Ar savo rytą pradedate tikrindami elektroninį paštą, „Facebook“ paskyrą, plikydami kavą, eidami į stotelę ir tuo pačiu metu kažko ieškodami „Google“, tikrindami pranešimus, išgerdami dar kavos bei tikrindami darbinį elektroninį paštą? Daug smulkių veiksmų, suspaustų į jūsų rytą, bei nuolatinis persijunginėjimas tarp jų greičiausiai ir yra jūsų nuovargio priežastis, rašo Quartz.

15564777093_80ea69dc61_bKai bandome atlikti daug darbų vienu metu (angl. multitasking), mes nedarome daugiau nei vieno veiksmo vienu metu, mes tiesiog greitai persijunginėjame tarp jų. Ir šis persijunginėjimas labai vargina. Jis naudoja deguonimi prisotintą gliukozę smegenyse, tai reiškia, naudoja tą patį kurą, reikalingą susikaupti užduočiai.

„Toks persijunginėjimas turi biologinę kainą, būtent todėl mes pavargstame daug greičiau nei susitelkę ties vienu dalyku“, – teigia Danielis Levitinas, McGill Universiteto elgesio neurologijos profesorius. – Žmonės daugiau valgo, vartoja daugiau kofeino. Dažniausiai, tai, ko jums iš tiesų reikia tuo metu, nėra kofeinas, o tiesiog pertrauka. Jei nedarote reguliarių pertraukėlių kas kelias valandas, nuo papildomo kavos puodelio jūsų smegenims geriau nebus.“

Tyrimai parodė, kad žmonės kas kelias valandas darantys 15 minučių pertraukėles, yra produktyvesni, sako D. Levitinas. Tačiau tos pertraukėlės turi leisti protui klajoti – nesvarbu, ar vaikštote, žiūrite pro langą, klausote muzikos ar skaitote. „Kiekvienas to pasiekia skirtingai. Bet naršyti po „Facebook“ paskyrą nėra vienas iš būdų“, – sako jis. Socialiniai tinklapiai tik dar labiau skaldo dėmesį, kadangi pereinate nuo vieno dalyko prie kito.

Gloria Mark, Irvino Kalifornijos Universiteto informatikos katedros profesorė, teigia, kad kai žmones pertraukia, dažniausiai reikia 23 minučių ir 15 sekundžių grįžti prie darbo, tačiau daugelis žmonių darys dvi blaškančias užduotis, prieš grįždami prie pradinio projekto. Toks persijunginėjimas verčia kauptis stresą, sako moteris, todėl visai nenuostabu, kad dauguma žmonių – su aukštu neurotizmo ir impulsyvumo lygiu bei imlių stresui – yra linkę dažniau už kitus junginėtis tarp užduočių.

Halas Pashleris, San Diego Kalifornijos universiteto psichologijos profesorius pažymi, kad ne visi bandymai atlikti kelis darbus vienu metu yra vienodai sekinantys. Jei kažką atliekate autopilotu, pavyzdžiui, skalbiate, logiška, kad tuo pačiu metu, pavyzdžiui, skaitysite knygą. Tačiau atlikti dvi sudėtingas užduotis vienu metu reiškia tiesiog sumažinti poduktyvumą. „Negalite paraleliai daryti dviejų sudėtingų – net ir paprastų – darbų“, – prideda jis.

Nepaisant „multitaskingo“ minusų, mes vis tiek žongliruojame vis didėjančiu sąrašu darbų, o internetiniai pranešimai papildomai mus blaško. G. Mark tiki, kad mes esame veikiami vis dažniau tikrinti socialinius tinklapius ir elektroninį paštą. Ji paaiškina: „Tikrindami paštą kartais pamatote, kad gavote ir svarbius laiškus. Tačiau taip nutinka atsitiktinai. Psichologijoje tai vadinama „atsitiktiniu sustiprinimu“, ir to užtenka, kad sustiprintumėte tokį elgesį.“ Su atsitiktiniu elgesiu yra neįtikėtinai sudėtinga kovoti.

G. Mark tyrimas parodė, kad po dažnų išsiblaškymų žmonėms dažnai išsivysto dėmesio išlaikymo sutrikimas, ir žmogus pradeda pats save blaškyti.

Sprendimas yra – reikia atsisakyti atlikinėti keletą darbų vienu metu ir kiekvienai veiklai laiko skirti atskirai. Tad elektroninį paštą pasitikrinkite ryte ir vėliau tik vidurdienį arba popietę skirkite 10 minučių panaršyti po „Twitter“.

G. Mark įsitikinusi, kad technologijos gali apsaugoti nuo jų pačių sukuriamų blaškymų, tokių kaip programinės įrangos sąsajos, verčiančios naudotojus daryti pertraukėles kas keletą valandų. O kai kalbama apie ilgalaikius projektus, D. Levitinas sako, kad vienu metu ties projektu reikėtų dirbti nuo 25 minučių iki 2 valandų. Jei bandysite atlikti daugiau darbų vienu metu, o sudėtingai užduočiai skirsite mažiau nei 25 minutes, „nespėsite nė apšilti, kai jau reikės pabaigti“.

Parengė Ji24.lt