Nerimas: kalbant su žmonėmis labai išrausta veidas
0 (0)

merginaKlausimas: Laba diena, turiu problemą kuri paskutiniu metu mane itin trikdo. Kalbant su žmonėmis labai išrausta veidas. Nieko sau negaliu padaryti, stengiuosi savyje tramdyti šią savybę, tačiau nesėkmingai. Pastebėjau, kad ypatingai išraustu kalbant apie antrą pusę, seksualumą, šeimyninius santykius ir pan. Tai sukelia vis didesnius sunkumus bendraujant su žmonėmis ir pastato į labai nemalonią situaciją. Kuo toliau, tuo labiau jaučiu kylantį nerimą susijusį su šia problema, bijau, kad pradėsiu vengti bendrauti. Šeimoje ir artimų draugų rate ši problema pasireiškia retai. Ačiū:)

Julius (vardas pakeistas)

Atsakymas: Labas, Juliau. Problema, kurią nurodei – veido paraudimas – tam tikrose situacijose, kalbant tam tikromis temomis ar su tam tikrais žmonėmis, kamuoja daugelį žmonių ir bent retkarčiais pasireiškia kiekvienam. Tu jau pastebėjai ir gali nurodyti, kokiomis sąlygomis tau parausta veidas (su mažiau pažįstamais žmonėmis kalbant apie antrą pusę, seksualumą, šeiminius santykius ir pan.) ir pastebėjai, kad dėl šios problemos kyla ir kitos – nerimas, baimė, kad imsi vengti bendravimo su žmonėmis. Kita vertus, jeigu užsisklęsi ir vengsi bendravimo, tuomet situacijos, kuriose teks bendrauti, kels dar didesnę įtampą (tuo pačiu ir raudonavimą), tada norėsi dar labiau užsisklęsti ir šis ydingas ratas ir toliau tęsis.

Yra nemažai būdų, kuriais galima šią problemą spręsti, tačiau iš pradžių reikia suprasti, kodėl ji atsiranda. Pirmiausia, paraudimas rodo, kad žmogus jaučia emocinę įtampą. Tai visiškai natūrali, nesąmoninga reakcija, atskleidžianti mūsų tikruosius jausmus apie tam tikras situacijas. Parausdami kitiems žmonėms parodome, jog mums yra gėda, nesmagu, jaučiamės sutrikę ir pan.

Taigi, veido paraudimas yra visiškai natūrali reakcija, tačiau nepaisant to, tikrai nemalonu didesnėje kompanijoje skaisčiai nurausti išgirdus bent kiek asmeniškesnį klausimą… Yra keletas būdų, kuriais galėtum sau pagelbėti:

  • Atsipalaiduok. Išgyvenant įtampą keliančią situaciją, įsitempia raumenys ir stipriai sulėtėja kvėpavimas, tad pasistenk sąmoningai atpalaiduoti raumenis ir kuo giliau kvėpuoti. Gali mintyse kartoti teiginius, kuri padėtų tau nusiraminti (pvz.: „tai ne pirmas kartas, kai paraudonuoju, nieko čia baisaus, praeis“ ar pan.);
  • Nukreipk dėmesį kitur. Dauguma šią problemą turinčių žmonių taip susikoncentruoja ties savo paraudimu, kad parausta dar labiau. Įrodyta, kad kuo labiau galvoji apie paraudimą, tuo labiau raudonuoji, tad pasistenk sutelkti dėmesį kitur: į pokalbį, į savo pašnekovą, jo išvaizdos detales ar bendravimo ypatumus ir pan.;
  • Pripažink ir įvardink problemą. Ne visada tai galima padaryti, tačiau, kai įmanoma, pajutęs, jog nuraudai, nuoširdžiai ir įvardink šią savo bėdą („na štai, ir vėl visas išraudau‘, „vaje, taip pasimečiau, kad net išraudau“). Taip įvardintum tikruosius jausmus, savo problemą ir, greičiausiai taip pasakęs nusišypsotum, kas irgi sumažintų įtampą, o tuo pačiu ir raudonumą;
  • Pasitelk vaizduotę. A) Įsivaizduok, kad neri į labai šaltą vandenį arba esi apipilamas lediniu vandeniu ir pasistenk pajusti, kaip šaltis ir gaiva apima visą tavo kūną. B) Kai kalbant su žmonėmis pajunti, kad sutrinki, pabandyk savo pašnekovus įsivaizduoti kaip nors juokingai atrodančius: su nenatūraliai mažomis ar didelėmis galvomis, išilgintomis rankomis ar kojomis, juokingai apsirengusius ir pan. C) Pabandyk save įsivaizduoti pasaulio kontekste. Atsakyti į klausimus apie antrą pusę, seksualumą ar šeiminius santykius, tikriausiai yra daug lengviau nei kęsti šaltį, badą, nepriteklių, nuolatinį nesaugumą ir pan. Tokie vaizduotės pratimai tau padėtų nukreipti dėmesį nuo situacijos, keliančios įtampą ir grėsmę, jog parausi, o tuo pačiu padės ir nuraminti mintis.
  • Savitaiga. Pirmiausia, turi gerai pažinti situacijas, kuriose rausti (geriausia, jei surašytum visas nuo keliančių lengvą paraudimą iki tokių, kurios sukelia stipriausią paraudimą). Tada bandytum save įtikinti, jog šios situacijos nėra tokios baisios ir grėsmingos kaip tau atrodo. Tai padaryti būtų lengviau analizuojant situacijas: kuo jos baigėsi? Ar iš tavęs pasijuokė? Ar kiti pastebėjo tavo raudonumą? Dauguma žmonių taip neatkreipia dėmesio į savo pašnekovo raudonumą, kaip pats raustantysis.

Jei jauti, kad problema tik didėja, kad imi vis labiau vengti bendravimo, nebijok kreiptis į psichologą, su kuriuo kartu pabandytumėte atrasti tavo problemos priežastis, jas išanalizuoti ir surasti sprendimus.
Sėkmės!

Psichologė Lina Batutytė
El. paštas: batutyte.lina@gmail.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

2 Responses

  1. Andrius parašė:

    Paraudimas tai jau pasekme. Ka tavo sirdis nori tau pranesti? Kogero tai kad tavo poziuris i vyro ir moters santykius nera pats geriausias!
    Reiktu paieskoti kaip susiformavo tavo pozicija siuo klausimu. Gal tevai suformavo. Gal draugai. Gal kazkos yvikis gyvenime paliko pergilu yspudi. Gal mokykloje. Gal internetas. Gal kinofilmas ir panasiai. Kai prisiminsi kas paliko gilu antspauda panarstyk ta situacija, priimk kaip gera pamoka. Koks yra teigiamas momentas sioje pamokoje.
    Pagalvok kaip grazu naujos givybes atsiradimas.
    O ” Tu parodyk ka turi, as tau parodysiu ka moku” tai tik labai linksmas meno kurinys, kuris sukelia sypsena ir geras-teigiamas emocijas! Todel atsipalaiduok ir sypsokis kai bendrauji apie seksa.
    ATSIPALAIDAVIMAS TAI GYVENIMAS, YTAMPA TAI MIRTIS

  2. Andrius parašė:

    Ir dar. Jeigu patinka pasitycioti is kitu tuo klausimu, tai kuo greiciau nustok tai daryti ir atsiprasyk bent jau viduj. Jeigu smerki kazkieno vienokia ar kitokia pozicija siuo klausimu, tai irgi palik ramybej ta zmogu)))

Komentuoti: Andrius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.