Neturėjau šeimos pavyzdžio: nežinau, kas yra sveikas ryšys tarp vyro ir moters

2

santykiai-vienatveKlausimas:

Nesu psichologė, bet žinau, kad tėvų skyrybos vienaip ar kitaip paveikia vaikų gyvenimą. Esu vienturtė dukra, mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo 3 metai. Kol buvau vaikas, nesijaučiau išskirtinė, galbūt tik šiek tiek jautresnė, drovesnė nei bendraamžiai. Anksčiau subrendau, paauglystėje bendravau su vyresniais už save. Turėjau kelis vaikinus, tačiau juos visus palikau dėl to, kad kažkas neįtikdavo (mano mama irgi paliko tėtį). Dabar, turiu vaikiną, vyresnį už save 12 metų, bet skirtumo beveik nejaučiu, išskyrus tai, kad jis kantresnis, praktiškesnis, o aš- emocionali ir impulsyvi. Esame kartu visai neseniai (6 mėn.), ir šiuo metu gyvename skirtingose pasaulio šalyse, dėl to kartais būna sunku, bet kai susiskambiname per skype, mano emocijos šiek tiek nuslūgsta . Dažnai mano nuotaika priklauso nuo to, ar jis man paskambins, ar sulauksiu dėmesio, trokštu rūpinimosi ir pan. Bet tuo pačiu, aš nuoširdžiai noriu būti su juo, ir sukurti tvirtus ir ilgalaikius santykius. Tik dabar pradedu suvokti, kad tas noras, kad manim besąlygiškai rūpintųsi, kilęs iš tėvo meilės neturėjimo. Senelio irgi neturėjau, neturėjau šeimos pavyzdžio, nežinau, kas yra sveikas ryšys tarp vyro ir moters, kaip atrasti tą pusiausvyrą santykiuose. Labai laukiu Jūsų atsakymo, manau ir kitas, panašaus likimo merginas, Jūsų atsakymas privers susimąstyti.

Atsakymas:

Džiugu, kad išdrįsote prabilti apie jums kylančius sunkumus. Atvirumas sunkumams – pirmas žingsnis jų įveikimo link.

Man jūsų laiškas nuskambėjo kaip noras išmokti kurti tvirtus ir ilgalaikius santykius su savo vaikinu, priimti mamos ir močiutės patirtį ir iš jos pasimokyti.

Jūsų psichologinės žinios leidžia suprasti, kaip ankstyva vaikystės patirtis įtakoja jus dabar. Tėvų skyrybos, gyvenimas be tėčio trukdė iš arti pamatyti, kokie gali būti santykiai, tarp moters ir vyro. Dėl nepatirtos tėvo meilės linkusi ieškoti daug vyresnio draugo, norite, kad jis jumis besąlygiškai rūpintųsi.

Tikriausiai suprantate, kad žinių, dėl ko jūs dabar vienaip ar kitaip elgiatės santykiuose su vaikinais, neužtenka. Pokytis įvyksta per konkrečius veiksmus. O kokie jie? Pabandysiu parašyti pastebėjimus, kurie gali jums padėti tvirčiau žengti norimo tikslo link.

Pirmiausiai, labai svarbu suprasti, ko jūs norite iš dabartinių santykių su savo draugu. Laiške jūs tarsi ir atsakote: sukurti tvirtus ir ilgalaikius santykius, grįstus sveiku ryšiu tarp moters ir vyro. Taigi, tokiems santykiams susiformuoti reikia daug laiko, pastangų ir kantrybės.

Šiuose santykiuose ne tik draugas, bet ir jūs esate aktyvi kūrėja. Vyro ir moters tarpusavio santykiai yra abipusiški ir lygiavertiški, grįsti vienas kito meile, pagarba ir priėmimu. Abu partneriai yra pirmiausiai davėjai, o paskui gavėjai.

Kuriant ilgalaikius santykius svarbu išmokti būti atviram sau ir partneriui. Tam, kad galėtumėte duoti ir gauti, svarbu išmokti pažinti, priimti savo jausmus ir norus, juos reikšti priimtinais būdais. Taip jums bus lengviau pasakyti, ko jūs tikitės ir norite iš savo draugo. Bus lengviau išgirsti ir suprasti jį, atliepti į jo norus. Svarbu mokytis klausytis be išankstinės nuostatos.

Atminkite, kad jūs abu esate du atskiri žmonės: su skirtingais charakterio bruožais, įpročiais, vertybėmis, požiūriu į daugelį dalykų bei patirtimi. Jūs atėjote iš skirtingų šeimų, kurios turi savo istoriją, papročius, tradicijas ir taisykles. Todėl labai svarbu pažinti, priimti ir gerbti šiuos skirtumus, o ne keisti.

Natūralu, kad šie skirtumai su laiku bus ne tik įdomūs ir patrauklūs, bet sukels ir nesutarimų. Todėl labai svarbu išmokti sau pačiai įvardinti, kas jus netenkina, suprasti, ką galite keisti, o ką reikia priimti, kaip duotybę. Su pagarba išsakyti pastebėjimai savo partneriui padės atrasti bendrą sprendimą, kuris tenkintų abi puses. Svarbu, kad tai galėtų daryti ir jūsų draugas. Nuo sunkumų nebėkite, o išmokite juos įveikti kartu.

Taigi vyro ir moters tvirti, ilgalaikiai santykiai yra grįsti dideliu vidiniu darbu su savimi, siekiant atsiskleisti pačiomis gražiausiomis savybėmis ir atsisakant blogųjų vardan kito žmogaus. Šie santykiai yra kuriantys ir auginantys mus kaip asmenybes.

Psichologė Jolanta Žilinskienė
El. p.: zilinskiene.jolanta@gmail.com, mb.: +37061204609

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. Atsisakant vardan kitos žmogaus? Taip beatsisakinėdama, pradėjau atsisakyti ir savęs, kad tik tie santykiai būtų geri, kad tik jam būtų gerai… Savim reikia rūpintis pirmiausia, klausti: ko aš noriu? kas man svarbu? Žodžiai, patarimai paviršutiniški mažai gali padėti? Klausytis širdies, atskirkti kur ego kalba, o kur širdis.

  2. Leja, taip, aukotis yra sunku. Vargu, ar tuo pagrįsti sveiki santykiai. Lygiai taip pat ydinga būti egoistiškam poroje, o dar sunkiau: jausti egoizmą iš partnerio, kai pati(-s) aukojiesi. Čia tikriausiai kalba eina apie lygiaverčius santykius poroje, kai abu pakankamai subrendę ir sugeba sąmoningai reaguoti: keisti tai kas griauna, ugdyti tai, kas augina. Tai žinoma, yra nelengva, siekiamybė…

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here