergamija).

Pasirinkdamos, arba atsitiktinai, arba dėl abiejų kombinacijos, vis daugiau ir daugiau išsilavinusių, ambicingų moterų negali susirasti tokio partnerio, kokio ieško. Ir negalima kaltinti pastangų stokos. Tiesiog nėra tiek daug vyrų, kurių jos ieško, – laisvų ir norinčių sukurti šeimą, pasirengusių įsipareigoti bei turinčių panašų išsilavinimą ir ambicijas. Žurnalistas Jonas Birgeris – kiaušinėlių šaldymo tyrimo bendraautoris – savo knygoje „Date-onomics“ pažymėjo nelygybę moterų atžvilgiu. Tuo metu, kai buvo atliekamas kiaušinėlių šaldymo tyrimas, JAV buvo 7,4 milijono 30–39 metų amžiaus universitetinį išsilavinimą turinčių moterų, tačiau tik 6 milijonai universitetinį išsilavinimą turinčių vyrų.

Laukti ar nelaukti Ką daro moterys tokios nelygybės akivaizdoje? Dauguma imasi kokių tik gali veiksmų. Vakaruose tai dažniausiai yra internetinės pažintys: 2016-siais „Pew“ tyrimų centras atrado, kad 15 proc. Amerikos suaugusiųjų naudojosi pažinčių programėlėmis, o pažintys internete persikėlė iš nišinės romantinio pobūdžio paslaugos į kasdienybę. Ten, kur vyrauja musulmoniška kultūra, kai kurios moterys kreipiasi į piršlius arba lankosi renginiuose, kuriuose teikiamos supažindinimo su potencialiais partneriais paslaugos. Tačiau geresnis problemos sprendimas būtų paradigmos pasikeitimas, mąsto akademikai. Tiek vyrai, tiek moterys, turi pradėti mąstyti visiškai kitaip apie lyčių vaidmenis ir apie tai, ko jie nori iš santuokos.

Akivaizdus sprendimas vyrams, moterims ir juos supančiai visuomenei (įskaitant įtakingas figūras, tokias kaip tėvai) – priimti idėją apie moterį kaip pagrindinę šeimos maitintoją, sakė Nancy Smith-Hefner. Tokio pokyčio dalis galėtų būti moterų santuoka su jaunesniu vyru arba vyru su žemesniu išsilavinimu. Norint, kad tai būtų veiksminga, visuomenė turėtų pamiršti išankstinius nusistatymus. Tačiau, žinoma, yra ir kitokių problemų. Žmonės susiporuoja dėl įvairiausių priežasčių, ir labai sudėtinga pakeisti trauką žmogui vien valios pastangomis. Todėl renkamasi „žiemos miegą“: laukimo būseną, kurioje moterys ir kartais vyrai „užšaldo“ savo gyvenimo etapą, nes negali susirasti tokio partnerio, kokio nori, arba juos sulaiko finansinis spaudimas.

Formali santuoka nėra vienintelė struktūra, kurioje galima turėti šeimą, ir žmonės eksperimentuoja kitokiais būdais, įskaitant vaikų neturėjimą arba jų auginimą ne tokiame tradiciniame kontekste, norėdami progresuoti į kitą gyvenimo stadiją. Tačiau daugelis nori jei ne santuokos, tai bent jau „labai saugios, įsipareigojusios, monogamiškos reprodukcinės partnerystės“ prieš susilaukiant vaikus, sako M.Inhorn: „Kol ši nuomonė nepasikeis, ir kol žmonės nesijaus patogiau, būdami vienišais tėvais, manau, kad ši problema bus globalinė.“

Parengė 15min.lt
Iliustracija: Sharon McCutcheon / Unsplash

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!