Nemyliu savęs
0 (0)

asaros

Klausimas: Labas, mano vardas Vilija (pakeistas). Esmė tame, kad esu labai negraži ir neturiu gyvenime džiaugsmo. Dėl savo neproporcingo veido, dėl to, kad esu išties negraži aš per ilgus metus įgijau grubų charakterį. Bijau kalbėtis su žmonėmis, kalbu į juos nežiūrėdama, mano sakiniai grubūs ir kuo skubesni, kad tik visa ta pokalbio kančia pasibaigtų. Praradau daug draugų, ir dabar esu praktiškai viena. Šiuo metu yra tas laikas, kada aš jau turėčiau palikti tėvų namus ir kibti į gyvenimą pati, tačiau neturiu jokio žmogaus kuris man padėtų. Neturiu su kuo pasikalbėti, kam papasakoti kaip jaučiuosi.

Ne kartą ryte atsibudusi, nuėjusi nusiprausti pažiūriu į veidrodį ir pradedu verkti. Aš nesu netvarkinga, prisižiūriu save, manau skoningai rengiuosi ir panašiai, bet yra kaip yra. Negaliu susirasti vaikino, visada sėdžiu namuose, ne dėl to, kad pati to noriu, dėl to, kad matau, kad žmonėms su manimi bendrauti nemalonu, matau kaip jie į mane žiūri.

Tikrai nekartą maniau, kad net neverta man toliau gyventi, nemanau, kad tokiame kūne galėsiu atrasti sielos ramybę. Tik nenoriu skaudinti tėvų, turbūt vien dėl to vis dar laikausi.

Kai išgirstu pasakymą, kad visos moterys gražios, tik reikia susitvarkyti ir panašiai, tai išties mane piktina. Tik ne tada, kai veidas visiškai neproporcingas ir vyriškų bruožų.

Tad, kokia prasmė gyvenime, be kitų žmonių? Vaikštai sau vienas, palydimas kitų negatyviu žvilgsniu, valgai vienas, miegi vienas, gyveni vienas? Kas iš to? O aš tikrai viena. Kokių 3 metų laikotarpį praradau tikrai visus mane supusius žmones.
Kaip surasti noro gyventi?

Atsakymas: Labas, Vilija. Ačiū, kad parašei. Iš laiško, kurį perskaičiau, atrodo, kad kompleksuoji dėl savo išvaizdos. Taip pat manai, kad išvaizda lėmė ir Tavo charakterio pasikeitimą. Gali būti, kad iš tiesų bandydama apsisaugoti nuo galimų užgauliojimų dėl savo išvaizdos, Tu tapai grubesnė ir pirmiau kitus atbaidanti savo charakteriu, nei kiti Tave pirmiau spėja įskaudinti dėl Tavo išvaizdos. Taip bandai gintis. Kita vertus, charakterį lemia ne tik išvaizda, bet Tavo požiūris į tai, kaip tu atrodai.

Suprantu, kad šiuo metu save vertini neigiamai, jautiesi vieniša, neturinti draugų. Mini, kad kartais pagalvoji ir apie savižudybę. Tačiau tai, kad ieškai pagalbos rašydama čia, tai, kad nenori skaudinti tėvų dėl sava valia pasirinktos mirties, man rodo, jog turi vilties gyventi. Kartais vienai įveikti sunkumus gali būti sunku, dėl to gali kreiptis pagalbos į psichologą ar į pagalbos linijas, kuriose yra teikiama emocinė parama.

Yra toks vyrukas Nick Vujicic, kuris neturėdamas rankų ir kojų baigė mokslus, susituokė ir susilaukė vaiko. Jis yra geras pavyzdys, kaip požiūris į save nulemia savijautą, elgesį ir mintis apie save.

