Neįvertinti gyvenimo vienumoje privalumai5 (1)
Dažnai vienišiai susilaukia užuojautos žvilgsnių. Dauguma porų mano, kad gyvenimas be antrosios pusės negali būti laimingas. Tačiau tikrovė atrodo kitaip: gyvendami vieni dauguma žmonių kur kas sparčiau vystosi.
Į tuos, kurie ilgesnį laiką gyvena be oficialaus sutuoktinio ar pastovaus partnerio, aplinkiniai žvelgia su nepasitikėjimu. Tokiam asmeniui greitai priklijuojama etiketė: „nesugyvenamas“, „atsiskyrėlis“ arba „komplikuotas asmuo“.
Kai kurie vienišiai vis dėlto apibūdina savo socialinį statusą kaip labai patenkinamą. Ypač sparčiai viengungystė populiarėja didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad šiuo metu Berlyne yra daugiau vieno asmens namų ūkių nei šeimyninių.
JAV psichologai plačiais tyrimais patvirtino, kad vienišiai, kurie teigia esantys patenkinti savo gyvenimu, anaiptol neapgaudinėja savęs, bandydami pasiguosti.
Iš tikrųjų dauguma viengungių vertina savo kasdienybę kaip užpildytą, jie turi daugiau galimybių augti ir vystytis psichiškai, lyginant su jų vedusiais bendraamžiais. Amerikiečių psichologė Bella DePaulo tokius tyrimų rezultatus šiemet pristatė psichologų kongrese, kuris vyko Denveryje, Kolorado valstijoje.
Viengungiško gyvenimo privalumai minimi retai
„Kadangi egzistuoja daugybė mitų ir išankstinių įsitikinimų apie vienatvės pavojus, dažnai lieka nepaminėti akivaizdūs vienatvės privalumai“, – aiškina psichologė B. DePaulo iš Kalifornijos, dirbanti Santa Barbaros universitete.
Anot jos, seniai atėjo laikas parodyti teisingą viengungystės ir su ja susijusių gyvenimo aplinkybių paveikslą. Jame turi atsirasti vietos ir vienišo gyvenimo stabilumui bei privalumams. Turi būti nurodyti visi tie dalykai, kurie suteikia reikšmės „solo“ būčiai.
Psichologė B. DePaulo cituoja ir ankstesnių mokslinių tyrimų išvadas, kurios atskleidė, kad vienišiai daugiau reikšmės teikia prasmingam darbui už susituokusius žmones. Be to, vienišiai palaiko intensyvesnius socialinius ryšius su tėvais, broliais ir seserimis, draugais, kaimynais ir kolegomis.
Išanalizavusi 814 mokslinių tyrimų, B. DePaulo pastebėjo, kad viengungystė būna nagrinėjama nebent kaip šalutinis tyrimų objektas. Dažniausiai viengungiai įtraukiami į tyrimus tik kaip kontrolinė grupė, su kuria lyginant būtų galima analizuoti susituokusių porų savijautą. Tokių mokslinių tyrimų, kur vieni gyvenantys žmonės būtų pagrindinis dėmesio centras, pasitaiko labai retai.
Savirealizacija vertinama aukštai
Lyginamieji tyrimai atskleidė, kad vieniši žmonės savirealizacijai teikia didesnę reikšmę ir kad jie sąmoningai nuosekliai užsiima savo asmenybės vystymu.
Didelė tikimybė, kad ilgą laiką vieni gyvenantys žmonės, kurie būna labai savarankiški, patiria mažiau neigiamų emocijų. O sutuoktiniai – kad ir kaip keista – priešingai.
Atsižvelgiant į tai, kad santuoka skatinama valstybinių institucijų ir sutuoktiniams suteikiamos įvairios finansinės privilegijos, atrodo keista, kad vieniši žmonės labiau patenkinti žengia savo gyvenimo keliu.
Psichologė B. DeRaulo nenori viengungiško gyvenimo kategoriškai pavadinti geriausiu pasirinkimu.
Kiekvienas, anot jos, turi pats apsispręsti, kokia gyvenimo forma jam geriausiai tinka. Gyvenimo pilnatvėje neturi būti tuščių vietų. Visai nesvarbu, ką mano ar daro kiti žmonės. Svarbu yra surasti tinkamą vietą, kur aplinka leistų asmenybei laisvai vystytis.
Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt
Foto: Jilbert Ebrahimi