Iliustracija: Rawpixel / Unsplash

Pirmadienio rytas. Vienas didžiausių žudikų išsivysčiusiame pasaulyje. Daugiau nei 70 procentų širdies smūgių išsivysčiusiame pasaulyje įvyksta tarp 8 ir 11 valandos pirmadienio ryte. Todėl galbūt ne veltui jūs svarstote, ar pirmadienio ryte pakilti iš lovos į darbą? Pirmadienio rytas yra didžiausio streso laikas, kai tave pasitinka nepabaigti ir nauji darbai. Daugybei žmonių tai yra smūgis, kurio jie negali pakelti. Anot rinkos tyrimų, Lietuvoje ilgalaikį dažną ir intensyvų stresą patiria apytikriai 25 procentai gyventojų. Nuolatinio ir ilgalaikio streso nualintam kūnui reikia labai mažai, jog jis pradėtų byrėti.

Stresas yra šiuolaikinio žmogaus iššūkis. Ne karas, ne maras, ne badas, bet streso sukeltos ligos (skrandžio opos, insultai, širdies ir kraujagyslių ligos ir t.t.) mums trumpina gyvenimą ir lemia prastesnę gyvenimo kokybę. Svarbiausioji laimės ir sėkmės prielaida šiuolaikiniame pasaulyje yra gebėjimas įveikti kasdienį stresą. Svarbiausias mūsų pastangų tikslas turėtų būti dvasios ramybė. Gebėjimas pasiekti ir išlaikyti dvasinę ramybę yra asmenybės brandos matas. Jei patiriame įtampą, stokojame energijos ir optimizmo mes negalėsime pasidžiaugti kitais dalykais gyvenime (pasiekimais karjeroje, santykiais su artimaisiais ir t.t.). Kai svarbiausias gyvenimo tikslas yra vidinė ramybė ir visi kiti gyvenimo tikslai dera su šiuo tikslu, būname laimingi ir mus lydi asmeninė sėkmė. Jeigu mes patiriame per daug streso, mes patiriame įtampą, nerimą ir ilgainiui išsekimą ar net perdegimą. Daugelis iš mūsų kasdien nerimaujame ir ilgainiui nualiname organizmą. Po ilgalaikio nerimo žmogus tampa lengvai pažeidžiamas ligoms bei kitoms negandoms. Jeigu norime pradėti gyventi laimingai, džiugiai ir sveikai, privalome atsikratyti nerimo.

Kasdienio streso ir nerimo įveikos pradžia yra prisiimti atsakomybę už savo emocines reakcijas. Mes turime būti visiškai sąžiningi, jog mes patys sau sukeliame daugelį neigiamų emocijų. Mes turime norėti pažinti savo vidų ir prisiimti atsakomybę už viską, kas mumyse vyksta. Gydytojas Hansas Selje, vienas iš pagrindinių streso tyrimų pionierių XX amžiuje, jau senai pabrėžė, jog išoriniai dirgikliai patys savaime nėra stresas. Mūsų atsakas ir reakcija į situaciją, reiškinį, įvykį, lemia, ar mes patiriame stresą. O reakcijas mes galime rinktis. Mes galime kentėti nuo streso arba ne. Tai mūsų pasirinkimas. Pavyzdžiui, jei jūs įstringate kamštyje ir vėluojate, galite skirtingai reaguoti. Vienas nekantraus ir pyks, o kitas bus ramus ir atsipalaidavęs. Toje pačioje situacijoje galime pabandyti įvairiausių reakcijų į ją. Taigi, stresą sukelia atsakas į situaciją, o ne situacija savaime. Kiekvienas turi galimybę pasirinkti.

Geriausias būdas sumažinti nerimą yra nustatyti tikrąsias problemas ir imtis tikslingų veiksmų sprendžiant jas. Kai aš paprašau įvardyti, kas žmonėms kelia nerimą, mažuma dalykų kyla dėl pagrįstų dalykų, kuriuos galima keistis. Žmonės nerimauja dėl dalykų, kurių niekada nebuvo, praeities įvykių, smulkių nereikšmingų rūpesčių, nepakeičiamų dalykų. Dažniausiai susikoncentruoja į reiškinius, kurie nesvarbūs arba nekeičiami, vietoj to, jog sau pripažintų tikrąsias ir spręstinas problemas. Svarbu išmokti gyventi šios dienos rūpesčiais. Atitraukus dėmesį nuo bereikalingų nerimo šaltinių išsigrynins tikrosios gyvenimo problemos. Išsiaiškinus, ką reikia keisti, tikslingi ir prasmingi veiksmai siekiant tikslo padės sumažinti nerimą.

