„Norėjome kaip geriau“. Tipinės tėvų klaidos vaikams ruošiantis egzaminams

Scott Webb / Unsplash.

Tikriausiai visi atsimenate tą atmosferą ir emocinį foną vyraujantį priešegzameninėje karštligėje. Ir nors įtampa egzaminų metu galima būtų laikyti normaliu reiškiniu, suaugusiųjų spaudimas, įbauginimas ir nepageidaujamas kišimasis – tai tai, kas labai dažnai suintensyvina vaikų priešegzameninį nerimą ir atneša daugiau žalos, nei naudos.

Tėvų nerimą iš dalies galima suprasti: iš savo asmeninio patyrimo laikant egzaminus, jie nori nuteikti vaikų pasiruošimą „tinkama“ linkme. Kaip elgtis, kad nesulaukti priešingo efekto ir būti iš tiesų naudingiems egzaminus laikantiems vaikams.

Negatyvios ateities pripaišymas

Nerimaudami tėvai gali nejučia paversti net ir geriausius savo ketinimus kandžiais gąsdinimais ir kritika: „ne išlaikysi“, „nežinosi“, „nepakankamai pasikartojai“. Toks nuteikimas neskatina vaikų susiimti, o priešingai formuoja nepasitikėjimą, baimes, stiprina nerimastingumą net ir gerai medžiagą žinančių vaikų. Egzamino rezultatai nenulems vaiko likusį gyvenimą, o štai jo psichiką tikrai gali paveikti. Suteikite paramą ir palaikymą nepriklausomai nuo balo, kurį gaus vaikas, pabrėždami kad egzamino rezultatas niekada nėra absoliutus esamų ir busimų galimybių rodiklis.

Buvusių nesėkmių akcentavimas

Bandymas priminti ir paprotinti vaikus remiantis buvusiomis nesėkmėmis, tai dar viena tipinė klaida, kurią daro tėvai, vaikams ruošiantis egzaminams. Šiuo atveju tėvams svarbu suvokti, kad svarbiausias ir įtakos turintis metas vaikų pasiruošime, yra ne praeitis ir ne ateitis, bet dabartis. Svarbu ką vaikas gali padaryti dabar, tad visą dėmesį ir paskatinimą reikia nukreipti į pastangas, kurias jis (ji) deda ruošdamasis.

Lyginimas su kitais

Ir nors vyresni broliai, seserys ir kitos giminės iš tiesų gali būti sėkmingesni, jų teigiamų bruožų ir pasiekimų moksluose išaukštinimas – nepriveda prie motyvacijos prilygti ir „imti iš jų pavyzdį“. Nėra nieko stipriau už motyvaciją, paremta asmenine sėkme. Tad vaiko individualus suvokimas, kad jam tikrai kažkas sekasi, žinojimas, kad jis turi savo unikalias savybes ir stiprybes, – tai viskas, kuo turite pripildyti jūsų vaiką šiuo laikotarpiu.

Perdėtas sureikšminimas

Baigiant mokyklą brandos egzaminų reikšmė nėra ginčitina. Egzaminų įvertinimai neretai įtakoja jaunų žmonių socialinį statusą, savivertę, tolimesnes perspektyvas stojant į aukštąjį mokslą, netgi tolimesnę profesinę karjerą. Tačiau būkime realistiški, egzaminai nėra kažko pabaiga, iškelianti lemtingą „būti“ ar „nebūti“ . Egzaminai tėra naujo, suaugusiojo kelio pradinis taškas. Ir tas kelias nėra jūsų. Jis yra jūsų vaiko. Todėl pokalbiai su vaikais apie egzaminus neturi kelti negatyvių emocijų : baimės, neapykantos, nerimo arba kaltės jausmų. Verčiau padėkite vaikui sudėti visas pastangas į darbą ir pasiruošimą, pakraunant jį pozityviu požiūriu į artėjantį išbandymą.

Nerealių lūkesčių iškėlimas

Drąsinti vaiką mokytis, tikėti jo sėkme yra visuomet sveikintina. Tačiau, motyvuojant sėkmei- svarbu nepersistengti orientuojant vaiką į maksimalų, tačiau mažai tikėtiną įvertinimą. Jeigu jūsų vaikas niekuomet nebuvo pirmūnas, jis nepatikės, kad „susitvarkys geriau už kitus“. Keliami tikslai turi būti konkretūs ir realūs, tie, kurie atitinka vaiko sugebėjimus ir pastangas. Taip pat, priminkite vaikui, kad nėra realu išsilaikyti pasiekimų aukštumoje visą laiką. Net ir labai stengiantis gali pasitaikyti tiek sėkmingų, tiek, ir, sunkių laikotarpių. Tai yra žmogiška.

Gyvenimas apie egzaminą

Požiūris į egzaminą, kaip išbandymą, kurį galima įveikti tik ruošiantis be perstojo; o tai reiškia, poilsio ir sveikatos sąskaita – visiškai neveiksmingas. „ Kiek išmokai?“, „Kodėl nesiruoši“, „Vėl randi laiko viskam, tik ne mokymuisi“ – tėvų frazės, kurios kelia tik dar didesnį pasipriešinimą ir susierzinimą. Verta atsiminti, kad bet kuris darbas atliekamas be poilsio nėra nei efektyvus nei pasižymintis kokybe. 35-50 minučių mokymąsi, turi lydėti 10-15 min. pertraukos, o po 2-3 val. užsiėmimų, būtinai turi būti bent 1 val. tarpas poilsiui. Ką jūsų vaikas bepasirinktų, ar tai būtų susitikimas su draugais, sportas, muzika – leiskite vaikui nuimti įtampą tais būdais, kurie teikia jam džiaugsmą. Galbūt tai būtent tos veiklos, kurios grąžina jam (jai) pasitikėjimą savimi, padeda atsipalaiduoti, nuteikia tolimesniam darbui. Taip pat, tėvams vertėtų stengtis palaikyti namuose ramią, emociškai stabilią atmosferą, kurioje nevengiama pajuokauti, yra pasikalbama apie kitas vaiką dominančias sferas ir veiklas.

Pabaigai, svarbiausias dalykas, kurio nevertėtų užmiršti : jūsų vaikas nori jaustis vertingas ir mylimas ne už aukščiausius balus, kurie spindės jo(jos) pasiekimų atestate, o už paprasčiausią buvimą jūsų vaiku. Tokiu koks jis yra, su savo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis.

Psichologė Natalja Kulakovskaja | Vaikų psichologija tėvams

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.