Nerandu ramybės – jaučiuosi lyg vilkas kruvinas, bejėgis ir apdaužytas

1

pykcio-bombosKlausimas:

Sveiki.
Mano vardas Reinas. Man 18 metų. Perskaičiau vieną iš jūsų rubrikų, kur mergina klausia, kaip jai tapti švelnesnei ir nutariau pats parašyt… Mano problema panaši yra, tik aš, būdamas su žmonėmis, greitai pavargstu, tada man reikia laiko ir ramybės pailsėt. Kai esu pavargęs nuo žmonių ir nerandu ramybės, tampu šiurkštus, atitolęs, nesusikaupęs, piktas, viskas pradeda erzinti. Pradedu kibti prie žmonių, erzinti ir žeisti juos… Dažnai tada nieko nesinori ir pradedu pulti į depresiją. Gyvenu kaime ir vasarą vaikštau į mišką pailsėt, tas padeda. Bet štai prasidėjo mokslai ir aš nerandu sau ramybės. Jaučiuosi lyg vilkas kruvinas, bejėgis ir apdaužytas. Sunku susikaupti pamokoje, esu išvargęs dar nepraėjus dviems pamokoms. Namuose tas pats. Stengiuosi ištrūkti iš namų ir pailsėti gamtoje, bet to neužtenka. Kartais net bijau savęs, nes galiu ateityje ir draugus labai skaudžiai įžeisti… Mėgdavau analizuot žmones ir jiems teikti psichologinę šiokią tokią pagalbą, bet kai esu tokios būklės, man norisi užsidaryti nuo visų. Galima pamanyt, jog paauglystė, bet vargu ar ji, nes tai mane kamuoja nuo pat vaikystės… Nenoriu sušikti paskutinių mokslo metų, kaip sušikau praeitus mokslo metus. Iš anksto dėkingas busiu.

Atsakymas:

Labas, Reinai. Ačiū už atvirą ir išsamų laišką. Galiu pasakyti, kad esi išmokęs atidžiai save stebėti ir analizuoti – apie tai sprendžiu iš to, kaip tiksliai apibūdinai savo problemos požymius. Savo laiške tu rašai, kad būdamas tarp žmonių ilgesnį laiką, patiri nuovargį, susierzinimą, dėmesio sumažėjimą, atminties silpnėjimą, norą atsiriboti nuo kitų žmonių. Taip pat mini, kad Tau ženkliai palengvėja, kai pabūni gamtoje, pasivaikštai po mišką.

Visi Tavo laiške paminėti požymiai būdingi emocinei įtampai, arba, kitaip sakant, stresui, kuris yra ne kas kita, kaip fizinė ir psichologinė organizmo reakcija į tikrą ar tik įsivaizduojamą (gali būti ir klaidingai suvokiamą) pavojų. Paauglystės (ir ne tik) laikotarpiu emocinė įtampa gali būti nesąmoningai jaučiama bendraujant su bendraamžiais, kai norima jiems padaryti įspūdį, stengiamasi tapti grupės lyderiu, norima ir siekiama išskirtinai pozityvaus aplinkinių įvertinimo. Labai dažnai paaugliai daro esminių psichologinių klaidų, pvz., kad jie privalo visiems be išimties patikti, kad viskas jiems turi sektis, kad jie turi būti geriausiais, gražiausiais, protingiausiais ir t.t. Kai šie siekimai dėl kažkokių priežasčių neįgyvendinami (arba suvokiami kaip neįgyvendinami), kyla emocinė įtampa.

Dėl emocinės įtampos įsitempia raumenys, sustiprėja širdies, plaučių, inkstų veikla, pasikeičia organizmo hormoninė pusiausvyra. Tuo pačiu metu kiti organai, pvz., skrandis, šalinimo sistema, imuninė sistema ženkliai mažina ar išvis stabdo darbą. Ilgesnį laiką trunkanti emocinė įtampa pradeda reikštis fiziniu nuovargiu (pavargsta įsitempę raumenys), susierzinimu ar net nerimu (ima reikštis psichologinės reakcijos į įtampą), silpnėja kognityvinė veikla. Dauguma studentų patvirtins mano žodžius, kad per egzaminą, kurį jie traktavo kaip sunkų, ir dėl to jaudinosi, jiems buvo sunku prisiminti net itin gerai mokėtą medžiagą, kartais netgi sunku suprasti klausimą. Taip yra dėl to, kad emocinė įtampa neigiamai veikia dėmesį ir atmintį.

