Neurotizmo privalumas – kūrybiškumas

gatves-menas

Foto: Matthew Brodeur

Literatūros ir meno istorijoje kūriniai dažnai buvo neatsiejami nuo jų kūrėjų keistenybių. Kai kurie menininkai garsėjo izoliavimusi nuo aplinkinių, psichiką veikiančių vaistų vartojimu. Dar kiti turėjo keistų ir ne visiems suprantamų įpročių ar kentėjo nuo įvairių psichikos ligų. Būdavo ir tokių, kurie ypatingomis savybėmis nepasižymėjo, tačiau vis vien pasireikšdavo koks aikštingumas, pykčio priepuoliai ar nerimas. Kitaip tariant, neurotiškas elgesys.

Su neurotišku elgesiu kone kasdien susiduriame ir mes – nervingas kolega ar šeimos narys, o gal ir patys mes, ne visada adekvačiai įvertinantys situacijas. Supančioti negatyvių minčių ir nerandantys problemų sprendimo būdo. Ir nors tokios savybės mums nieko gero neduoda, kita vertus, tai signalas, jog esame labai kūrybingi ir meniški. Štai kodėl pradėjome nuo menininkų.

Pasirodo, didžioji dalis iškiliausių menininkų kentė nuo neurotizmo, ištisus šimtmečius menas ir kūryba buvo neatsiejami nuo jo. Ir štai šių dienų mokslininkai bando išsiaiškinti, kodėl gi.

Trends in Cognitive Sciences“ pristato savo teoriją, kodėl neurotizmas eina žingsnis į žingsnį su kūrybiškumu. Pasirodo, jog smegenyse egzistuoja atskira svarbi sritis, kurioje sugeneruojamos įdomios ir kūrybingos mintys. Vidiniai impulsai, perduodami į išorės pasaulį. Tačiau ta pati sritis atsakinga ne tik už kūrybingų idėjų sugeneravimą, bet ir už neurotiškas mintis. Tad šiai sričiai esant aktyvesnei nei kitų individų, ne tik kuriama, bet ir pasineriama į destruktyvių minčių srautą. Tai – it du vienas kitam prieštaraujantys procesai, sugeneruojami tos pačios smegenų srities.

Ne vienas psichikos sveikatos specialistas buvo iškėlęs ir kitokių teorijų. Štai britų psichologas Jeffery Gray tikino, jog neurotiški žmonės turi sujautrėjusį atsaką į galimą grėsmę. Ši teorija gana logiška ir tikėtina, tačiau neatspindi viso neurotizmo spektro. Žmogus kartais pasidaro neurotiškas net nejausdamas jokios grėsmės, net tai grėsmei neegzistuojant. Be to, jau seniau rasta neurotizmo sąsajų su kūrybiškumu. O sujautrinta reakcija į galimą grėsmę vargu ar gali iššaukti kokį kūrybinį poslinkį ir yra su tuo susijusi.

Beje, kalbant apie padidėjusį neurotiškų žmonių kūrybiškumą turimas omenyje ne tik gebėjimas sukurti pasaulinę šlovę pelnysiantį meno kūrinį. Tai ir išradingas, kitoks problemų sprendimo būdas, originalių minčių panaudojimas kasdienybėje.

Po įvairių įkvepiančių ir madingų užsienietiškų sėkmės istorijų, konferencijų išpopuliarėjo angliškas pasakymas „Think out of the box“. Tai supaprastintai lietuviškai reikštų „mąstyk plačiau, nenusibrėždamas rėmų“. Taigi šis „mąstymas už dėžės ribų“ taip pat signalizuoja apie kūrybiškumą ir neurotizmą.

Šaltinis: Perkins A, Arnone D, Smallwood J, Mobbs D. Thinking Too Much: Self-Generated Thought As The Engine Of Neuroticism. Trends In Cognitive Sciences. 2015.

Parengė: vlmedicina.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.