Kodėl aš nejaučiu jokio noro mylėtis su savo vyru?

11

meile

Klausimas: Esu jauna ištekėjusi ir jau mama. Man 25. Savo laiku, prieš vaiką, buvau tikrai pašėlusi, na tikriausiai įtakos turėjo, tai, kad gyvenau studetintišką gyvenimą. Laikui bėgant susipažinau su savo būsimu vyru. Tai buvo puiki pažintis, nuostabus vyras, nepakartojamas seksas, nenuobodūs vakarai. Po poros metų susilaukėme vaiko. Vaiko gimimo aš laukiau kaip išprotėjusi (visą gyvenimą norėjau vaikų, norėjau būti jauna mama). Tūrėjome visas galimybes auginti vaikelį. Taigi, iš nebrandžių jaunuolių tapome tėvais. Atrodo, kad kai gimė mūsų vaikas viskas pasikeitė, bet taip ir turi būti!?

Pirmus vaikelio gyvenimo metus, aš praleidau namuose, auginau savo angeliuką, sukausi buityje, laukdavau vyro – pervargau nuo rutinos. Pagalbos su vaikeliu tuo metu netūrėjau, nes vyras tūrėjo savo verslą. Aš iš esmės esu veikli asmenybė. Todėl, kai mano vaikui suėjo pusantrų metukų grįžau į darbą.

Na, o visos mano problemos (jei jas taip galima pavadinti) prasidėjo, kai mūsų vaikui suėjo 6 mėn., tikriausiai nuo rutinos ir pervargimo, aš neatrasdavau savyje nei trupučio noro prisėsti prie savo vyro, neįstengiau jo geisti ir jokiais būdais nenorėjau sekso. Berods jis tą suprato (tuo metu). Dabar mūsų vaikui beveik 2 metukai, bet tas noras taip ir neatsirado. Vyras pyksta, bet gal galima jį suprasti?  Mūsų vaikas miega viename kambaryje kartu su mumis, aš negaliu mylėtis su savo vyru, nors vaikas ir miega ( o gal tai tik pasiteisinimas? Kodėl? )

Palyginus, kokia karšta aš buvau anksčiau, dabar mano galvoje, tik “prašau greičiau viską užbaigiam”. Nesileidžiu jokiems naujiems pojūčiams, o mėgstamiausia poza – misionieriaus. Aš neesu pervargus, vyras padeda tiek buityje tiek su vaiku. Ar galima tai vadinti problema? Kodėl aš nejaučiu jokio noro mylėtis su savo vyru? Apie kitus vyrus aš net bijau pagalvoti. Gal man reikia specialistų pagalbos? Juk praėjo jau nemažai laiko nuo vaiko gimimo. Ir aš realiai suprantu, kad jei tai tęsis toliau, mūsų santykiai žlugs, juk jis jaunas vyras. Ir čia negalėtum pasakyti, kad gal tai yra mano nepasitikėjimas savimi, nes esu sportuojanti, liekna, aukšta ir tikrai graži moteris. Aš įsisukau į savęs kaltinimų ratą, kiekvieną dieną noriu jį mylėti, bet atrodo, kad aš negaliu mylėti dviejų žmonių, toks jaumas, kad visą save atiduodu vaikui. Aš net nesuprantu, kodėl jam negėda tą daryti, kai mes turime vaiką. Toks jaumas, kad aš būdama mama neturiu teisės būti gašli ir seksuali.

Ačiū.
Giedrė (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika Giedre,

dėkoju už pasidalijimą labai opia problema. Manau, kad daugumai moterų ji pažįstama, pažįstama ir vyrams, tačiau šiandien kalbėsim apie tavąją, todėl tik iš moteriškos pozicijos.

Labai aiškiai ir vaizdingai nupasakoji savo būdą, tai leidžia spėti, kad anksčiau apie tokią problemą net nesusimąstydavai. Kas pasikeitė? Tapai mama ir įvyko didžiulis pasikeitimas, sutinku, kad tai be galo reikšmingas įvykis, po kurio prisiėmei sau naują vaidmenį: MAMOS. Tai nebe ta neatsakinga šėliojanti studentė, nebe ta jaunamartė palaimingai besimėgaujanti seksualiniu gyvenimu, tu dabar atsakinga, pareiginga mama ir niekas daugiau. Bet kodėl?

