Noriu studijuoti, bet man tuoj 30

ziniu-vandenynasKlausimas: Laba diena, rašau, nes noriu patarimo. Ilgai gyvenau tarsi stebėčiau gyvenimą, o ne jį pati gyvenčiau. Bet pabudau, nugalėjau priklausomybę, vaikščiojau į terapiją, atsisukau į save. Dabar turiu svajonę – noriu studijuoti psichologiją. Bet man tuoj 30, vienas diplomas jau yra. Abejonės savimi. Ar sugebėčiau būti gera psichologe…

Dagnė (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Dagne, ačiū tau už laišką ir išties puikų klausimą, kuris, tikiu, pasitarnaus ir kitiems.

Nepaprastai džiaugiuosi skaitydamas, kad nugalėjai priklausomybę ir atradai save. Visame tame, ką rašai, įžvelgiu tapimo asmenybe procesus. Bręsdama kaip asmenybė išpildai savo prigimtį bei praturtini ir papuoši pasaulį aplink save.

Mūsų svajonės, tai labai brangus ir vertingas dalykas, jų dėka žmogus tampa Žmogumi. Tai mūsų širdies burės, todėl jas visada verta saugoti, branginti, puoselėti ir net už jas pakovoti, jei reikia.

Pasirinkdama studijuoti psichologiją taptum nepaprastai vertingu specialistu. Viena vertus, didesnė gyvenimiška patirtis gali padėti lengviau empatizuotis su savo klientu, kas labai svarbu sėkmingam konsultavimui. Kita vertus, tai būtų, mano supratimu, ypatingai dėkinga saviraiškos sritis – jei rinktumeisi dirbti priklausomybių srityje. Seniai pastebėta, kad geriausiai sugeba padėti tie, kas patys ta liga persirgo ir išgijo arba kaip sako Jungas „Tik tas sugeba gydyti, kas pats sužeistas“. Viena vertus, pasitarnauji kaip puikus pavyzdys, vilties ir įkvėpimo šaltinis, kita vertus, padėdama sveikti kitiems, stiprėji ir pati, manau tai vienas kertinių grupinės terapijos ar tarkim AA programos principų.

Žvelgiant plačiau, mes gyvename precedento neturinčių pokyčių laikais. Mokymosi visą gyvenimą strategija tampa ne tik biurokratine norma, bet ir gyvenimiška būtinybe. Tradicinės profesijos, žinios, įgūdžiai sparčiai sensta, atsiranda nuolatinis poreikis naujų. Kiekvienos šalies didžiausias turtas – žmogiškieji ištekliai. Kuo žmonės labiau išsilavinę, tuo jie vertingesni, tuo daugiau galimybių kurti ir puoselėti geresnę visuomenę. Taigi, šia prasme, tavo noras mokytis yra labai geras ir pilnai sutampa su laikmečio dvasia.

Dalindamasis asmenine patirtimi, galiu pasakyti, kad ir pats pasirinkau studijuoti psichologiją praktiškai būdamas to paties amžiaus kaip ir tu dabar. Tada pergyvenau ar nebūsiu per senas studentas, kaip teks bendrauti su 18-kiniais. Tačiau paaiškėjo, kad visi mano nerimai ir baimės buvo be jokio pagrindo, tiek bendramoksliai, tiek dėstytojai buvo išties šaunūs, o pagal savo amžių, beje, buvau kažkur per vidurį grupėje. Dabar, artėdamas link keturiasdešimties, ketinu studijuoti dar ir toliau.

Asmenybės raida, savęs paieškos, tai visą gyvenimą trunkantis procesas ir kaip sakoma legendinėje, kupinoje humoro bei gyvenimiškos išminties Baz’o Luhrmann’o dainoje „Everybody’s Free“:

„The most interesting people I know didn’t know at 22 what they wanted to do with their lives, some of the most interesting 40 year olds I know still don’t.“

Linkėjimai,
Edvardas Šidlauskas | psichika.eu

Share Button

You may also like...

7 komentarai

  1. Laura parašė:

    Jei labai norisi – tai tik pirmyn, geriau gailetis, ka padarei :) Bet ar tikrai daznai gailimes, kai padarome, tai ka norime? Sekmes siekiant savo svajoniu.

  2. ru parašė:

    Cia man irgi tinka straipsnis, man taip pat beveik 30 ir nuo rugsejo pradedu studijuoti psichologija. Niekada nevelu, geriau bandyti negu isvis nieko nedaryti

  3. begedis parašė:

    Ru, stoji per gimines?:) Stojimai isskyrus tam tikras isimtis dar net neprasidejo o tu jau zinai kad istojai? :d

  4. Anonimas parašė:

    Palaikau norą studijuoti. Kai pati mokiausi psichologiją, magistro studijose buvo 3 vyresnės nei 30 (viena virš 40)m.
    Galiu tik pasidžiaugti, kad turėjau vyresnio amžiaus kursiokų. Jie atrodydavo tvirčiau apsisprendę ko nori gyvenime, drąsūs, nebijantys siekti savo svajonių profesijos. Labai juos gerbiau.

  5. ambere parašė:

    kaip keista buvo rasti šitą klausimą ir jo atsakymą, nes pati esu tokioj pačioj situacijoj. tik aš jau įsotjau ir pradėsiu psichologijos bakalaurą studijuoti rugpjūčio gale (gyvenu užsienyje). ir nors man 30, dirbu stabilioje įmonėje jau keletą metų, bet nusprendžiau, kad noriu daryti tai, apie ką daug metų svajojau. kai žinau, kad dirbsiu dar apie 30 metų, tie mokslai nelabai gąsdina.

  6. Dagne parašė:

    Sveiki, skaitau si sena savo klausima- atsaka ir jauciu kaip mano sirdis is laimes dauzosi, nes TAIP, as ispildziau savo svajone- as busima psichologe. Esu dekinga visiems kas nepalaike, kas palaike, bet labiausiai sau, kad leidausi patiketi savimi. Esu labai laiminga ;) Dagne

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.