Nebegalėjau susitvarkyti su sąžine labai norėjau jam pasakyt ką padariau, bet neišdrįsau, todėl pasirinkau išvažiuoti ir išsiskirti

3

Laba diena, mano mintys visiškai yra susijaukę ir noriu pabandyti viską sudėlioti į vietas. Turėjau vaikiną su kuriuo išdraugavau du su puse metų, buvom labai laimingi. Vėliau aš įstojau mokytis į kitą miestą ir išvažiavau ten gyventi susitikdavom tik savaitgaliais. Išvažiavus mokytis bendravau su vaikystės meile ir išdaviau savo vaikiną tik jis to nežinojo ir iki dabar dar nežino. Pagal Erasmus programą man reikėjo išvažiuoti į užsienį ir mes išsiskyrėme, nes nebegalėjau susitvarkyti su sąžine labai norėjau jam pasakyt ką padariau, bet neišdrįsau, todėl pasirinkau išvažiuoti ir išsiskirti. Grįžus po keturių mėnesių sužinojau, kad jis turi merginą vėliau su ja susižadėjo, o dabar jau ir susituokė. Žinoma aš šiuo metu taip pat turiu vaikiną, tačiau buvusiojo niekaip negaliu pamiršti, negaliu užmigti negalvodama apie jį ir apie laiką praleistą drauge. Mes gyvenam netoli vienas kito ir dažnai matomės, bet vienas kitam sugebam ištarti tik labas nieko daugiau. Dabar jo mergina taip pat išvažiavo į užsienį ir aš galvoju ką geriau man daryti ar pabandyti vėl bendrauti su juo ar pabandyti jį pamiršti? tai bandau padaryti jau du metus bet man niekaip nepavyksta.

Žaneta

Komentuoja psichologė Kotryna Stupnianek

Labas, Žaneta. Iš laiško matyti, kad atsidūrei keblioje padėtyje. Draugavai su vaikinu, kurį išdavei ir negalėdama pakęsti sąžinės graužaties jį palikai. Dabar jis turi žmoną, Tu turi vaikiną, ir nepaisant to, vis tiek negali išmesti jo iš galvos, dažnai galvoji apie laiką praleistą kartu. Dar labiau viską apsunkina ir tai, kad jis gyvena netoli Tavęs ir tu nuolat jį sutinki. Taigi, nenuostabu, kad Tau sunku jį pamiršti. Suprantama, kad tokioje situacijoje galima sutrikti.

Dabartinę Tavo būseną gali sąlygoti gailėjimasis dėl savo praeities veiksmų. Panašu, kad susiduri su kaltės jausmu.

Kaltės ir gėdos jausmai kyla tuomet, kai žmogus pasielgia blogai, kai jo veiksmai prieštarauja jo moraliniam kodeksui. Todėl žmogus vertina savo veiksmus kaip labai siaubingus, ir mano, kad jei jis apie juos kam nors papasakotų, jį pasmerktų. Tavo situacija yra panaši. Tu buvai neištikima. Apie tai pasakyti vaikinui neišdrįsai ir nusprendei tiesiog pabėgti, tačiau gailėjimasis dėl šių veiksmų persekioja iki šiol. Gal tai ir yra tavo ilgametės kančios priežastis?

Yra išskiriami tam tikri žingsniai, kurie gali padėti įveikti šiuos jausmus.