Nerimą gali sukelti įvairios psichologinės priežastys. Vis dėlto daug priežasčių yra pasikartojančios tarp įvairių žmonių, su kuriais tenka bendrauti. Vieni dažniausių nerimo šaltinių yra:

1. Nepabaigti darbai ir reikalai. Daugybės streso ir negatyvių jausmų sukėlėjų yra nepabaigtas „veiksmas”. Kiekvienas iš mūsų turime poreikį pabaigti darbą. Daug pasitenkinimo pajaučiame tuomet, kai gauname rezultatų, pasiekiame tikslų, užbaigiame darbą. Nepabaigti darbai ir reikalai kelia neigiamas emocijas. Ir kiekvienas atidėjimas ir vilkinimas tik tas neigiamas emocijas stiprina. Vienas iš paprasčiausių būdų įveikti stresą yra nevilkinti darbų ir neapsikrauti daugybe sudėtingų vos įkandamų užduočių, kurioms neturite laiko. Pabaigę darbus ir neužbaigtus reikalus jausitės geriau ir pozityviau, lyg nusimetę naštą.

2. Laikomos nuoskaudos. Daugybė žmonių savo dėmesį skiria savo praeities problemoms, visą laiką galvoja apie tai, kas įvyko. Dieną naktį mintyse jie piktai kalbasi su žmonėmis, kurie juos kadaise įskaudino, iš naujo viską atsimena ir vėl pergyvena tą skausmą. Nesustodami jie pasakoja sau, koks blogas tas žmogus ir koks pasaulis neteisingas. Jūs išsilaisvinsite nuo daugybės neigiamų ir destruktyvių jausmų, jei sau pripažinsime, kad visko gyvenime nutinka. Kiekvienas žmogus yra susidūręs su triuškinama kritika, blogu ir negarbingu elgesiu, šiurkštumu, nesąžiningumu. Ši patirtis nemaloni, tačiau neišvengiama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Siekite, kuo greičiau atleisti ir pamiršti neigiamas gyvenimo patirtis. Kai kurie žmonės iškart klaidingai suvoks mano kvietimą atleisti. Atleidimas už visus dalykus, kurie jus įskaudino, nėra tas pats, kas toleruoti arba pateisinti tokį elgesį. Ne. Atleidimo tikslas yra tapti emociškai laisvu ir atsikratyti skausmingos naštos. Paleiskite savo praeities nusivylimus ir atraskite meilę, ramybę ir džiaugsmą šiandienoje.

3. Faktų ir realybės ignoravimas. Daug streso ir vidinės ramybės prarandame, kai neigiame akivaizdžius faktus. Dažnai nenorime pripažinti, kad viena ar kita mūsų gyvenimo sritis nenusisekusi. Neretai mes apsimetame, kad viskas gerai, nors taip nėra. Vis dėlto, ką protas slepia, kūnas išreiškia. Laikui bėgant atsiranda nemiga, galvos skausmai, sutrinka virškinimas, kyla depresija. Svarbu gyvenime skatinti nuolat sau užduoti klausimą, koks gyvenimas yra iš tikrųjų ir atvirai užduoti sau klausimą: „Su kuo savo gyvenime vengiu susidurti akis į akį?“. Skirkite laiko permąstyti, kuo jūs patenkintas ir nepatenkintas savo gyvenime.

4. Pritarimo siekis. Daugybė žmonių turi stiprią atstūmimo ir nesėkmės baimę, kuri pasireiškia perdėtu pritarimo siekiu. Daugelis jaučiasi nesaugiai, nes kiti turi daugiau pajamų, daugiau parašytų straipsnių, daugiau apdovanojimų ir t.t. Jie nuolat permąsto, ką kiti pasakė ir ką, iš tiesų, turėjo omenyje. Jie ėda save sau nuolat sakydami „aš privalau padaryti tai“, „aš privalau padaryti aną“. Jie jaučia, kad nėra taško, kuriame galėtų atsipūsti. Labai svarbu suprasti, jog jūsų pasiekimai, gebėjimai ir t.t. neapibrėžia jūsų. Ir daugeliui žmonių nerūpi, koks jūs nuostabus ir talentingas. Daugelis pamąsto minutę kitą ir toliau gyvena savo gyvenimą: leidžia laiką su šeima, dirba, pramogauja ir t.t. Jums reikia išmokti save priimti tokį, koks esate. Tuo pačiu svarbu suprasti, jog nesėkmė yra didi mokytoja padedanti išmokti sėkmės pamokas. Padarykite išvadas apie nesėkmės ir sėkmingai judėkite į priekį.

Išsilaisvinimas nuo perdėto streso ir nerimo prasidės tada, kai prisiimsite visišką atsakomybę už tai, kas esate ir kuo ruošiatės tapti bei pradėsite susitaikyti su tikrosiomis nerimo priežastimis. Tik tikslingi veiksmai sprendžiant kasdienes problemas ir siekiant svarbių tikslų atneš dvasinę ramybę. Pastovus nerimavimas yra gero gyvenimo vagis. Jis susargdina žmones psichiškai ir fiziškai, sugadina santykius su kitais, neleidžia plėtoti prasmingų veiklų, džiaugtis laisvalaikiu ir siekti karjeros tikslų. Pasirinkimas tavo rankose, ar tu nori atgauti gyvenimo kontrolę ir siekti dvasinės ramybės.

Linkiu laimingo ir sėkmingo gyvenimo!

Augustinas Rotomskis
EIP verslo analitikas ir konsultantas

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!