Sėkmės, Vilija.
Psichologė Dovilė Genutytė

Dail. Caia Koopman

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

10 Responses

  1. Fafafa parašė:

    Nereikia tiek koncentruotis į save. Neįsivaizduoju tavo situacijos, bet manau, kad problema yra labiau emocinė, nei fizinė. Žinoma, nauji sutikti žmonės pastebės tavo išvaizdos \”brokus\”, bet vėliau, jau susibendravus, jie to nebepastebės. Žinau daug atvejų, kai žmonės su nebeatstatomomis traumomis ar įgimtais defektais puikiausiai gyvena, susiranda antrą pusę, sukuria šeimą. Jie susitaikė su tuo, ko patys negali pakeisti, turtina savo vidinį pasaulį ir tuo sužavi kitus žmonės. Linksmi, įdomūs, pozityvūs žmonės traukia tokius pat prie savęs ir tuo užgožia savo išorės trūkumus :)

  2. Saulė parašė:

    Miela, autore, sš taip pat turiu neproporcingą veidą: mano viena veido pusė kiek žemiau, tarsi pasmukusi, negu kita, tas liečia ir akis, jos asimetriškos, ir nosį – ji kreiva. Taip pat nešioju akinius, neturiu nei dideliės krūtinės nei ilgų kojų.. Esu išgirdus ne vieną skaudų komentarą savo atžvilgiu, ir išverkus ne vieną ašarą.. Kartais pasižiūriu į veidrodį, ir taip nesmagu pasidaro… Tačiau.. turiu keletą gražių bruožų, kurie mane truputi puošia,tikiu, kad ir tu tokių turi, ir turiu šaunų charakterį :) Sutikau vaikiną kuris mane pamilo tokią kokia esu, nors dar kelis metus atgal, galvojau, kad niekas niekada manęs nenorės.. klydau.. Gal padėjo tas, kad išvažiavau iš Lietuvos. Lietuviai pikti žmonės, ne visi, bet dauguma.. pavydūs, ne itin šilti kitaip atrodantiems.. Užsienyje viskas kitaip.. labai kitaip, tad padrasinčiau pasvarstyti apie galimybę laimės ieškoti kitur.. nes ne visi ją suranda Lietuvoje. Ką dar noriu pasakyti, tai, kad asmnybė skaitosi! Žinau, kad nepajėgiant mylėti savęs, labai sunku mylėti kitus, ir tuos kitus prisileisti.. su kitais elgiesi taip kaip ir su savimi, esi grubi, juos atstumi.. tad ką daryti? Pamilti save. Kaip? Daryk gera kitiems, daryk gerus darbus, padėk, savanoriauk, paaukok eurą kitą benamiui. Ir po truputį imsi save mylėti, ne už tai kaip atrodai, bet už tai kokia esi :) O juk geras žmogus vertas meilės ;) Linkiu daug kantrybės su savimi, linkiu drąsos gyventi ir ieškoti laimės, linkiu drąsos keisti carakterį, ir tapti šiltesne. Linkiu drąsos ir kantrybės gyventi tą likimą, kuris tau buvo skirtas. Laikykis!

  3. nebrandi asmenybė parašė:

    vdas, gal tu netyčia čia, ir brūkštelsi kokį komentarą?

  4. SofijaUK parašė:

    Prisiminiau viena panele is mokyklos laiku, kuri turejo labai auksta kakta ir kampuota veida, akys viena nuo kitos nutolusios, o jos iki peciu kirpti plaukai dar labiau paryskino trukumus. Siulyciau uzsiauginti ilgus plaukus, juos patiesinti ir padazyti sviesiomis sruogelemis…Yra toks rusu posakis „Radys sheslyvoj a ne krasyvoj”. „Gimk laiminga, o ne grazia.” Kalbant apie save tikrai turiu pripazinti, kad sulaukiu daug vyru demesio, mane net vargina…pradejau maziau dazytis, apsirengiu lyg atrodyciau is Antarktidos atvykus…ir viskas del to, kad turiu pavydu drauga del kurio sunkaus charakterio ir nevaldomos agresijos man jau paciai reikia psichologo pagalbos…bet stengiuosi nepasiduoti, begti nuo psichologinio smurto ir gyventi toliau. Autorei palinkesiu mokytis, siekti uzsibrestu tikslu, iskelus aukstai galva zengti pirmyn ir pamatysi, kaip vyrai grius po kojomis. Del salies pakeitimo, pritariu pries anksciau rasiusiai komentatorei. Lietuvoje vyrai per daug isrankus ir ieskosi sau manekeniu…Tiesa visai pamirsau pamineti, turiu drauge kuri tikrai yra gamtos neapdovanota, vyra susirado prancuza per pazinciu portala… ten ir isvyko gyventi, ismoko kalba o jau siandien augina 2 metuku dukryte…as taip dziaugiuosi! ir tikrai nenusimink, viskas bus gerai tik nepasiduok! niekada niekada nepasiduok! Mylesi save myles tave ir kiti ;)

