Neįleidžia į šventovę

sventove

Kai žmogus buvo dar visai mažas vaikas, močiutė jam dažnai sakydavo: „Anūkėli, kai išaugsi didelis, ir jei bus tau blogai – eik į šventovę, ten tau visada palengvės“.

Užaugo žmogus. Ir pasidarė jo gyvenimas jam toks nepakeliamai sunkus. Prisiminė jis močiutės patarimą, nuėjo į šventovę…

O ten kažkas prie jo prieina ir sako: „Ne taip rankas laikai!“ Pribėga antra: „Ne ten žiūri!“ Trečia burba: „Ne taip apsirengęs!“ Už nugaros kažkas skverną tampo: „Ne tada klaupiesi! Ne taip ženklą darai!“
..
Galiausiai prieina prie jo dar kita moteris ir sako:
– Gal jūs eikite sau, įsigykite knygą, apie tai kaip čia reikia elgtis, ir tada ateikite.
..
Išėjo žmogus iš šventovės, atsisėdo ant suoliuko ir graudžiai pravirko. Ir staiga girdi balsą:
– Ko, vaike mano, tu verki?
..
Pakėlė žmogus savo užverktas akis ir pamatė Dievą.
– Dieve! Neįsileidžia manęs į šventovę!
..
Apkabino jį Dievas:
– Neliūdėk, manęs jie ten jau seniai nebeįsileidžia.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.