Brandi ir nebrandi asmenybė0 (0)
Nebandykite pakeisti aplinkybių ir kitų žmonių – keiskitės patys, o prie aplinkybių stenkitės prisitaikyti.
Čia išsakyti du psichologinio brandumo požymiai, kuriuos aprašė vokiečių psichiatras ir psichoterapeutas Fricas Perlsas. Psichologiškai nebrandus asmuo stengiasi pakeisti aplinkybes ir kitus žmones, o psichologiškai subrendęs prisitaiko prie aplinkybių ir keičiasi pats. Brandus žmogus ir nebrandus žmogus, nors ir toje pačioje vietoje, gyvena skirtinguose pasauliuose. Du žmonės kartu deginasi jūros paplūdimyje, bet oras jiems yra skirtingas. Vienam – geras, nes jūra stipriai banguoja, kitam – blogas, nes jūra stipriai banguoja. Vienas yra prisitaikęs prie bangų, kitas – ne.
Įdomiausia, kad kai žmogus bręsta, keičiasi ir aplinkybės. Anksčiau jam rodėsi, kad jūroje šėlsta audra, dabar jis mato tik bangas. Didžiausia neurotiškų asmenybių bėda – kad jie siekia pakeisti visus žmones ir visas aplinkybes, o patys keistis nė nemano. Jie nežino, kad iš tikrųjų galima perauklėti tik vieną žmogų – save. Tai sunku, tačiau įmanoma. Bet neurotikai nenori mokytis „plaukioti” atvirame vandenyne, šėlstančiose mūsų laikų bangose – jie linkę tūnoti medicininių ir socialinės paramos įstaigų uostuose.
Minėtus brandumo ir nebrandumo požymius galima papildyti dar keliais.
- Nebrandi asmenybė dažnai žino, bet nemoka. Brandi ne tik žino, bet ir moka. Todėl nebrandi asmenybė kritikuoja, o brandi daro.
- Nebrandi asmenybė stengiasi pirmiausia sutvarkyti savo asmeninį gyvenimą, o tik paskui – profesinę sritį. Dėl to lieka nesutvarkyta nei viena, nei kita, o asmenybė tampa priklausoma nuo kitų žmonių. Brandi asmenybė pirmiausia pasirūpina profesine sritimi ir tampa nepriklausoma. Asmeninis gyvenimas susitvarko savaime.
- Brandžios asmenybės poreikiai išplaukia iš jos laimėjimų ir jos darbų. Nebrandi asmenybė, nieko rimta nedarydama, kopijuoja brandžios asmenybės poreikius ir dar didina jų apimtis. (Prisiminkite peraugusius vaikus, sėdinčius savo senstantiems tėvams ant sprando.)
- Nebrandi asmenybė galvoja apie rezultatą, brandi – susitelkia ties pačia veikla. Nebrandi asmenybė nori daugiau negu turi ir nusipelno, todėl dažnokai praranda ir tai, ką turi. Brandi asmenybė patenkinta tuo, ką turi, ir tada gauna daugiau.
- Nebrandi asmenybė nori, kad jos reikalus sutvarkytų kiti žmonės, brandi asmenybė juos tvarkosi pati.
- Nebrandi asmenybė viliasi, brandi veikia.
- Nebrandi asmenybė pirma padaro sprendimą, tada prie to sprendimo derina faktus (todėl nebrandi asmenybė yra įtari). Brandi asmenybė iš pradžių renka faktus, paskui padaro sprendimą, remdamasi tais faktais. Dėl to brandi asmenybė yra atvira.
- Nebrandi asmenybė nori aukštos padėties ir daug turėti, brandi asmenybė mokosi ir tobulėja. Aukšta padėtis ir pinigai ateina savaime – kaip šalutinis asmeninio augimo produktas.
Tad nebandykite pakeisti aplinkybių ir kitų žmonių – keiskitės patys, o prie aplinkybių stenkitės prisitaikyti.
Pagal: Michail Litvak (2013). Kaip sužinoti ir pakeisti likimą: gabumai, temperamentas, charakteris. Kaunas: Luceo. 309-310 p.
