Kaip tokiais kebliais atvejais žinoti, ar judviejų santykius ištiko tik laikinas išbandymas, ar vis tik tai – reali pabaigos pradžia? Kiekvienus santykius gali užgriūti išbandymai. Kartais jaučiamės laimingi, tačiau, deja, taip būna toli gražu ne visada. Svarbu žinoti, kad abi šios būsenos yra visiškai normalios. Jei vis tik atsidūrėte ties riba, kai savo sutuoktiniui jaučiate tikrų tikriausią neapykantą, tikėtina, kad laikas daryti pauzę. Neapykanta – tai labai stipri emocija, kuri paprastai nėra siejama su laimingu gyvenimu santuokoje, rašo womansday.com.

Deja, kartais net ir šiai itin neigiamai emocijai atsiranda vietos šeiminiuose santykiuose. Anot poras konsultuojančios psichologės Kelly Kitley, pasiekus tam tikrą terapinio proceso etapą pas ją besilankantys asmenys pripažįsta sutuoktiniui jaučiantys neapykantą ir tai neturėtų būti vertinama kaip neįtikėtinas dalykas.

Taigi ko tiksliai vertėtų imtis, jei jaučiate neapykantą žmogui, kurį pasižadėjote mylėti iki gyvenimo pabaigos? Keturi santykių terapeutai pateikė savo versiją.

Susitelkite į malonius dalykus

K. Kitley linkusi teigti, kad žmonės žodį „neapykanta“ naudoja kaip kur kas bendresnę reikšmę turintį terminą, kai tenka kalbėti apie esminį laimės nebuvimo jausmą. „Dažniausiai taip sakome, kai jaučiamės nusivylę ar norime situaciją pateikti kaip nemalonesnę, nei ji yra iš tikrųjų“, –įsitikinusi ji. Tiesa, kartais vis tik žmogus tikrai jaučia neapykantą partneriui ir skyrybos neišvengiamos, tačiau neretai, anot specialistės, žodis „neapykanta“ yra reakcinio pobūdžio.

okiais atvejais patartina susitelkti į jums patinkančias antrosios pusės savybes. „Niekada nebūna vien tik blogų ar vien tik gerų dalykų“, – neabejojo K. Kitley. Jei dėmesį kreipsite į teigiamas sutuoktinio charakteristikas, būsite mažiau linkę vertinti situaciją vien tik kaip turinčią juodą ir baltą spalvas. Jei teigiami dalykai nustelbs neigiamus, labai tikėtina, kad bendras vaizdas iš esmės atrodys ne toks beviltiškas.

Įvertinkite savo indėlį

Anot su seksualiniu gyvenimu susijusių ir kitokių porų santykių problemas narpliojančios specialistės Megan Stubbs, neapykantos ir apmaudo jausmas dažnai kyla tada, kai įvyksta komunikacinis lūžis. Šis lūžis įvyksta ne tik tarp jūsų ir jūsų partnerio, bet ir jūsų pačių viduje. „Prieš puldami kaltinti kitą asmenį pažvelkite į save, – rekomendavo ji. – Ar aptarėte problemą su antrąja puse? Koks jūsų pačių indėlis į šios problemos atsiradimą?“. M. Stubbs skuba patikinti, kad šis metodas toli gražu nereiškia, kad visą kaltę dėl kylančių nesklandumų derėtų suversti vien tik sau pačiam. „Tai reikalinga tik tam, kad pavyktų pažvelgti į situaciją iš perspektyvos. Vis tik toks pokalbis su savimi pačiu neabejotinai padės suvokti, kad galimai jūs pats nepakankamai sėkmingai komunikavote su antrąja puse, o problema ir neigiami jausmai dėl to tik sustiprėjo.“ – mintis dėstė M. Stubbs.

Jei vis tik atlikę darbą su savimi supratote, kad išreikšti savo mintis ir jausmus tikrai bandėte, laikas imtis veiksmų. Jei jūs nuolat kartojate partneriui tą patį, o jis savo ruožtu nė nemėgina keistis, gali būti, kad jums siunčiamas rimtas signalas. Jei antrosios pusės elgesys nesikeičia, laikas kurti planą, kaip santykius užbaigti.

Realios padėties identifikavimas

Kartais mus neapykantos jausmo idėja taip apakina, kad tampa sudėtinga blaiviai įvertinti, kas gi vyksta iš tikrųjų. „Kartais noriu paklausti savo kliento, ar tai, ką jis jaučia sutuoktiniui, yra neapykanta, – teigė santuokų ir šeimų terapeutė Amie Harwick. – Jei pavyksta nustatyti, kad ta emocija yra pyktis, tada galima mėginti suprasti, iš kur kyla šis pyktis ir koks yra galimas sprendimas.“ Anot A. Harwick, labai retai sutuoktiniai vienas kitam jaučia neapykantą be specifinio katalizatoriaus. Kai pavyksta nustatyti, iš kur kyla neigiama emocija, žengiamas pirmasis žingsnis ir tampa įmanoma iš esmės judėti į priekį. „Gyvybiškai svarbu nustatyti pykčio kilmę prieš imantis tam tikrų veiksmų dėl santykių“, – neabejojo ji.

Patiriamų emocijų suvokimas

Situacijos, kai neapykanta – tai vienintelis apimantis jausmas, labai retos, taigi svarbu identifikuoti, kokios emocijos dar mus užvaldžiusios. „Dirbdama kaip terapeutė dažnai pastebiu, kad už neapykantos yra pyktis, o už pykčio – skausmas, – patikino santykių terapeutė Rachel Sussman. – Skausmas slepia liūdesį ir nusivylimą. Taigi labai svarbu kalbėtis tam, kad pavyktų įveikti visą kelionę, kad sužinotumėme, kaip gi atidūrėme ten, kur esame dabar.“ Dar R. Sussman linkusi akcentuoti, kad moterys nuo vaikystės auklėjamos taip, kad nejaustų neapykantos ar pykčio, o suvokdamos patiriamas emocijas jos iš tiesų žengia pirmąjį žingsnį problemos nustatymo ir sprendimų radimo link. „Moterims pasakojama apie laimę ir kitus teigiamus jausmus, o tai savo ruožtu skatina giliai savyje slėpti tai, ką jaučiame iš tikrųjų“, – liūdną tiesą konstatavo specialistė. Taigi jausti įtampą dėl stiprių neigiamų emocijų nevertėtų, tačiau taip pat nepatartina leisti šioms emocijomis jus užvaldyti. Neapykanta kelia baimę, jei nieko nedarote, kad suprastumėte, kodėl atsidūrėte ten, kur esate. Jei imsitės veiksmų, jums neabejotinai pavyks nustatyti realią jūsų santykių būklę ir ją įvertinti objektyviai.

Parengė delfi.lt
Iliustracija rawpixel.com

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė | Skirkite 2%
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais. DĖKOJAME už supratingumą!