Nesuprantu, ar aš čia nenormali, ar su juo kažkas negerai?5 (1)
Klausimas:
Sveiki,
Nežinau, kaip apibūdinti savo problemą. Esu susirūpinusi savo santykiais su vaikinu. Esame ilgamečiai draugai kokius 6 metus, tačiau kaip pora esame 9 mėnesiai. Jam 27 metai, man 24. Atrodo lyg ir viskas gerai, gražu, tačiau įvairios smulkmenos mane veda iš proto. Nežinau, ar aš čia per daug reikli, ar tik man vienai atrodo nenormalūs vieni ar kiti dalykai. Pavyzdžiui, jei susipykstame, tai pasak jo, aš visada neteisi ir perdedu, tarkim dėl mūsų laisvalaikio. Jis visada sako, kad yra pavargęs, nes dirba 12 val./d. ir grįžęs namo nieko neveikia, tik pavalgo ir išsidrėbęs lovoje žiūri televizorių. Kažkada klausiau, kokie jo pomėgiai, tačiau jis neturi tokių (išskyrus žvejybą), kas mane tikrai nustebino. Juk aš suprantu, kad sunku kažką veikti, kai esi pavargęs, bet aš neprašau kiekvieną dieną šokinėti, tačiau juk ne 10 metų kartu gyvename, kad kiekvieną dieną gulėtume prie teliko… Taip pat, kartais – dažnai jaučiuosi keistai, kadangi mes dar negyvename kartu, aš pas jį visada ateinu vakarais nakvoti pas jį, nes savo bute gyvenu su drauge, todėl 3 žmonėms būtų jis per ankštas. Kai pradedu aiškinti, kas man nepatinka ir kad norėčiau, kad abu pasistengtume dėl mudviejų gerovės, jis atšauna – nepatinka, išeik. Dėl šito taip pat esu pasakiusi, kad mane tai žeidžia. Šiuo metu vėl jaučiu, kad jis pasidaręs kažkoks vangus, trūksta man tos šilumos iš jo, aistros, kuri tryško iš pat pradžių, kai tapome pora. Atrodo, kad kai aš jam viską pasakau, kaip jaučiuosi, kas mane neramina ir pan., sako, kad supranta, bet lyg ir ne, arba tik tam tikram laikotarpiui. Jis yra tikrai geras vyras, rūpestingas, ruošia vakarienes, nuveža, parveža iš kur reikia, anksčiau kalbėdavom apie ateitį, kad norime praleisti savo gyvenimą kartu, dabar nežinau, ką galvoti, nes aš noriu kartu gyventi, o jis net nežinau, ką mąsto, pats niekada nepasako, kol aš jo nepaklausiu. Dabar ir rečiau sako, kad myli mane. Sakau, man labai keistas jis, nebėra kažkokio entuziazmo pas jį. Tačiau jis taip pat ir labai principingas, ir viską, ką aš jam pasakau, pasak jo, aš jam vadovauju, ir jis visada teisus, o aš ne. Kartais man atrodo, kad jis galbūt jaučiasi nepilnavertis, nes skiriasi mūsų materialinė padėtis, aš gyvenu iš tėvų, nes esu studentė, o jis viską daro pats. Esu jautri ir tikrai neištveriu ant jo nesurėkus, bet kai kurie jo poelgiai ir savo Ego iškėlimas tikrai veda iš kantrybės. Todėl nesuprantu, ar aš čia nenormali, ar su juo kažkas negerai? Nes aš noriu judėti pirmyn ir kad jis judėtų pirmyn, o ne drybsotų lovoje prie teliko.
Labai prašau, pagelbėkit tokioje situacijoje.
Pagarbiai,
M.
Atsakymas:
Sveika, M.,
Suprantu, kad nesi patenkinta santykiais su savo vaikinu, nes trūksta bendros įdomios veiklos laisvalaikiu, trūksta meilės, šilumos, dingo jo ankstesnis susidomėjimas Tavimi.