Iliustracija: Karl Magnuson / unsplash.com
Jau kuris laikas kai nebekaltinu viso pasaulio dėl savo nesėkmių, o pastebiu, kad visa tai dėl manęs. Ką tik sužinojau, kad aš nebrandi asmenybė. Jaučiuosi išdidi kitų atžvilgiu, nors nedarau nieko. Nevertinu to ką turiu, ir pavydžiu tiems kurie turi daugiau.
Kaip man išvaryti šią tuštybę iš savęs? Noriu pirma turėti tvirtą stiebą, o tik po to auginti žiedus.
Gal yra buvusių panašioje būsenoje, ir norinčių pasidalinti savo istorija? Jau baigiu save pražudyti.
Taip, man irgi taip yra buvę ir esu per „vidurį”. Dabar, suvokdamas savo veiksmus, pradedu po truputį keistis. Nors esu netoli pilnametystes, pirmasis žingsnis, kurį stengiuosi pasiekti, tai yra mažiau priklausyti nuo šeimos narių nuomonės ir būti kuo daugiau savarankiškesnis. Pirmas žingsnis, mano nuomone, parašyti, ką norėčiau pakeisti ir stengtis tai pasiekti mažais žingsneliais, su laiku. Pavyzdžiui, pakeisti įpročius, kuo daugiau mokytis, tobulėti, bandyti :) Sėkmės ir jums.
Gerbiama nebrandi asmenybe, panorau parašyti ir pasakyti, jog nesate nebrandi asmenybė, nes negalvojate apie save kaip kad rašote – gi jei nesuvoktumėte savo nebrandumo, nesuvoktumėte ir savo tragedijos – tuštybės. „Tuštybė” su kuria žaidžiate, neesate jūs. Tai jums svetima. Jums svetimas vadinamasis „nebrandumas”. Nebent retsykiais leidžiate sau pažaisti su tuštybe ir panorėti to, ką kiti vadina „nebrandumu”. Bet tai primeta aplinka, mokykla, darbovietė, pažįstami ir draugai.. Primeta ir vis primena. Svarbiausia, kad tai neesate jūs. Jūs tik norite visiems tiems žmonėms įsiteikti, pasigerinti, pasidrąsinti ir pritarti, kad tai esate jūs. Pažiūrėkite kas iš tiesų esate, koks puikus žmogus esate – be melo, be radijos, be telefono ir kompiuterio, be triukšmo – kai esate viena. Ar jums reikalinga kas nors daugiau, nei dabar turite? Ar būtent tik Jums to „daugiau” reikia? Ar tas „daugiau” suteiks laimę ar laisvę kažką veikti?
Tas paminėtas „daugiau” yra jūsų – vandens lelijos stiebo – tuščioji dalis, tuštybė – nežinomasis Kaž-kas. Tad kuo užpildyti šią tuštumą? Tuo, kas jaučiatės kad esate. Tuo, ką norite veikti. Tuo, ką sugebėtumėte padaryti sekančią minutę perskaičius šiuos žodžius. Ir nė nesvarbu ar kas tai pamatys, nes džiaugsmą jaučiate jūs. Vadinasi. Čia jūs esate, čia esate jūs. O visa kita – – –
Ačiū, Jums, vdas. Išties įspūdinga, nes aš pateikiau mažai informacijos apie savo nesusipratimą, o Jūs jį taip tiksliai perkandote. Ačiū, Jums, už tokį neįprastą komentarą, į kurį teko rimtai atkreipti dėmesį.
Malonu, kad perskaitėte, ačiū, kad nesupeikėte, džiugu jei patiko. Tuo atveju, jei norėtumėt sužinoti ar pasikeitė kas nors jūsų gyvenime, pamėginkite prisiminti pirmąsias mintis, kai skaitėte, užsirašyti kokias 2-3 trumpai, o po kokių 10 dienų vėl perskaityti ką rašiau, ką rašėte – ir komentarų sukeltas emoacijas vėl sutelkti į 3 esmines idėjas. Jeigu skirsis – vadinasi jūs sugebate keistis! Visi keičiasi. Mažais žingsneliais nejučiom. Keičiasi „nebranda”, keičiasi suvokimas, vertybės, prioritetai, tikslai – viskas. Tereikia leisti sau truputį stabtelėti, atsipalaiduoti, apsidairyti – susiprasti, susiprotėti. Deja ne visada spėjame, nes gyvename įtemptais laikais, kai visko tiek daug ir tiek daug visko vyksta – visko reikia ir be nieko neįmanoma išgyventi, bet. Visko nesuspėsit paragauti, kai ko net nebesinori, tad vien dėl brangaus laiko verta atsirinkti kas tinka, kas ne savo paties augimui, ir tiesiog leisti tam vykti, daugiau pasitikint, daugiau paatviraujant. Gi jeigu lelija neprasiskleidusi, kas žino, kokios spalvos jos žiedlapiai? Tie, kam įdomu – nesužinos, koks nuostabus tai būtų žiedas, o kam neįdomu – nesudomintų net jei išsiskleistų pats rečiausias, didžiausias ir gražiausias lotosas iš visų.
