Net neverta leistis į diskusijas apie atsakingą alkoholio vartojimą

5 (1)

Visuomenės pasipriešinimas alkoholio ribojimo priemonėms jau atsispindi ir politikų reitinguose: nepatenkintų sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga per pastarąjį mėnesį padaugėjo 11 procentinių punktų, rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa. Socialinis psichologas Visvaldas Legkauskas visuomenės nepasitenkinimą siūlymais aiškina trimis veiksniais: dalies visuomenės finansine priklausomybe nuo alkoholio pramonės, alkoholį vartojančių asmenų nenoru, kad jiems atsirastų kliūčių jį toliau vartoti ir nesupratimu, kokią žalą daro alkoholis.

„Nors iš teiginio, kad alkoholio ekonomikos atstovai aktyviai investuoja į pasipriešinimą alkoholio ribojimams ir į juos palaikančių asmenų diskreditavimą, dalis nuomonės formuotojų mėgsta pasišaipyti kaip iš paranojos, tačiau faktas nuo to nesikeičia. Alkoholio pramonėje yra dideli pinigai, kurie būtų prarasti, jeigu tie pasiūlymai įsigaliotų. Tam tikrą tų pinigų dalį tikrai verta investuoti į pasipriešinimo organizavimą“, – Eltai sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Bendrosios psichologijos katedros docentas V. Legkauskas.

Jis patikslino, kad šiame kontekste kalbant apie alkoholio pramonės interesus turimos minty ne tik konkrečios įmonės, kurioms priklauso alkoholio gamybos fabrikai, bet ir reklamos verslas, kuris iš tų įmonių gauna pinigus už reklamą, restoranų-kavinių verslas, alkoholio mažmenininkai, festivalių organizatoriai, kurių pagrindinės pajamos sukasi aplink alkoholio prekybą.

„Žiniasklaida taip pat gauna ženklias pajamas iš alkoholio, viską tą sudėjus mes turime daug žmonių, finansine prasme suinteresuotų, kad to nebūtų“, – sakė V. Legkauskas.

Pasak jo, susumavus šias grupes ir su jais finansiniais ryšiais susijusius asmenis, atsiranda masė žmonių, turinčių tiesioginių finansinių interesų šiuo klausimu.

„Šito veiksnio nereikėtų nuvertinti kaip kažkokio sąmokslo teorijos ir politinės paranojos, čia yra gyvi žmonės, realūs pinigai jų kišenėse, ir tai yra labai svarbus veiksnys, kuris valdo žmogaus elgesį“, – sakė V. Legkauskas.

Pasak socialinio psichologo, kitą dalį besipriešinančių sudaro alkoholio vartotojai. Reikia atkreipti dėmesį, kad tik labai maža dalis mūsų visuomenės alkoholio nevartoja visiškai.

„Kiekvienas žmogus, kuris geria, nenori būti apsunkintas, ar jis geria daugiau ar mažiau, jis nenori, kad jam alkoholis brangtų, kad jam būtų komplikuočiau to alkoholio įsigyti“, – sakė V. Legkauskas.

Jo teigimu, net neverta šiuo klausimu leistis į diskusijas apie atsakingą alkoholio vartojimą, nes toks paprasčiausiai neegzistuoja.

„Visas kalbėjimas apie gėrimus – atsakingai ar neatsakingai – iš esmės yra vėjai, nes šiuo atveju mokslas kalba labai aiškiai – jokio saugaus vartojimo kalbant apie alkoholį nėra. Pagal poveikį sveikatai jis ne mažiau pavojingas už bet kurį narkotiką. Svarbiausia priežastis, kodėl narkotikai yra uždrausti, o alkoholis neuždraustas yra ta, kad alkoholio vartojimas istoriškai įsitvirtinęs mūsų kultūroje“, – teigė V. Legkauskas.

Pasak VDU mokslininko, tai yra tiesiog istorinis atsitiktinumas, kad Vakarų kultūroje alkoholis yra legalus, o, pavyzdžiui, hašišas yra uždraustas.