Gyvenime mes prisiimame daugybę vaidmenų, būname dukromis, žmonomis, mamomis, darbuotojomis, draugėmis ir pan. Kaskart kitokios, o tuo pačiu tokios pačios, tik su skirtingais atspalviais. Žmogus, gebantis lanksčiai laviruoti tarp vaidmenų, neprarasdamas savojo Aš, vadinamas įdomiu, sėkmingu, yra mėgstamas ir gerbiamas. Tuo tarpu rigidiška asmenybė, užstrigusi kažkokiam vaidmeny, gali sukelti gailestį, juoką ir net nenorą bendrauti. Pateiksiu pavyzdį: darbe griežtas viršininkas – namuose tironas, namuose nuolanki žmona – tėvams nuolanki dukra, darbe – nuolanki darbuotoja, ant kurios kraunami visų darbai , rūpesčiai, tol, kol palūžta. Tikriausia teko girdėti ir apie “sužvaigždėjusias” vienadienes žvaigždutes, kurios kartą sužibėję, ėmė šokdinti visus aplink ir tapo visuotiniu pajuokos objektu. Pavyzdžių begalės.

Gyvenimas nesibaigia tapus mama, atvirkščiai – jis tampa kitoks, turtingesnis, vertingesnis! Buvimas mama – tai ir buvimas sutuoktine, juk graži ir sėkminga šeima užtikrins ramią ir saugią tavo vaiko ateitį, kaip tuo tarpu, mama, kuri viską paaukojo vardan tobulos motinystės, tampa nebeįdomi ne tik savo vaikui, bet vyrui, aplinkiniams, galiausiai ima bodėtis pati savimi.

Kurstykit su vyru santuokos židinį! Tai svarbi misija, jei jis tikrai išvėsęs – kreipkitės į specialistus. Mini: “toks jaumas, kad aš būdama mama neturiu teisės būti gašli ir seksuali.” Tu tebeturi visas teises, tiesiog prie buvusiųjų prisidėjo ir esamos. Būk išmoninga, leisk sau atsikvėpti. Pasidalink su vyru savo išgyvenimais, abu ieškokite išeities.

Linkiu atrasti naują save, brandesnę ir įvairialypę.

Psichologė Kristina Grigalavičienė / patyrusios mamos tinklaraštis “Abejoks”
El.paštas : kristitau@gmail.com
Skype: kristitau
Londonas

Dalintis:

11 COMMENTS

  1. Tas pats ir man buvo.
    Bet pas mus gal kiek kitokia situacija. Man pastojus eme labai keistis vyro elgesys, pradejo rodyt maziau demesio, daug laiko leisti su draugais. Labai pykdavau kada man nerodydavo jokio demesio, neleisdavo laiko kartu, bepadedavo buityje ir pan, o gryzes noredavo sekso. Mazdaug pasimylim, uzmiegam, o rytoj vel tas pats, as eisiu savo keliais, tu savo ir t.t.
    Mes isiskyrem. Gyvenu be vyro jau beveik metus, anksciau taip pat buvau ne is sventuoliu, bet dabar nenoriu irgi pagalvoti net apie joki kita, ir toks vaizdas net nesuprantu kam tas seksas isvis reikalingas.

  2. Tikriausia teko girdėti ir apie “sužvaigždėjusias” vienadienes žvaigždutes, kurios kartą sužibėję, ėmė šokdinti visus aplink ir tapo visuotiniu pajuokos objektu. pastrigau ties siuo sakiniu.lengva zmones teisti nezinant visos situacijos.kaip is psichologes,tai labai trumparegiskas vertinimas

    • Pritariu. Labai pavirsutiniska situacijos analize ir atsakymas. Liepia vaidinti daug vaidmenu. O kur teise buti savimi, gyventi taip, kaip jauti, kad norisi?

  3. “įsisukau į savęs kaltinimų ratą, negaliu mylėti dviejų žmonių, toks jaumas, save atiduodu, nesuprantu, jam negėda, daryti tai, mes turime, toks jaumas, neturiu teisės, būti gašli ir seksuali.”

    Giedrė neprisipažins kad yra silpna, kad yra pavargusi – ji yra stipri, veikli asmenybė nepaisant nieko. Klausimas – o koks buvo Giedrės tėvas? Koks buvo auklėjimas – siekti daugiau negu gali, padaryti virš savo galimybių, nežiūrėti savęs ir daryti geriau nei kiti. Suprantama, tai darbą mylinčio, darbštaus, doro žmogaus bruožai, kokio auklėjimo ir buvo siekiama.

