Norą gyventi palaiko tik svajonės

0 (0)

Klausimas:

Sveiki. Ne paslaptis, jog šiomis dienomis ypač pastebimas savižudybių skaičiaus augimas, vis daugiau jaunų žmonių pasirenka gyvenimo nutraukimo kelią. Man yra 17 metų, ir manęs noras nusižudyti neapleidžia jau nuo 15 metų. Būna vakarų, jog prieš užmiegant įsivaizduoju įvairius savo mirties scenarijus, ne kartą esu bandžiusi tai įgyvendinti. Žinoma, šalia yra daug draugų, artimųjų ir nors esu bendraujanti, draugiška, bet po netikru atvirumu slepiu kur kas didesnę slegiančią naštą, nors ją galų gale užsikraunu pati. Iš savęs reikalauju labai daug, nes nuo mažens buvau labai griežtai auklėjama ir vengiu blogų emocijų, taip susikurdama didesnes bėdas, o kai jos aplanko, niekada nepamirštu ,jog yra paprasčiausia išeitis nuo visko. Norą gyventi tik palaiko svajonės ir siekiai kurti gražesnę Žemę, bet ne žmonėms, kadangi žmones matau tik kaip viska griaunančius ir pati kartais šlykščiuosi būdama dalimi žmonijos. Nors ir mėginu save raminti, ieškoti visur grožio, vyti mintis apie mirtį šalin, bet vistiek kiekvienas vakaras man tampa viltimi, jog galbūt ryte nebeprabusiu. Prašau, patarkit ką nors, nenoriu skaudinti nei savęs, nei aplinkinių.

Patricija (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Sveika, Patricija. Ačiū, kad mums parašei. Tavo laiškas dvelkia nusivylimu ir vienatve, panašu, kad esi įskaudinta žmonių. Rašai, jog matai žmones tik kaip visa griaunančius ir kartais pati šlykštiesi būdama žmonijos dalimi. Nuoskauda ir nusivylimas yra tokie gilūs, jog Tau gyvenimas neatrodo mielas: esi bandžiusi nusižudyti, o kartais vakarais kuri savižudybės scenarijus.

Nežinau, kokie įvykiai ar nutikimai sukėlė tokią Tavo savijautą, tačiau panašu, jog tai įvyko prieš kurį laiką: Tu rašai, kad noras nusižudyti Tavęs neapleidžia nuo 15 metų. Taigi, kenti gana ilgai.

Panašiai, kaip jauties Tu, jaučiasi žmonės, išgyvenantys vienokias ar kitokias krizes. Taigi, galiu kelti prielaidą, jog Tavo gyvenime įvyko kažkokia krizė. Veikiausiai ji susijusi su kitais žmonėmis ar Tavo santykiais su jais: jautiesi jais taip nusivylusi, kad net nesinori būti žmonijos dalimi.

Skausmingus išgyvenimus aštrina ir tai, kad pasilieki su jais viena. Kaip supratau iš Tavo laiško, nors turi nemažai draugų ir artimųjų, nesi linkusi dalintis su jais savo mintimis ir jausmais. Tu rašai, kad esi draugiška ir bendraujanti, tačiau savo sunkumus slepi. Nežinau, kodėl taip darai: gal iš nusivylimo, o gal netiki, kad tave supras. Slegiančios naštos slėpimas, apsimetant, kad Tau viskas gerai, yra tarsi mažo vaiko žaidimas, leidžiantis padidinti savo saugumą ir apsiginti nuo žeidžiančios realybės.

Tačiau skausmo tai nesumažina. Atvirkščiai, jis gali augti ir bujoti, plėstis iki ribos, kai gyvenimas nebėra mielas ir išeitimi matomas pasitraukimas iš jo. Apie tai Tu užsimeni laiške.

Žinai, sena patarlė teigia, kad pasidalintas skausmas sumažėja dvigubai, o pasidalintas džiaugsmas padvigubėja. Manau, kad Tavo gyvenime yra žmonių, kuriais gali pasitikėti. Pasidalink su jais savo skausmu, savo mintimis, savo jausmais, savo svajonėmis ir siekiais. Pamatysi, horizonte atsiras šviesos spindulys: pajausi, kad ne visi žmonės blogi, kad yra galinčių tave suprasti, tavimi patikėti.

Rašai, kad matai savo gyvenimo prasmę: kurti gražesnę Žemę. Šis siekis padėjo Tau gyventi dvejus ilgus ir skausmingus metus. Pasiremk į jį ir toliau. Įgyvendink savo svajonę kartu su kitais. Su tais, kuriais pasitiki, su tais, kurių gyvenimo misija taip pat yra Grožis ir Gėris. Patikėk, aplink Tave tokių žmonių yra daug.

Psichologas
Arūnas Norkus