Nežinau, nerandu, kur išreikšti save…

13
man-jau-30
“The Crown”, Aron Wiesenfeld

Klausimas: Sveiki. Rašo Jums Monika. Kartais jaučiuosi viena, o kartais daug tokių žmonių matau. Tokių, t.y. trisdešimtmečių, kurie yra “niekas”… Puikiai mokiausi. Buvau klusnus vaikas. Bet gal čia ir tėvų kaltės yra, kad esu niekas – neturiu hobio, polinkio į kažką, rodos, visko moku po truputį ir tiek man gana! Noriu atrasti veiklą, kur padėčiau save, realizuočiausi. Nuo pat mažumės man leido rinktis tėvai, bet nesudomino jokie būreliai… jokia užklasinė veikla. Ir metai iš metų kirba many kažkas. Kartais sukyla banga – štai imsiuos to! Tada net nepradėjus dingsta entuziazmas, nes panaršiusi google randu tai darančių geriau ir t.t. O posakis – visiems užteks vietos po saule – neguodžia… Paskutinis pavyzdys – daug investavau į fotografiją. Daug. Bet ir tai darosi neįdomu, nes dabar tai belikę tik “fotošopo” kūriniais. Kompiuteris manęs visai nežavi. O ir fotografu save vadina kiekvienas… ir tokia realybė man numuša, matyt, ir taip menką, netikrą entuziazmą. O man sako, jog moku, turiu akį ir t.t. Gal… bet didžią dalį “fotografavimo” atlikti sulindus į monitorių – ne man…

Ir štai tokių panašių atgrasančių dalykų randu visur. Ir su nepiktu pavydu gėriuosi žmonėmis, kurie yra radę save… dirba, kuria ir mėgaujasi.
Aš daugmaž žinau, kur link “reiktų” sukti. Sako, jog gebu rašyti, kurti, fotografuoti, gal kartais ir interjere ar kieme sudėlioju spalvas bei formas gražiai. Bėda, kad manęs netraukia konkrečios veiklos – žurnalistika ar koks knygų kūrimas; fotografavimas; interjero ar kiemo dizaineriavimas… Juk tokių žmonių pilna! Štai ir esmė – noriu kurti kažką unikalaus. Nors žinau, kad be didelio įdirbio nieko neturėsiu – nerandu motyvacijos į kažką gilintis. Tiesiog nerandu savy natūralaus polėkio, noro… o kai imuosi to, ką sugalvoju – taip ir gaunasi nesėkmė, nes tai sugalvota, o ne natūraliai pas mane ar iš manęs atplaukusi veikla. Kaip išgryninti savo vidų? Kreiptis į koučerį?

Esu mama. Bet to negana! Norisi ir kitaip save išreikšti. Kurti. Gaminti savom rankom produktą, parduoti, kad juo džiaugtųs kiti… bet finansinė gerovė kol kas nėra prioritetas. Galbūt pripažinimo norisi. Rodos, tada ir motyvacija kiltų. Kartais atrodo, kad esu taip arti atsakymų – bet lūžis neįvyksta. Išties nemažai jau išnagrinėjau veiklos savybių (apčiuopiama, ne skaitmeninė veikla; gamyba, ne ofisas;), bet taškai ant i nesusideda… Visokių testų bandau, visi siūlo nerti į kūrybą arba psichologiją. O ši sritis mane irgi tyliai traukia. Bet ne tiek, kad jos imčiausi. Tad kur slypi mano problema, kad tikrųjų savo norų ir gabumų neiškeliu į dienos šviesą?

Dėkui už atsakymą!

Atsakymas: Sveiki, Monika,

Atrodo, kad savo gabumų ir polinkių paieškoms skyrėte daug laiko ir bandymų, tačiau nesate patenkinta šių paieškų rezultatu. Visgi norisi Jumis pasidžiaugti – nors ne kartą nusivylėte, visgi atkakliai ieškote būdų, kaip save realizuoti, rūpinatės, kaip padėti sau atsiskleisti ir norite, kad Jūsų darbas džiugintų ne tik Jus pačią.