  • Savo poelgių įvertinimas. Visų pirmą reiktų įvertinti veiksmus, kuriuos padarei. Pamąstyk kuo šis poelgis yra svarbus ir kodėl. Kuo jis svarbus Tavo buvusiam vaikinui? Kaip Tu pati jaustumeisi, jei jis būtų taip pasielgęs su Tavimi. Pagalvok kaip galima būtų atitaisyti žalą.
  • Asmeninės atsakomybės įvertinimas. Kiek atsakinga už šį poelgį Tavo vaikystės meilė? Kiek prie to prisidėjo susiklosčiusios aplinkybės? O gal ir buvusio vaikino tuometinis elgesys galėjo prisidėti prie to? Koks yra tavo vaidmuo ir asmeninė atsakomybė už susiklosčiusią situaciją.
  • Tiesos atskleidimas. Nutrauk tylą, pakalbėk apie tai su artimu žmogumi, o dar geriau su buvusiu vaikinu – jis juk yra nusipelnęs žinoti tiesą.
  • Žalos atlyginimas. Manau Tavo buvęs vaikinas taip ir liko nesupratęs, kas tarp jūsų įvyko, kodėl jį palikai, todėl atviras pokalbis apie tai, kas įvyko gali funkcionuoti kaip žalos atlyginimas.
  • Atleidimas sau. Atmink, tobulų žmonių nėra, kiekvienas iš mūsų klysta, ir po to jaučia kaltę. Tačiau blogi poelgiai dar nerodo, kad esame blogi iš esmės, todėl svarbu pripažinti, kad suklydome ir atleisti sau už tai.

Tikiuosi tau pavyks išspręsti šią situaciją ir atrasti laimę ir džiaugsmą gyvenime.

Kotryna Stupnianek | teipsiko.lt
Teisės psichologė

Iliustracija: pixabay.com

Dalintis:

3 COMMENTS

  1. Pasakyk jam tiesa. Bus rami sazine, jis supras kas is tikro nutiko. Ir galesit toliau gyventi atskirai

  2. Labas Zaneta,

    nezinau ar perskiatysi si komentara, bet galbut galetum man parasyti i emaila, ka visgi nusprendei, kai pasielgei, o gal vis dar nezinai?

    Pas mane is principo buvo tokia pati situacija ir pasilegiau taip pat… isiskyriau..
    Labai noreciau su tavim apie tai padiskutuoti.

  3. Mano asmenine nuomone – geriau “nepulti” atgal į tą pačią balą. Jei graužia sąžinė dėl to, ką padarei ir jam nepasakei – tada gali pasakyti, bet tai nereiškia, kad jis grįš pas tave. Tą turėk omenyje. Visgi praėjo jau laiko ir abu turite antras puses.
    Tu jo nepaleidi, todėl ir nepamiršti jo. Žinoma, gali būti, kad tu galvoji, kaip viskas būtų pasisukę, jei jam būtum pasakiusi. Tačiau žingsnis jau padarytas ir galbūt tavyje tėra kaltės jausmas, kurį nori kompensuoti? Aš nežinau Jūsų istorijos, tačiau mano nuomonė, nepulk atgal, o tiesiog paleisk viską, nes grįžimas atgal – “tarsi nuo vilko ant meškos” gali nupulti. Neardyk senų žaizdų, o leisk toliau joms gyti.
    Jei Jūs abu būtumėte laisvi ir vis negalite vienas kito pamiršti – tai galbūt tada sakyčiau kitaip, bet dabar…
    “Jei man buvęs ateitų ir pasakytų rimtą priežastį kodėl mes prieš porą metų išskyrėme ir turėčiau antrą pusę – tikrai negrįžčiau atgal jam į glėbį”.
    Tad mano patarimas, geriausia jei tave griaužia sąžinė ir nori su juo palaikyti iš naujo tik draugiškus santykius – gali jam papasakoti tiesą, paleisti jį kaip vaikiną ir gyventi toliau. Žinoma, nepamiršk ir tai, kad sužinojęs tiesą – galimybė, kad jis iš vis nebenorės net į tave žiūrėti.

    Tačiau jei tokia situacija būtų man,tai aš to nepasakočiau. Juk tu jį išdavei, bet nevedžiojai už nosies. Tai labai orus poelgis. Gyvenk toliau ir jam nebėra prasmės to žinoti, jis gyvena kitą gyvenimą. :)

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here