Nesiskirti dėl vaikų? Pagalvokite dar kartą
0 (0)

Parents swear, and children suffer

Rosalinda Sedaka (Rosalind Sedacca), skyrybų ir tėvystės trenerė, Skyrybų, orientuotų į vaiko interesus, koncepcijos autorė ir tarptautiniame lygmenyje pripažintos knygos “Kaip pranešti vaikams apie tėvų skyrybas? Vaikų paruošimo skyryboms vadovas — Su meile” autorė Childcentereddivorce.com dalinasi savo patirtimi ir nuomone apie sutuoktinių gyvenimą kartu dėl vaikų.

Ištisos nusivylusių tėvų kartos pasirinko šį kelią, tikėdamiesi, kad jų pasiaukojimas vaikams išeis į naudą. Daugelis vis dar mano, kad tai yra vienintelė išeitis nelaimingai santuokai. Tačiau R. Sedaka, remiantis savo asmenine patirtimi, mano kitaip. Ji užaugo su tėvais, kurie buvo nelaimingi kartu, bet nesiskyrė, todėl ji mano, kad tėvų skyrybos yra geriau nei gyventi namuose, kuriuose tvyro nepagarba vienas kitam, tėvai pykstasi, o vaikai yra apsupti liūdesio ir pykčio. Ji užaugo tokiuose namuose ir padarinius jaučia iki dabar, po keleto dešimtmečių.

Sprendimas nesiskirti dėl vaikų yra tik fizinis pasirinkimas, kuris, iš tiesų, neįvertina, kokį emocinį ir psichologinį skausmą vaikai patiria, kai tėvai yra kartu tik „dėl vaizdo”. Vaikas nemato pavyzdingo santuokinio gyvenimo, ir atvirkščiai, jam suaugus santuoka jį baugins, todėl jos vengs. Džiaugsmas, harmonija, bendradarbiavimas, pagarba ir laimė – visi šie santykių elementai neegzistuoja tarp tėvų, kurie emociškai yra išsiskyrę, bet vis dar gyvena kartu. Vaikai tai jaučia, yra sutrikę ir dažnai kaltina save dėl nelaimingų tėvų. Jų vaikystė nedvelkia ramybe, todėl tolimesniame gyvenime juos lydi nerimo ir kaltės jausmas. Galų gale, padariniai yra panašūs į tuos, kokie būtų išgyvenus skaudžias tėvų skyrybas.

R. Sedaka teigia, kad tėvai, supratę, kad santuokoje yra nelaimingi ir nusprendžia skirtis, bet skyrybų metu didžiausią dėmesį skiria vaiko poreikiams, padaro žymiai geresnį sprendimą visiems šeimos nariams. Anot R. Sedakos, jos tėvai iš tikrųjų turėjo skirtis jau ankstyvoje santuokos stadijoje. Jie abu buvo nelaimingi būdami kartu, negerbė vienas kito, ir užaugino du vaikus namuose, kuriuose tvyrojo pyktis, įtampa, nesantaika ir dažni triukšmingi barniai. Ji prisimena, kai vieną dieną mama paklausė, ar ji turėtų skirtis su tėčiu. “Ne”, verkdama atsakė. Ji norėjo mamos ir tėčio kaip ir visi kiti vaikai. Nors jos vaikystė buvo liūdna ir emociškai nesaugi, ji bijojo pagalvoti, koks būtų gyvenimas, jei tėvai išsiskirtų. O mama vis tiek neturėjo drąsos to padaryti: tada buvo kitokie laikai, ypač moterims, todėl ji pasirinko gyventi nelaimingoje santuokoje.

Šiandien R. Sedaka žvelgia atgal ir jaučia, kad tai buvo klaida. Jos tėvai nebuvo blogi žmonės, tik jie visiškai vienas kitam netiko. Jų bendravimo įgūdžiai buvo skurdūs ir diena iš dienos namai buvo mūšio laukas, o kiekvienas siekė tą mūšį laimėti bet kokia kaina. Tikroji kaina, žinoma, buvo jų vaikų gerovė. Ji mano, kad abu tėvai būtų buvę laimingesni, jei jų keliai būtų išsiskyrę ir gyvenę vieni ar su kitais partneriais.

Dėl šių priežasčių R. Sedaka nusprendė eiti kitu keliu, kai jos santuoka griuvo. Vaikystės patirtis intuityviai padiktavo, kaip nesielgti skyrybų metu. Ji susikoncentravo ties tuo, kaip padėti vaikui išgyventi tėvų skyrybas: kartu su buvusiu vyru jį prižiūrėjo, priėmė svarbius sprendimus jo auklėjimo klausimais ir išlaikė gerus santykius visą dešimtmetį, kol vaikui suėjo dvidešimt. Didžiausias atlygis buvo tas, kad suaugęs sūnus pripažino, kad tėvų pasirinkimas buvo jam naudingas.

Nepaisant skaudžios vaikystės, R. Sedaka vis dar tiki santuoka ir yra laimingai ištekėjusi antrą kartą. Jos patarimas nelaimingiems sutuoktiniams būtų toks: jei esate subrendę ir pasiryžę pasinaudoti profesionaus patarėjo paslaugomis prieš skyrybas, idealiu atveju, susigrąžinsite pozityvų emocinį ryšį ir pajausti norą išlikti santuokoje. Tačiau jei vaikai auga karo zonoje ar apatiškoje nemeilės aplinkoje, skyrybos gali būti langas į sveikesnį, laimingesnį gyvenimą tiek vaikms, tiek tėvams. Tačiau skyrybų metu turi būti užtikrinta, kad pirmiausia bus atsižvelgta į vaiko interesus, siekiant užtikrinti jo gerovę.

Pagal: childcentereddivorce.com
Rūta Mikašauskaitė / manopsichologija.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.