Į Tavo išsakytą nepasitenkinimą jis reaguoja kaip į spaudimą, nes sako kad Tu jam vadovauji. Jis neatsižvelgia į Tavo norus, nors ir padeda Tau buityje, bet į Tavo pastabas reaguoja priešiškai ir kaltina Tave dėl ginčų.
Pasakyti apie savo norus, kad būtų kitaip, yra teisinga, bet nelyginant koks pasakymo tonas, tai gali skambėti kaip priekaištas ir spaudimas, o vyrai, ypač linkę į egoizmą, to negali pakęsti.
Tavo vaikinas pasiūlo net kraštutinį sprendimą: „nepatinka – išeik”. Tai jau yra gana informatyvu ir rodo jo nepasitenkinimą santykiais, kuris gali būti toks didelis, kad jam geriau kad jie pasibaigtų.
Kartais tokie žodžiai yra manipuliacija, bet gana dažnai jie rodo norą užbaigti santykius. Manau, Tu esi tik jautri, o ne kažkuo nenormali, ir Tavo jautrumas turi daug pliusų: Tu nori kurti gražius, sėkmingus santykius, turiningai praleisti laisvalaikį, nori mylėti ir būti mylima ne kažkur „taip giliai”, kad net nesimato. Galbūt Tavo vaikinas iš tikrųjų labai pavargsta darbe, gal turi dar kažkokių rūpesčių.
Po 9 mėnesių būnant poroje meilės romantika priblėso, bet judu dar net negyvenate drauge. Pasverk, ar norėtum tokio gyvenimo kasdien, ar Tau taip tiktų, kaip dabar yra. Spėju kad ne. Siūlau išsiaiškinti, ką Tau reiškia „judėti pirmyn”? Galbūt į Tavo vaikino siekius tas neįeina, ir jis jaučiasi spaudžiamas daryti tai, ko nenori.
Bandyk nuoširdžiai paklausti jo ar iš tikrųjų jis nori kad išeitum? Kitas variantas: be piktumų ir priekaištų gali pradėti leisti laisvalaikį be jo, o su draugėm, draugais, taip, kaip Tau patinka.
Svarbu, kad pati pasirūpintum savo laisvalaikiu ir poreikiais, jei vaikinui tas nerūpi. Priekaištų ir pykčių verčiau atsisakyti.Tapk labiau nepriklausoma nuo jo, turėk savo veiklą, pomėgių, draugų – ir vėl tapsi jam įdomi, paslaptinga ir truputį neprieinama, jis vėl gali pradėti Tavęs siekti, sugriš meilės kibirkštėlė.
Gali būti ir priešingas efektas, kad judu dar labiau nutolsite vienas nuo kito. Ne taip retai žmonės nebegali būti kartu vien todėl, kad pamato, jog jų požiūriai į gyvenimą labai skiriasi. Bet kokiu atveju gausi aiškumą situacijoje.
Sėkmės!