    Bėda tame, kad kaip psichologė ir nurodo, pasikeitus vaidmenims, ji tapo Mama, o jos vyras tapo TĖVU. Ne tik vaiko tėvu, bet Tėvu – vyro elgesyje, gal netgi veido bruožuose išryškėjo tėvas, tėvui charakteringas elgesys. Merginos gana dažnai savo vyrą renkasi panašų į tėvą, o vaikinai merginas – pagal motiną. Išeinant iš to vyro tėviško elgesio rolės, kaip dabar atrodo, mylėtis su tėvu???? Nesuvokiama, nesuprantama, jausmas toks, kad gėda, neturiu teisės. Ne-są-mo-nė!

    Taigi verta grįžti prie savo tėvų tarpusavio santykių ir iš suaugusio žmogaus pozicijos perkratyti daugumą vaikystės prisiminimų epizodų, perkratyti šiandieninius santykius ir ieškoti tokių, į kuriuos būtų galima pažvelgti kitaip, iš sukauptos patirties perspektyvos, vertinant kokią patirtį tai suteikė ir kodėl jie įstrigo atmintyje. Tik niekada nereikia pamiršti, kad tėvai linki vaikams visa ko geriausio, kad užaugtų dori, darbštūs, sąžiningi – o tai išties yra kilnaus žmogaus savybės. Negalima peikti, tiesiog yra laikas, kada jau svarbu palikti įprastą “vaiko” rolę ir liautis vaidinti didelius suaugusius.

  4. Esu panasioje situacijoje (du mazameciai vaikai) ir visiskai NENORIU sekso, nei su savo vyru, nei su svetimu. Psichologe atsako lyg tai butu problema, kuria galima isspresti. Taip iseina, turiu eiti pries save, pries savo norus, kad isspresciau vyrui problema? Cia tas pats, kas simuliuoti orgazma. Nesu kokioj nors depresijoj, daug ko noriu (pvz., pamiegoti, kazkur iseiti, kazka naujo pamatyti), o va sekso nenoriu ir nepasigendu. Nuobodus laiko leidimo budas :D

  5. Man buvo lygiai tas pats tik as metais vyresne, taip tesesi dvejus metus po vaiko gimimo kol galu gale issiskyrem. Ir ka po tam tikro laiko atsirado draugas, o pasirodo mano noras ir seksualumad niekur nebuvo dinges, o i savo ex vyra po siai dienai negaliu paziuret..

  6. Na jeigu dingo noras mylėtis, tai tam yra priežastis ir jos reikia ieškoti. O nenoro priežasčių gali būti labai daug. Gal tai psichologinės problemos, nebėra jausmų vyrui ar kankina kažkokie negalavimai. Viskam yra paaiškinimas ir sprendimo būdas.

  7. Labai jau silpnas psichologes atsakymas. Megaukis gyvenimu. Ir visos problemos issisprendzia.
    As manau, kad pora turi is naujo abu vienas kita atrasti. Skirti laiko, pamilti is naujo, nes po vaiku gaunasi uzburtas ratas- moteris nevilioja, vyras per buitiskai nori sekso. Nebelieka zaidimo, moteriai atrodo, kad tai dar viena pareiga jos gyvenime. Vyras praranda interesa. Kuris turi stengtis labiau? Abu. Bet moteris turi kalberi ir itraukti vyra, ko jai reikia. Nes tie skauda galva ilgainiui tiesiog atsaldo vyra net bandyti.
    Noretusi kad kazkas is psichologu detaliai ir padetu atskleist, nuo ko gi pradet ta kurstyma, kai tampi mama ir teciu.

  8. Na ne internete tokius dalykus aptarinėti, norint kokybiškų ir išsamių atsakymų. Geriau jau apsilankyti pas gydytoją profesionalą – seksologą. Reiks ir psichologinių patarimų duos ir jeigu ką medicininę pagalbą suteiks. Nes kartais dėl fizinių ligų, psichologiškai užsidarome ir nenorime mylėtis. Todėl pasitikrinti būtina

  9. Pritariu,kad internetu to neisspresi,bet gal visi sitie atsakymai paskatins zmogu nebesigedinti ir eiti pas specialista, nes tai spresti reikia. Nuostabus specialistai yra azuolynospa.lt

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here