Atsiprašau, kad tik dabar rašau, ką tik perskaičiau ir adresatas jaugal nebeišgirs. Bet gal kas nors kitas perskaitys ir bus naudinga… Rašau nebrandžiai asmenybei… Tai aišku tik mano nuomonė ir mano patirtis. Gerbiama nebrandi A. neapsigaukit, tuštuma kurią turit iš tikrųjų yra dėl puikybinio ego konstrukto kuris panašus konditerinį gaminį šakotį-bankucheną, t.y. visas toks puikus, reikalaujantis, dėmesio, ragai į šonus, o viduj tuščia. O tuštuma dėl tikėjimo-tikro tikėjimo, nekalbu apie ėjimą į bažnyčią, nebuvimą. Ir tiesa pasakius mažai kas tą supranta, bet užtai rasi aibes populistinės psichologijos skleidėjų,pasak kurių maždaug vistiek esi ypatinga , tu šauni, tu keitiesi ar skleidiesi… briedas… gaila nesusitiksim tikriausiai, šiaip tokiom asmenybėm keisti buvau sumanęs „pompų” klubą (užpompuotom, išsiputusiom asmenybėm), bet daug pasipriešinimo sulaukiau, maždaug kaip tu drįst! Čia per žiauru, čia ne psichologija! žodžiu nepdės jokios knygos ar seminarai, ar kitoks dvasinis valkatavimas pvz. Po Indijas ir Tibetus, susirask žmogų kuris supranta apie egocentrizmą ir tiki bei pasitiki Kūrėju ir prašyk pagalbos. Ryžto ir nuolankumo tau.
Perskaites straipsni likau nesuprates ar as brandi asmenibe ar nea…?
Nes kazkas yra is tos puses ir kazkas yra is kitos ,gali but tai ,kad as pradedu suvokt kaip elgtisgyvenimo esme ,ar cia galima pavadint perijimu is nebrandau i brandu asmeni ….?
O jei turi klaidingų isitikinimų? Jei pats supranti, kad tie įsitikinimai nesamoningi, bet nesugebi jiems pasipriešinti? Jei kažkada dėl kažkokių atrodo vaikiškų priežasčių ko nors prisibijai, o tada jau laikui bėgant viskas gilėja, įsisenėja ir pradeda tau trukdyti normaliai gyventi? Ar tai nebrandi asmenybė, ar jau lengva šizofrenijos forma?
nebrandus asmuo stengesi pakeisti aplinkybes ir kitus zmones. subrendes asmuo prisitaiko prie aplinkybiu ir keiciasi pats. jo blin gyvenime pasitaiko visokiu likimo vingiu, kartais ystume pas narkomanus, bomzus ir auchogolikus. tai ka subrendeliai prisitaikote ir keiciates patys. ta jusu psichologija skaldyk ir valdyk. subrendes zmogus niekada neprisitaikys prie avinu gaujos. jam jos nereike, jis turi savo kele, kuriuo tvirtai eina, ir joks kvailys psichologas is avinu bandos neismus jo is veziu.
Pasakėte ir prisnigo… Paskaitėte ir nieko nesupratote… Va taip ir prabėga gyvenimas – nieko nesuprantant, bet viską kritikuojant ir piktinantis, užsidėjus visažinio karūną, kuri vargšę galvą taaaip slegia. Tipiškas nebrandžios asmenybės pavyzdys – pasižiūrėkime ir palinkėkime, kad žmogus suprastų ;)