Ar galima tai įveikti? Vienareikšmiškai – taip. Kas padeda? Daug dalykų: relaksacijos, joga, sportas, autogeninės treniruotės, meno terapija ir t.t. Vieną iš būdų emocinei įtampai sumažinti Tu, Reinai, esi atradęs intuityviai – buvimą gamtoje. Norėčiau plačiau papasakoti apie vieną efektyviausių emocinės įtampos įveikimo būdų – vizualizaciją. Ji padeda ne tik veiksmingai kovoti su emocine įtampa, bet ir įveikti tokius elgesio sunkumus, kaip varžymąsi kalbėti prieš auditoriją, laikyti egzaminą, atminties ir dėmesio sutrikimą vertinimo metu ir pan. Kaip tai veikia? Pateiksiu paprastą pavyzdį. Pagalvojus „Tegul man padidėja seilių išsiskyrimas“, efekto vargu ar pasieksime. Pagalvojus „citrina“, seilių išsiskyrimas padidėja, nes kiekvienas yra patyręs citrinos skonį.

Paryškinus šį vaizdinį, pavyzdžiui, įsivaizduojant peiliu pjaustomą citriną, jos griežinėlių dėjimą į lėkštę, po to – šviežių kvapnių ir labai rūgščių citrinos gabaliukų dėjimą į burną, seilių išsiskyrimas smarkiai padidėja.

Panašiai vaizdiniai yra naudojami ir relaksacijoje. Seniai pastebėta, kad kai žmogus grįžta į tą vietą, kur kažkada patyrė džiaugsmą ar ramybę, jis vėl gali tą džiaugsmą ar ramybę išgyventi, atkurdamas ne tik vaizdinius ir mintis, bet ir jausmus, kuriuos kažkada patyrė. Pvz., jei klausydamasis medžių šlamėjimo, paukščių čiulbėjimo, upelio čiurlenimo, jūros ošimo, kažkada anksčiau žmogus jausdavosi ramus ir saugus, tai ir dabar tai susiję su nusiraminimu. Todėl regimieji vaizdiniai, kuriuose naudojami gamtos vaizdai ir garsai, slopina emocinę įtampą ir mažina neigiamų jausmų pasireiškimą. Paties žmogaus susikurtas, gyvas vaizdinys veikia daug geriau, negu psichologo žodinės įtaigos, nes šių vaizdinių autorius yra pats žmogus. Vaizdiniai atsirado iš jo patirties, jo turėtų jausmų, minčių, išgyvenimų, tai kalbėjimas savo pasąmonės kalba. Todėl atsipalaidavimui reikėtų naudoti vaizdinius tų situacijų, kuriose buvo gera, ramu, komfortiška.

Užsimerkite ir įsivaizduokite, kad gulite pajūryje. Žiūrėkite į save iš šono, lyg matytumėte save dideliame ekrane. Pasistenkite pamatyti menkiausias daleles. Iš lėto apžvelkite savo ramų, atsipalaidavusį, saulėje įdegusį kūną. Pasistenkite pajausti, minkštus, be menkiausios įtampos raumenis, iš balto smėlio sklindančią malonią šilumą, lengvą grimzdimą į smėlį. Pajuskite jūros kvapą, žuvėdrų klykavimą… Stenkitės vaizdinį padaryti kiek galimą sau malonesnį. Atkreipkite dėmesį, koks esate ramus ir atsipalaidavęs, kaip komfortiškai jaučiatės. Pajauskite, kaip Jums gera ten gulėti – ramybėje, vienumoje, kai nėra nieko, kas trukdytų ar dirgintų. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite….Užuoskite jūros kvapą…Išgirskite ramų, lėtą ir ritmingą bangų ošimą…Kūnu pajauskite saulės spindulius…švelnų vėjelį, kedenantį plaukus ir glostantį veidą…pajauskite, kaip raumenys atsipalaiduoja…pajauskite harmoniją…

Psichologas
Arūnas Norkus

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Tau reikia dometis atsipalaidavimo technikomis: joga,meditacija, relaksacija,kitomis, skaityk apie tai, ieskok, lankyk, gal ir sportuoti ir taip mazintoi stresa…miskas taip pat puikiai padeda-gerai pastebejai, laikykis, sekmes!

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here