Viena iš priežasčių, kodėl Jūsų gabumai taip ir neiškyla į dienos šviesą, gali būti Jūsų pačios itin dideli reikalavimai pačiai sau. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į šiuos Jūsų pačios teiginius:

  • esu niekas – neturiu hobio, polinkio į kažką, rodos, visko moku po truputį ir tiek man gana!
  • Tada net nepradėjus dingsta entuziazmas, nes panaršiusi google randu tai darančių geriau ir t.t. O posakis – visiems užteks vietos po saule – neguodžia
  • Tiesiog nerandu savy natūralaus polėkio, noro… o kai imuosi to, ką sugalvoju – taip ir gaunasi nesėkmė, nes tai sugalvota, o ne natūraliai pas mane ar iš manęs atplaukusi veikla.
  • Galbūt pripažinimo norisi. Rodos, tada ir motyvacija kiltų.

Perskaičius kyla mintis, jog jie apibrėžia idealų kūrėjo paveikslą – kuriantis išskirtinius ir pačius geriausius darbus, dirbantis tik su polėkiu ir entuziazmu, pripažįstamas ir talentingas. Be abejo, yra žmonių, esančių itin arti šio idealo, visgi dauguma darbų vyksta kiek sunkiau ir žemiškiau: kartais kūriniai primena kažkieno kito darbus, kartais jie kuriami, nes reikia, o ne todėl, kad atėjo įkvėpimas, kartais niekas jų nemato ar nevertina, kartais kiti padaro geriau ir kartais kūrėjas yra tik amatininkas.

Galbūt Jūsų pačios palaikymas ir padėtų Jūsų norams ir gabumams skleistis? Dabar savo žinojimą, kokio darbo dirbti nenorėtumėte, vadinate bėda, nors galbūt tai yra nuo bereikalingo blaškymosi apsaugantis privalumas. Manote, kad visko po truputį mokėjimas yra trūkumas, nors jaučiate, ko imtis norite labiausiai – galbūt iš to trupučio ir galima sukurti, išplėtoti, išlavinti tai, ko norisi? Ir galbūt verta pabandyti kitų žmonių pasiekimus, sugebėjimus, galėjimą padaryti vertinti kaip savo įkvėpimo ir galimybės mokytis šaltinį, nes tai, kad šiandien jie kažką daro geriau nei Jūs nėra priežastis Jums nemėginti ir galbūt jau rytoj daryti kažką geriau nei jie.

Ir gal kartais reikia leisti sau tiesiog dirbti tai, kas sugalvota, be polėkio ir entuziazmo, nes kaip yra pasakęs P. Picasso “Įkvėpimas tikrai egzistuoja, tačiau jis turi rasti Tave dirbantį”.

Psichologė Ugnė Kabelkaitė

Dalintis:

13 COMMENTS

  1. Jaučiuosi lygiai taip pat. Spėju, kad problema perfekcionizme. Tiesiog nenorim daryti kažko vidutiniškai – tikslas tapti pačiu geriausiu.

  2. as irgi jauciuosi lygiai taip pat,man virs 30, o neturiu nieko,nei namu,nei automobilio,nei hobio,nei vyro. tik vaika,daugiau nieko,dabar lyg ir atradau save tokioj srity, bet kazkur stringu nes nera pakankamai optimizmo manyje,kadangi kai nesiseka 1000 kartu is eiles,nebesinori nieko. ir galvoju ka as cia veikiu is vis siame gyvenime,kazkokia nereikalinga rakstis, nei moteris nei motina nebesijauciu ir neaisku kaip islipt jau desimta karta ikritusi i ta pacia duobe kaip ir jegu ir noro islipti nebera….ar laukti stebuklo?nes galvoti irgi nebenoriu kur ir ka daryti,pavargau nuo visko,ir nezinau kur slypi saknys,kodel mano gyvenimas toks?ar vaikysteje?ar bendravime su tevais problemos?ar del to kad kiek kartu zengiau tiek griuvau ir nesuprantu kodel griuvau? nes kti zengia vos ne tokius pat zingsnius bet negriuna?tai kodel as tokia nelaimele?1000 klausimu be atsakymu, nei burejos nei energetikes jau nebepadeda,gal isvis man cia ne vieta??????kazkokia klaida