„Pagal žalą alkoholis nė vienam narkotikui nenusileidžia. Gal negeneruoja tokios greitos priklausomybės, kaip, pavyzdžiui, uostomi narkotikai, bet pagal žalą organizmui niekam nenusileidžia. Dalis žmonių yra priklausomi nuo alkoholio, daliai tai yra tiesiog įprotis, kuris nėra tapęs žalingu. Bet faktas yra tas, kad įprotis niekam naudos neduoda, nėra jokio alkoholio kiekio, kurį būtų galima vartoti saugiai. Kad ir kiek mes jo vartotume, jis vis tiek daro žalą – daug vartojant daro didelę žalą ir labai greitai, mažiau vartojant daro mažesnę žalą ir ne taip greitai, bet saugaus kiekio nėra“, – kalbėjo V. Legkauskas.

Pasak psichologo, diskusijos apie pasirinkimo laisvę baigiasi ir Baudžiamojo kodekso taikymas prasideda tada, kai visuomenė pasiekia tam tikrą kritinį susitarimo tašką ir nusprendžia, kad tam tikras elgesys yra absoliučiai žalingas.

„Visuomenėje yra dominuojantis sutarimas, kad marihuana yra blogai ir viskas, – nuo tos vietos prasideda Baudžiamasis kodeksas.

Niekas rimtai nekalba apie pasirinkimo laisvę marihuanos atžvilgiu, nors realiai alkoholis yra stipriai didesnę ir greitesnę žalą daranti medžiaga negu marihuana“, – sakė V. Legkauskas.

Kaip naujausią tokio pasikeitusio visuomenės susitarimo pavyzdį psichologas nurodo vaikų mušimą. Istoriškai mušimas buvo laikomas įprasta ir normalia vaikų auklėjimo praktika, tačiau susikaupus mokslu grįstiems duomenims apie tai, kad tokia auklėjimo praktika jokios naudos neduoda, o tik daro žalą, susitarimas pasikeitė ir dabar diskusijos apie pasirinkimo laisvę mušti savo vaiką baigėsi – naudojantiems tokią praktiką imtas taikyti Baudžiamasis kodeksas.

Trečia priežastis, kurią išryškina pasipriešinimas ribojimams, pasak psichologo, yra ta, kad žmonėms trūksta mokslu pagrįstų žinių apie alkoholio žalą, priklausomybes, kas keičia alkoholio vartojimą.

„Jei tu priešiniesi dėl savo nuoširdaus įsitikinimo, kad ribojimai nieko nepakeis, tu tiesiog nelabai daug apie tai žinai. Tu tiesiog nelabai rimtai tuo domėjaisi. Iš anksto tendencingai rinkaisi faktus, kurie galėtų patvirtinti tavo nuomonę. Tokie argumentai, kad „kas norės ras“, yra juokingi, nes moksle yra labai aišku, kad žmogaus elgesį valdo du dalykai – nauda ir patogumas. Kuo žmogui tampa sunkiau praktikuoti bet kokį elgesį, kuo mažiau patogu yra nusipirkti alkoholio, tuo populiacijoje yra mažesnis alkoholio vartojimas. Abejojantiems siūlau prisiminti neseną patirtį su tabako reklamos ir jo prieinamumo ribojimu, aršias diskusijas dėl draudimo rūkyti kavinėse ir viešose vietose“, – sakė V. Legkauskas.

Pasak jo, šiuo atveju reikia galvoti ne apie konkretų asmenį, bet bendrai apie statistiką ir tai, kiek patogu tai padaryti.

„Kuo mažiau patogu tai padaryti, tuo mažesnis suminis suvartojimas per visą šalį, tuo mažiau žmonių geria, tuo mažiau žmonių geria daug, ir tuo mažiau žmonių nuo to miršta. Jeigu tai keičia suvartojimą, o tai keičia suvartojimą, tokius apribojimus verta įvesti“, – įsitikinęs V. Legkauskas.

Psichologo nuomone visada verta savikritiškai pamąstyti, ar tikrai žmogus supranta, apie ką kalba.

„Žmonės šneka iš savo patirties, iš savo supratimo, dažniausiai supratimas yra „kaip yra man ir kaip buvo mano pažįstamam“, daro iš vieno atvejo apibendrinimus, kaip elgsis visi žmonės ir nereaguoja į mokslo jau seniai atskleistą realybę“, – sakė V. Legkauskas, primindamas sėkmės istoriją, kuri taip pat buvo sulaukusi didžiulio pasipriešinimo dėl draudimo rūkyti kavinėse.

Šaltinis Elta.lt