Medikai jau seniai kalba apie tai, kad pagrindinė šiuo metu epidemija tapusių širdies ir kraujagyslių ligų priežastis – didėjantis stresas mūsų visuomenėje, kurio apstu ne tik namuose, bet ir darbe. Neseniai atliktas Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos tyrimas taip pat parodė, kad didelė dalis gyventojų psichologines savo darbo sąlygas vertina neigiamai, o tai viena iš priežasčių, kodėl daugėja depresijos atvejų.

Penktadalis lietuvių teigia darbe patiriantys stresą

Kaip teigia tyrėjai, šiemet pristatę Vyriausybės užsakymu atliktą tyrimą, 36 proc. lietuvių stresą darbe laiko pagrindiniu geros fizinės ir psichikos sveikatos būklės rizikos veiksniu, o 21 proc. jų teigia, jog per pastaruosius metus sąlygos darbe jiems sukėlė stresą. Net 14 iš 22 Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus darboviečių, suskirstytų pagal veiklos sritis, mikroklimatas organizaciniu lygmeniu yra vertintinas neigiamai. Jos sudaro ketvirtadalį visų Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriose dirba 27 proc. visų dirbančiųjų. Tai – transporto (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 11,4 proc. visų dirbančiųjų), statybų (10 proc.), viešbučių ir restoranų (4,4 proc.), švietimo (0,4 proc.), poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos (0,4 proc.) sektoriai.

Streso keliamų sveikatos sutrikimų simptomai, kuriuos nurodo specialistai, verčia į savijautą darbe žiūrėti iš tiesų rimtai, kadangi tai susiję ne tik su nepasitenkinimu darbu ir sumažėjusiomis ambicijomis, bet ir prislėgta nuotaika arba nuotaikų kaita, rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu, aukštu kraujospūdžiu, aukšta cholesterolio koncentracija kraujyje, padažnėjusiu ar sutrikusiu širdies ritmu. Ypač reikšmingas darbuotojų psichikos sveikatai įtakos turintis veiksnys yra mobingas – patyčių forma, dažniausiai kurstoma 2–4 asmenų grupės ir trunkanti ilgiau nei pavienės patyčios. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog mobingas yra aktualus 12 proc. Lietuvos organizacijų.

Penktadalis naujų psichikos sutrikimų – depresija

2014 m. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, per metus kas penktas (21 proc.) dirbantysis dėl savo pareigų patyrė stresą, nerimą, depresijos požymius. Remiantis ES tendencijomis, dažniau stresą darbe patiria moterys, taip pat žmonės, dirbantys didesnėse organizacijose, ir vyresni nei 40 m. amžiaus darbuotojai.

Higienos instituto duomenimis, nuo 2011 iki 2016 m. apsilankymų pas psichiatrą skaičius 18–64 m. amžiaus grupėje išaugo 13 proc. (nuo 423,8 tūkst. kartų iki 477,5 tūkst.). 22 proc. naujų psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozių 2016 m. sudarė psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Sergamumas šiomis ligomis, matuojamas atvejų skaičiumi 1 tūkst. gyventojų, 2011–2015 m. išaugo 4 kartus (nuo 0,9 atv. iki 4,62 atv. / tūkst. gyventojų). 19 proc. visų 2016 m. naujai nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų nagrinėjamoje suaugusiųjų grupėje sudarė nuotaikos sutrikimai, iš kurių beveik visi – depresijos atvejai.

Kodėl padidėjęs cholesterolio lygis toks pavojingas

Taigi iš streso darbe padarinių neatrodo keista, kodėl pastaruoju metu visoje ES teikiama tiek daug dėmesio psichologiniam klimatui darbe. Darbe mes praleidžiame didžiąją dienos dalį, o nuolatinis stresas, kaip rodo, tyrimas turi pavojingas pasekmes ne tik psichikos, bet ir fizinei mūsų sveikatai. Žinia, pastaruoju metu daugėja širdies ir kraujagyslių ligų, ir visuomenės sveikatos politikos formuotojams sunkiai sekasi šią situaciją suvaldyti. Kai kurių specialistų teigimu, 95 proc. atvejais širdies ir kraujagyslių ligos vystymąsi lemia padidėjęs cholesterolio lygis kraujyje. Dažniausiai dėl to kaltinama nesveika mityba, mažas judrumas ir antsvoris, tačiau eilė tyrimų parodė, kad jok kiekį labai stipriai didina ir stresas. Teigiama, kad dėl lėtinio streso suaktyvėja hormonas kortizolis, o tai didina lipidų kiekį organizme.

Be to, net jei žmogus nejaučia, jo organizmas visada reaguoja į stresą – padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, pakyla kraujospūdis. Vieno tyrimo metu mokslininkai išsamiai ištyrė 310 išemine širdies liga sergančių pacientų. Buvo nustatyta,kad pusei jų ligą sukėlė nuolat patiriamas stresas. Beje, susidaro užburtas ratas. Dėl streso kyla cholesterolio lygis, o jis savo ruožtu stiprina kraujagyslių atsaką į stresą, dėl kurio atsiranda pakitimų ant jų sienelių.

Tyrimai įrodė, kad stresinė situacija kraują paveikia akimirksniu

Gera žinia ta, kad dėl streso padidėjęs cholesterolio lygis, kol bėda dar neįsisenėjo, grįžta į pradinę padėtį, kai streso šaltinis išnyksta. Jei streso darbe išvengti nepavyksta, būtina peržiūrėti savo gyvenimo būdą – sumažinti riebalų kiekį mityboje ir į dienotvarkę įtraukti sportą. Tai padės bent šiek tiek subalansuoti cholesterolį lygį.

Vieno tyrimo metu šešis mėnesius buvo stebima buhalterių grupė, kurią sudarė vien vyrai. Į tyrimo laikotarpį pakliuvo epizodas, kai jiems teko priduoti metų finansinę ataskaitą. Šiuo laikotarpiu cholesterolio lygis kraujyje pakilo net 80 proc. tiriamųjų. Be to, du kartus padidėjo ir kraujo krešėjimo rodiklis, o tai reiškia, kad du kartus išaugo krešulio atsiskyrimo nuo kraujagyslės sienelės rizika. Pasak tyrėjų, darbo krūvis darbe nebūtinai turi neigiamos įtakos mūsų sveikatai. Daug svarbesnis aspektas, ar mes dėl to patiriame emocinį stresą.

Beje, lygiai taip pat mūsų kraują veikia ir stresas namuose – nesutarimai šeimoje, išgyvenimai dėl kito nelaimės ir pan. Jeigu vienu metu pakanka streso ir darbe, ir namuose, tai jau labai pavojingas kokteilis. Taigi emocinį stresą galima palyginti su sugedusiais automobilio stabdžiais, tačiau tai nereiškia,kad automobilį būtina visiškai sustabdyti. Tyrimas, kuriame dalyvavo dvi žmonių grupės, kurių viena dirbo sėdimą darbą, kitą – fizinį, parodė, kad antroje grupėje širdies trombozių skaičius mažesnis. Tai dar vienas akivaizdus įrodymas, kad emocinis stresas papildomai apkrauna širdies veiklą.

Parengė Inga Saukienė | 15min.lt

loading...