  3. Jeigu vieniems sekasi, kitiems ten pat nesiseka, tereiškia, kad kažkas daug anksčiau buvo praleista. Žinote, kitur priskaičiuojamos šešios blogybės, kurios trukdo žmogui visiškai pilnai save išreikšti. Tai yra neeilės tvarka:
    pavydas, puikybė, savanaudiškumas, godumas, pyktis, neapykanta.
    O bendroj sumoj visos jos formuoja polinkį į prievartą. Godumas išsiverčia kaip atimti iš kito (prievarta). Išpuikimas – aplinkinių menkinimas. Svarbu čia išskirti būseną ir kodėl ji tokia svarbi, koks dirgiklis ją sukelia. Na, ir, pasistengti kompensuoti. Puikybę nuleis pakelta nuo žemės šiukšlė, godumą atvėsins dalinimąsis, savanaudiškumą pakeis pagalba kitiems. Kiekvienas turi vis skirtingus derinius – jei vienam godumas netrukdo gyventi, tai trukdo neapykanta. Vienaip ar kitaip visos jos apėmusios protą. Kaip ištrūkti iš prastų minčių ir būsenų? Pažink priešą ir tapsite draugais. Problema tik, kad negalima iš niekur peršokti dviejų klasių. Todėl, kad sakoma, jog “Tūkstančių mylių kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio”. Pirmas žingsnis dabar jau žengtas. O toliau, belieka tiesiog dairytis akyliau kurioje pusėje neapčiuopiama laimė. Pinigai ar fotografavimas, tušti santykiai ar vaiko auginimas, televizorius ar savęs pažinimas. Tobulėti būtina negalima sustoti.

  4. Ir aš prisidedu prie trisdešimtmečių, besijaučiančių, kad kiekviena diena lekia veltui ir nėra kažkokios aistros gyventi. Kaip tik laukiuosi, kažkiek tikiu, kažkiek gal noriu save įtikinti, jog vaikas padės nuo blogų minčių ir susitaikyt su savim, bet perskaičius, kad autorė mama, nusišypsojau, galvoju, mh, labiau galbūt noriu save tuo įtikinti. Bent jau maniškėj aplinkoj, krūva pasimetusių draugų, nesijauti toks vienišas, tik tas nelabai guodžia. Esu išbandžius galybę dalykų, terapijos, kursai, vaistai, naujos mintys, jogos, bet kaip jautiesi nei šioks, nei toks, taip neišlipi iš tos duobės metų metus. Gal kas žino/rekomenduoja fantastišką kokią knygą? Dar ką panašaus?

  5. Zinokit, apsiverkiau paskaiciusi sita laiska, psichologo pasisakyma ir komentarus. Atrodo, kad man dar biausiau nei cia susirinkusiem 30-meciam, nes man 40 ne uz kalnu, o as tokia pat pasimetusi, nerandanti saves, nieko gero neduodanti nei seimai, nesi sau, nei visuomenei. Saviraiska beveik nuliniame lygyje, nors du diplomai jau stalciuje, o treciasis – FOTOGRAFO!!! pavasari atguls i mano stalciu. Siaubas… is vienos puses atrodo kad esu gabi, nes moku ivairiu dalyku, patirtis gyvenimo jau kazkokia susikaupusi, o is kitos – jokios naudos is to. Viskas trunija, pelija ir ima baime, kad taip ir uzkas mane su viskuo atejus laikui. O laikas bega taip greit….