Psichologė Svetlana Ramoškienė
svetlanna13@gmail.com
jei jis taip elgiasi dabar, nerodo demesio ir nesistengia, tai kaip gali isisvaizduoti ateityje jis elgsis, negi pasikeis? jo toks budas, toks supratimas, kad atidirbo darbe ir daugiau nieko nereikia stengtis. Geri dvieju zmoniu santykiai turi buti kuriami dvieju zmoniu noru vienas kitam rodyti demesi. Aisku, gali buti, kad jis padedamas merginai, taip isreiskia rupinimasi ja, nes vaikinai meile irodo per darbus, tokius kaip kad kazka sutvarkydamas ar pavezdamas mergina. daznas vaikinas Leituvoje nesupranta, kad be viso to merginoms reikia demesio, isklausymo, bendravimo ir komplimentu, bendros veiklos. bet jei santykiai, issikvepus aistrai, tampa vos pakenciami, tai abejoju ar situacija bus geresne, kai bus bendru buitiniu rupesciu, jei jau galvojant apie bendra gyvenima kartu… meile ir aistra kaip buna pradzioje nebuna tokia karsta istisai… tad reikia ziureti i tuos ‘atsalimo’ periodus…
Labai jau kategoriskas psichologes atsakymas. Man atrodo, kad vaikinas yra is tu personu kur truputi stumk-trauk, O mergina veikli. Jei nori gyventi kartu, teks susitaikyti su tuo, kad jis toks yra. Pazistu ne viena tokia pora. Vyras dirba ir uzdirba ir laika leidzia ant sofutes, o moteris aktyvi, eina i spektaklius, koncertus, laika leidzia su draugais. Ir nereikia sakyt, kad poros visada turi buti kaip siamo dvyniai visur kartu. Tiesiog nereikia matuot poru pagal viena modeli, svarbu surasti, kad tinka abiems. Turi arba susitaikyt su tuo arba jei tas netenkina abieju sukti skirtingais keliais. Bet issiskirti visada lengviausias kelias, nei ideti laiko ir jegu ir kalbetis bei spresti problema
Sveika laiško autore. Esi protinga, jautri mergina, suprantu, jog santykiai su artimu žmogumi yra labai svarbi gyvenimo dalis, tačiau niekada nepamirš savęs. Išsiaiškinkit, ko tikitės vienas iš kito, kokie jūsų lūkesčiai, norai, tačiau jei matai, jog niekas nekinta negaišk savo gyvenimo, laiko ir sveikatos. Aplink yra daugybė žmonių, gali imtis įvairios veiklos, skirk laiko, kad geriau pažintum save, suprastum ko nori, o tada gal atsiras tas, kuris supras, vertint ir gerbs tave taip, kaip tau labiausiai norisi. Sėkmės ieškojimuose :)
perdedi
Sveika, autore. Manau, kad abu esate normalūs. Tačiau perskaičius Tavo pasakojimą, iškyla neretas 50mečių poros šeimyninis portretas: jaunatviška, ekstraversiška moteriškė ir nebetoks jaunatviškas tėtis niurgzlys. Taigi, kodėl jis niurzga? Dažniausiai todėl, kad per eilę bendro gyvenimo metų jau yra praradęs susidomėjimą santykiais, kurie ilgainiui tapo rutiniškais, šeimyniniu gyvenimu, o kartais – tiesiog gyvenimu. Kitaip sakant, tavo situacijoje atrodo, lyg vaikinas būtų perdegęs dėl judviejų santykių, o Tu nerandi iš kurios pusės papūsti, kad vėl įkurtum ugnelę. Kadangi iki tapimo pora ilgai bendravote, galbūt tapus pora nebeliko to pažinimo džiaugsmo ir žavėjimosi vienas kito savybėmis, kuris būna naujų santykių pradžioje. Gal Tavo vaikiną tiesiog apniko apatija ar užslinko depresinis debesis dėl kokių nors problemų ar nepasitenkinimo supančia aplinka, ar esama situacija. Gali būti, jog vieną dieną Tau teks paklausyti jo patarimo ir išeiti, nes repliką apie išėjimą interpretuočiau maždaug taip: ar tu esi, ar tavęs nėra – what ever; aš darau tau paslaugą tave priimdamas. Bet kuriuo atveju linkiu stiprybės. Atmink, jog vyrai, lyg troleibusai. Tu stovi stotelėje ir lauki savojo maršruto. Kartais kelias stoteles pavažiuoji su pakeleivingu ir vėl išlipi. Jeigu žinai, kuria kryptimi tavo tikslas, nėra prasmės perėjus gatvę, sėsti į priešinga kryptimi važiuojantį. Anksčiau ar vėliau atvažiuos reikiamas, tik eismo grafikų dar niekas nesudarė:) Sėkmės.
šitame puslapyje daug atsakymų: http://www.catchhimandkeephim.com/preventing-breakups/?s=25112&sbid=dRHvy&spids=ZZZVHY,313