  5. Jura parašė:

    Nemyliu saves… O ar yra kazkas, del ko turetum save myleti?Ar darai kazka, kad jaustumeis merta meiles ir ivertinimo?Rodos, kad mergina ne kiek nemyli saves, o tiksliau nemyli savos isvaizdos.Egoizmas , bandymas is anksto apsisaugoti nuo galimo iskaudinimo.Nenoras priimti viska taip kaip yra. Lengviausia nuleisti rankas ir tapti aplinkybiu auka, kaltinti aplinkybes, bloga isvaizda ir t.t.Gal reiketu nustoti kritiskai i save ziureti veidrodyje.Neabejok savimi, juk tik tu pati zinai kokia istiesu esi viduje, kokia tavo sirdis,kiek meiles joje.Gyvenk vedama to jausmo, ir tikejimo savimi, savo vidumi.Nustok sau kenkti.Yra daugybe pavyzdziu kai neapdovanoti, ar net neigalus zmones susikuria laime, nes nenustoja GYVENTI, del to, kad negali buti grazus.Reiketu issivaduoti is negatyviu minciu, jei reikia kreipkis pagalvos pas psihologa, kuris pades apsivalyti mintis nuo neteisingu isitikinimu.Savo mintimis kuriame savo gyvenima, pritraukiame tam tikrus zmones ar ivykius.Pozityvios mintys ir veiksmai atnes geri i tavo gyvenima.

  6. laumegeruole@gmail.com parašė:

    Labas, manau tau praverstu gyvas bendravimas arba bent telefonu. Per bendravimo patirti igysi daugiau pasitikejimo savimi. Yra ivairiausiu budu kaip pakelti savo saviverte, save myleti ir gerbti, nes tik tuomet kiti myles ir gerbs. Susirask uzsiemima. Begiok, rasyk kurk, piesk… Bet kas gali padeti… Bendrauk forumuose. Zodziu kapstykis, nes suvokima turi, o tai jau vienas zingsnis i prieki. Ir jei kada noretum pabendrauti gali kreiptis i laumegeruole@gmail.com

  7. mergaitė parašė:

    Nežinau, ar Vilija skaito komentarus, bet labiausiai veidą „bjauroja” pyktis ir šypsenos nebuvimas. Juk ir pati rašo, kad savo grubumu ir nemaloniu bendravimu atstūmė turėtus draugus. Reiškia, kad tų draugų buvo! Ir jie bendravo su tokia, kokia mergina buvo, jiems netrukdė išvaizda. O kas ką pasako, tai žmonės šneka daug ir skirtingai. Jeigu visiems norėsi įtikti, tai tuo pačiu metu turėsi būti ir liekna, ir sultingų formų, pusiau blondinė, pusiau brunetė, aukšta ir žema, išdykusi ir rimta, ir t.t. Žodžiu, nors persiplėšk.

  8. Julija parašė:

    Miela klausimo autore, laiške rašei, kad tapai grubi, nemandagi ir kelių metų laikotarpyje praradai draugus. Tie draugai anksčiau juk priėmė Tave tokią, kokia buvai ir esi išvaizdos atžvilgiu. Taigi, juos atstūmė Tavo charakteris. Manau pati supranti, kad aplinkinius atstumia ne nepatraukli išvaizda, o bjaurus elgesys. Juk žmones mes mylime ar neapkenčiame ne už tai kokie jie, o del to, kaip aplinkiniai jaučiasi būdami su jais.