  6. Picasso mintis tapo mano credo. Zinokit geras dalykas yra ir koucingas. As apie ji siek tiek pati domejaus ir viena diena man tiesiog susideliojo taskai ant i… i viena visuma sujungiau megiamas veiklas ir pagaminau pirma gamini savo (ir vyro) rankomis! Geras jausmas. Nors tadien i valandos darba sudejau tiek saves, kad jauciausi issunkta ir dar po to keleta dienu negalejau pagalvoti apie antra gamini… :) o tiesa tokia, kad emiausi fotografijos, nes ta moku, emiausi zmoniu fotosesiju per jega, bet didelio malonumo nejutau ir neturejau tikslo prasimusti. Suzinojau visas gudrybes, kaip padaryti nuotraukas tobulas su kompiuteriu… nuobodu pasirode. Ir visalaik jauciau, kad ta veikla ne man. Nors fotografija megstu… bet gamtos, ne zmoniu. Nereikia pirmiausia meluoti sau – jei kazka darai per jega – na neateis diena, kai ta pati darysi su meile. Svarbu su savim dirbti…

  7. ir Picaso teisus. Net nustebau, kiek ideju ir minciu galvoje! Buna dienu, kad rasausi jas, nes toooks kiekis iplaukia… o laiko paroje mazai. Ypac bunant mama. Dabar turiu dideli sarasa planu. Vienas net toks – dalyvauti parodoje kitamet!

  8. Paskaiciau straipsni ir visu komentarus :) PAstaruoju metu, mane apemes nerimas, bet niekaip nesuprantu kodel :) Siaip turiu darba, kuris yra puikus, taciau nebelike noro bei motyvacijos dirbti, nes tiesiog man tai nusibodo. Jau nuo seniau mastau, kad noriu kazkokios papildomos veiklos, o su laiku isvis pakeisti darbo sfera ir save realizuoti kitur. Nuo mazens lygiai taip pat buvau gabi, atrodo moku visko, bet niekaip neismastau kur link pasukti konkreciai :) Matau daug veiklu, kuriose noreciau save realizuoti, bet ne vienos is ju nesiimu. Nezinau kodel :) Ir siandien, vietoje to, kad dirbciau, narsau internete ieskodama informacijos apie saves realizavima. PAskaiciau straipsni, komentarus ir sirdyje pasidare liudna, kol galiausiai is to liudesio atejo dziaugsmas ir kazkodel nusisypsojau :) Istikruju supratau, jog pagrindine esme yra ne musu gabumuose, o galvoje. Predeti visi turetumeme nuo supratimo apie minties galia ir pats pirmutinis pokytis turetu buti neigiamu minciu atsisakymas. Minutelei pati jauciausi neramiai, slegianciai, todel ir nusprendziau paieskoti kazkokios info, bet skaitant, viskas persiverte ir supratau, kad mes visi esame laimingi. Keletas komentaru taip pat buvo labai teisingai parasytu. Turime issivalyti protus nuo neigiamu emociju, nes tokiu atveju mumyse vyksta priezasties ir pasekmes desnis – niegiamomis emocijomis pritraukiame neigiamuz veiksnius. Istikruju mums viskas yra gerai, privalome myleti save ir i viska zvelgti su dziaugsmu ir meile! Butu labai labai idomu, suzinoti, kaip Jums, kurie komentarus paliko 2014 sekasi dabar? Tik deja, nezinau ar Jus isvis pamatysite ir perskaitysite si mano komentara… Juk Jusiskiai buvo parasyti pries beveik 3metus :)

  9. Gal galit padėti? Mano vaikinas uždarytas,nerandu vietos,viskas slegia, geriausių draugių santykiai yra puikus bet aš joms taip pavydžiu kad noriu atsitraukti, pradėjau bijoti ir iš baimės dažnai verkiu,užmiegu 4 nakties, o visa ta laika galvoju apie jį kartais atrodo sunku taip stipriai kad šaltis pradeda purtyti atsisėdus linguoju isterikuoju,ysivaizduoju vaizdus kurių nėra.. Nebegaliu daugiau jam liko dar puse metu o as pradėjau elgtis kaip nesava trecia menesi kaip man stotis ant kojų? :(

  10. Reikia kalbeti atvirai,tu kuriu issore svari vidus labai yra purvinas ir atvirksciai tokia dabar yra realibe.Ir budamas tikrai saziningas nieko neisreikalausi is juodo verslo jiems ardamas,nes jiems baigus 10klasiu yra neligis dalintis su verslo,pramones vergais,kol neiseini.

Komentuoti: Kasta Cancel reply

Please enter your comment!
Please enter your name here