Nebematau džiaugsmo ir prasmės gyvenime

gyvenimas

Klausimas: Sveiki. Man 20 metų, esu studentė. Gyvenu su bendrakursiais, dirbu. Atrodo, esu eilinė studentė, besidžiaugianti gyvenimu. Tačiau pastaruosius devynis mėnesius niekaip neišsikapanoju iš liūdesio gniaužtų. Rudenį maniau, jog tai tėra tamsėjančio laikotarpio įtaka, viskas niaukiasi. Nuoširdžiai galvojau, jog pavasariop praskaidrės nuotaika ir atrasiu naujų jėgų. Bandžiau skaityti įvairias psichologines knygas, užimti save veikla. Ėmiau lankyti sporto salę ir dėti daugiau pastangų į mokslus. Tačiau tas liūdesys niekur nedingsta. Vos grįžusi namo imu verkti, ir niekam nebekyla rankos. Kartais prasėdžiu užsidariusi kelias dienas iš eilės, niekam nekeliu ragelio ir nenoriu nieko matyti. Jaučiu, jog visiškai praradau pasitikėjimą savimi, su kiekviena diena vis labiau grimstu į liūną ir nežinau, kaip išsikapanoti. Kaip atrasti jėgų? Kaip pakelti norą ryte nubusti ir pakilti iš lovos?

Iš anksto labai dėkoju už patarimą.
Monika (vardas pakeistas)

Atsakymas: Labas Monika, suprantu kaip Tau turėtų būti sunku šitiek ilgai gyventi tokioje situacijoje, kai kiekviena diena nebeteikia džiaugsmo, kai rytinis atsikėlimas tampa kančia. Džiaugiuosi, kad radai savyje jėgų savo savijautą aprašyti laiške. Savo laiške rašai, jog iš liūdesio gniaužtų neišsikapanoji jau devynis mėnesius. Gal gali pagalvoti, kad nutiko prieš tuos devynis mėnesius, tą dieną, kuomet apniko liūdesys, pasidarė sunku imtis veiklos, o visą ką darei nebeteikė džiaugsmo? Koks įvykis galėjo išprovokuoti tavo tokią savijautą, tokį ilgalaikį liūdesį?

Rašai, jog skaitei įvairias psichologines knygas, ėmei lankyti sporto salę, dėti daugiau pastangų į mokslus, tai rodo, jog Tavo savijauta Tau yra svarbi ir nori pakeisti būseną, kuri Tave slegia. Tai labai svarbu, noriu Tave padrąsinti tęsti šią veiklą ir toliau. Taip pat, manau, naudinga būtų susidaryti sąrašą veiklų, kurios anksčiau (prieš tuos devynis mėnesius) tau teikdavo daugiausia džiaugsmo, su kokiais žmonėmis tau labiausiai patiko bendravimas? Siūlau tęsti tą veiklą. Taip pat noriu Tavęs paklausti, ką norėtum daryti ir kaip norėtum gyventi jeigu turėtum jėgų? Užrašyk tai, o vėliau ir imkis to. Imkis tos veiklos, kuri teikia džiaugsmą, nešvaistyk laiko bendravimui su žmonėmis, kurie tave liūdina ar kelia kitas neigiamas emocijas, nešvaistyk laiko ir veiklai, kuri nėra tavo mėgstama. Taip pat kiekvieną dieną siūlau rašyti dienoraštį, kiekvieną rytą parašyk, kaip jautiesi atsibudusi, vakare kaip jautiesi prieš einant miegoti.

Įveikti tam tikras emocijas ir būsenas, Tavo atveju liūdesį ir jėgų trūkumą, kartais padeda priešingo veiksmo metodas. Kai visiškai nieko nesinori ir nėra jėgų kažką daryti, kažko imtis, tuomet reikia sukaupti jėgas ir elgtis priešingai: reikia veikti, daryti, eiti, užsiimti, kurti planus, kelti tikslus, įsitraukti į veiklą. Daugiau judėk, pasistenk išeiti iš namų, kad ir kaip nesinori ar nerandi savyje tam jėgų.