  9. Elena parašė:

    Mano viena pažįstama buvo baisiausia mano kada nors matyta mergina. Nu tikrai žiauriai baisi, neslėpsiu. Kiekvieną kartą ją matydama pagalvodavau, nu ir kaip dievas nepagailėjo jos… Stambi, labai negražios figūros, su dideliu pilvu, tokia kaip statinė, su kupra, plataus kaklo ir labai plataus žandikaulio, žandai tankiai plaukuoti, akytės mažos, su akiniais, kurie, aišku, baisūs, plokščia nosim, nutriušusiais plaukais, nu žodžiu, nežinau nei vienos gražios vietos pas ją. Bet linksmo charakterio. Jinai tokia chebrytės siela, daug juokiasi, visus suburia, labai aktyvi, daug kuo užsiima, organizuoja renginius. Prieš kokius metus įsimylėjo, ir labai užsiėmė savo išvaizda. Pradėjo sportuoti intensyviai, nuėjo pasidarė maisto netoleravimo testą, pradėjo maitintis jai tinkamais produktais pagal tą testą, nuėjo į kirpyklą, apsikirpo naujai, nusidažė plaukus sruogelėmis, išsioperavo akis ir nebenešioja akinių, pasidarė gerklės operaciją, kad neknarktų, pradėjo dažytis, žinoma, dėl sportų ir mitybos sukūdo. Kolkas tebesirenkia baisiai (mano nuomone), bet išvaizdos pokyčiai toooookie dideli, kad visi nusivožia ją pamatę. Jei nebūčiau mačiusi jos baisiausiu metu, tai nepatikėčiau, kad čia tas pats žmogus. O prigimtis juk nepasikeitė. Jinai pati jaučia, kad atrodo žymiai geriau, ir tiesiog skraido ant sparnų. Ir komplimentus žeriasi kalnais kas dieną. Na, nes jos pokyčių nepastebėt tiesiog neįmanoma. Ir man jinai atrodo jau visai simpatiška mergina. Tikiu, kad su laiku išmoks ir rengtis jai labiau tinkančiais rūbais, išgražės dar labiau. Ji grįžo ir mokytis. Žodžiu, visos tos pastangos duoda ne tik matomus rezultatus, kai pastebimai pagražėja išorė, bet ir pasitikėjimą žmogui, kuris puošia iš vidaus. Visa tai pasakoju, norėdama pasakyti, kad ne viską nulemia mūsų prigimtis, prastas genų rinkinys, kurį gavome ir pan. Labai labai daug ką gali pakeisti ir mūsų pastangos. Ir žmogus tikrai gali iš baisaus tapti netgi labai simpatišku tik savo pastangų dėka. To tau ir linkiu!

  10. deimante parašė:

    Svetima patirtis ,tai tik zodziai, kurie kartais net nepasiekia musu sirdies arba mes ju tiesiog negalim priimti. labai daznai zmogus uzstringa tokioj proto busenoj ir neranda iseities. Brangi autore, man kilo tokia mintis..O kas , jei jus isigytumet svelnu, meilu, draugiska ir beslygiskai jus mylinti namini gyvuneli. Kaip butu smagu zinoti,kad stai grysit namo ir jus pasitinka …mazas pukuotas, svelnus meilutis padarelis..jus juo rupinates ir zinome mylit is visos sirdies , nes ju memylet neimanoma. Tokiu budu jumyse tikrai pabus Meile ir tada ….. keiskit savo gyvenima viska kas jums netinka, nes jusu rankose bus nuostabiausias irankis Meile. Labai tikiuosi , kad pasanaudosit mano patarimu… mano nuomone tai paprastas ir realus budas sau pafeti. Juk pagalba gali buti ivairi.. Sekmes jum Mieloji. ( Gyvrnu uz juru mariu, todel raudes be pauksteliu :)

Komentuoti: SofijaUK Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.