Kartais ilgai užsitęsęs liūdesys ir šalia prisidedantis fizinis nuovargis, nesugebėjimas džiaugtis tuo, kas džiugino anksčiau, gali signalizuoti apie rimtą ligą, kuriai reikalingas gydymas ir specialistų pagalba. Noriu Tave padrąsinti būtinai kreiptis konsultacijai į specialistus. Nemokamą konsultaciją ir pagalbą gali gauti miesto ar rajono psichikos sveikatos centre. Tai gali būti pradžia į išėjimą iš liūno apie kurį Tu kalbi, jog grimzti.

Linkiu Tau Stiprybės ir Sėkmės
Psichologė Rosita Katauskienė
rositakatauskiene@gmail.com

Share Button

You may also like...

5 komentarai

  1. Wolf parašė:

    man is tokios busenos padedavo matematika. tesiog imi ir sprendi kasdien po valanda:)

  2. Samanta parašė:

    Panaši situacija. Man programavimas. :)
    Taip pat bėgiojimas, salė, plaukimas, romantinės knygos, rankdarbiai, gaminimas. Tiesiog reikia mėginti :)

  3. Vidas ne blekaitis parašė:

    Man tai labai keista , kad tokio gero poziurio mergina taip kankinasi. Gyvenimas visiem sunkus vieniem labiau kitiem maziau. Cia tik toks laiko tarpsnis. Tesk ta ka darai ir pamatysi busi ivertinta. Tada ateis laime ir pas tave !! :)

  4. Victoria parašė:

    Labas! Visų pirma – neliūdėk! Gyvenimas per daug gražus! Patariu tau rašyti dienoraštį, man visada padeda, nors ir kvailai atrodo… Taip pat paskaityk RobinSharma “Kelias į didingumą“ Pakels nuotaiką ir tikiuos atrasi jėgų! Sekmės, aš su tavim! :)

  5. ir kaip parašė:

    panasu i ankstyvus depresijos pozymius. Gyvenimo dziaugsmas priklauso ne tik nuo aplinkos, kurioje esame, bet ir nuo musu poziurio i tai, kas vyksta. Normaliam zmogui, kaip ji apraso, tai butu normali busena, studijos + darbas, siokie tokie socialiniai santykiai. Bet kuomet ima apimti depresija, nerima lygiai ta pati aplinka yra matoma kitaip. Ir kas is to, kad jus sakote, gyvenimas grazus, tu viska turi, tik dziaukis ir tt – tai nepadeda. Tas pats, kas jus suvalgytumet cukraus po puse kilogramo kasdien, ir po savaites as jum pasiulyciau braskiu – jus sakytumet, siaubas, kaip rugstu! O as sakyciau, kaip tai, taigi jos tokios saldzios… Kaip skonio receptoriai \\\“atbunka\\\“ del vienokiu ar kitokiu priezasciu (su cukrumi, tai tikrai, jei jo daug vartojat, saldumo pojuciui jo ima reiketi daugiau ir daugiau), lygiai taip pat su visais kitais pojuciais, bendriau tariant, \\\“kontaktu su pasauliu\\\“, depresijos busenoje tie saitai, jie atbunka, atsimpa.

    Naudinga butu nueiti pas psichologa. Bet jei nera laiko/lesu – yra paprastesni budai vel susigrazinti rysi su pasauliu. Vienas ju – mindfulness (samoningas suprantamumas, net nezinau, kaip lietuviskai isversti). Yra literaturos ta tema, bet esminis dalykas – imti samoningai stengtis megautis pasauliu. Samoningai \\\“prasyti save\\\“ megautis maistu, megautis garsais, vaizdu, kuri matai, kitais pojuciais. Tai grazina smegenis i darbarti, nes depresijos busenoje, jos isisuka ar tai i amzina praeities cikla (vis nagrineji ir nagrineji buvusias situacijas), ar tai per daug fokusuojasi ties ateitimi (persvarstomi ateities scenarijai), kai tuo tarpu joms sveikiausia – buti cia ir dabar. Reikia pradeti nuo to, kai isvis nesinori – eiti i derybas \\\“su savimi\\\“, prasyti padeti sau bent mazais dalykais (jei begioji, eiti tiesiog pasivaikscioti, jei kita veikla uzsiimi – padaryti jos vos vos, labai nedaug), ir sau padekoti. Surasyta padeka vakare, uz tai tai ir tai. Ryte perskaityti. Vel vakare kartoti – galop tai leis pasamonei vel atkurti rysi su pasauliu, ir pasijusite zymiai geriau. Tai cia mazytes nuorodos, kaip is tokios busenos pradeti \\\“sveikti\\\“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.