Nuolat jaučiu kaltę dėl savo elgesio, nuotaikų, charakterio

6

nuotaikos-kaitaKlausimas: Skaitau kai kuriuos stripsnius ir matau, kad jaučiuosi panašiai kaip daugelis išgyvenančių depresijas, nerimus ir kitus negalavimus, na gal taip giliai neužsispendžiau dar savęs, bet kai kas mane jau ilgesnį laiką neramina, todėl pradėjau imtis priemonių, kurios galėtų man pagelbėti išeiti iš “užburto minčių rato”.

Nuolat jaučiu kaltę dėl savo elgesio, nuotaikų, charakterio. Kai kurie žmonių pasakymai akimirksnių sukelia neigiamas mano rekcijas. Isterijų nekeliu, bet nebegaliu nuslėpti savo tuometinių emocijų. Kas, tarkime, darbe labai “kiša koją” bendravimui su kolegomis. Raminu save, kad “ne su jais man gyventi”, kad tai darbas ir turi sieti tik kolegiški santykiai, dar guodžiuosi tuo, kad aš kiek kitokia negu kiti – žmonės gali sėdėti šnekėti apie nieką visą dieną arba apipilinėti kolegas nuo galvos iki kojų,”pletkinti” ir perrinkinėti ką tik iš kabineto išėjusio kolegos kauliukus ir apatinius. Mane alina ir erzina toks bendravimas, o kai stengiuosi atsiriboti – visi aplinkui šnibždasi “kas man yra”.

Tas kaupiasi manyje. Atsikeliu ir galvoju, viskas, būsiu maloni, stengiuosi būti mandagi ir su šypsena nuvyti visokias negandas, bet tas vėl ir vėl pasikartoja. Negaliu pakelti ir suprasti vienas kito “įkandimu”, nesąmoninga replika, kuri labai mane neigiamai veikia.

Pradėjau save labai kaltinti dėl to. Jaučiu kaip po truputį nuo visų užsisklendžiu ir nebetikiu aplinkiniais žmonėmis. Jie man tokie visi pagedę ir savanaudžiai. Norisi bėgti kur nors, susigūžti ir įlįsti į kokį tarpuką, pabūti ten, kol visi tokie dings. Ir vis mintys sukasi, kad tai mano bėda, kad gal aš kažkur grimztu.

Paskui veja mintis, kad nereikia sau ligų prikabinėti, tačiau vis labiau tampu apatiška žmonėm. Draugų ratas ženkliai sumažėjo, nes su kai kuriais intensyviai bendravau ir ištisai klausiausi tik jų, kol galiausiai kai kurie visai nustojo domėtis mano gyvenimu ir padaugėjo tokių, kurie pradėjo man sakyti “na tu ir pasakai”, nes nežymiai ką nors pasakydavau, kodėl mano savijauta nėra taip aptarinėjama kaip to žmogaus, su kuriuo kalbuosi. Aš sakau tiesą, ką galvoju. Ir tas žmonėms labai nepatinka.

Tada vėl kaltinu save, kad visi nusisuks. Suveikia toks ego, kuris sako: “nusiskuks – vadinasi jų nereikia mano gyvenime”, gal tiesos yra, bet pradedu pastebėti kaip niekur nebenueinu. Su draugėmis retokai susitinku, nes daugelis praleidžia kitaip negu aš laisvalaikį. Apskritai žmonės bėga į miestą gerti vyno ir šokti – manęs tai nebedomina, man patinka sportuoti, skaityti, skaniai ir sveikai pasidaryti valgyti, tačiau viską pradėjau daryti viena ir tai pradėjo kelti nerimą. Mes kaip ir bandos instinktą turintys žmonės, kaip ir reikia vienas kito, o aš tampu asociali, nes nebetikiu žmonėmis ir netgi jie pradeda man pilkėti visi.. Man nelabai gerai?

Keletą kartų mėginau save nuvesti pas psichoterapeutą, bet vis neperlipu per savo mintis, kad jiems aš esu neįdomi ir paskirs vaistų, prieš kuriuos esu kategoriškai nusistačiusi..

Todėl pirmiausia rašau Jums. Įdomi Jūsų, kaip profesionalo nuomonė.

Labai ačiū už dėmesį ir mano laiškui sugaištą laiką.
Nuoširdžiai
Jurgita

Atsakymas: Sveiki. Perskaičius Jūsų laišką, pirmiausia norisi pasidžiaugti, kad padėjote pirmą žingsnį pagalbos sau link. Kaip sakoma, „gera pradžia – pusė darbo“. Tikiuosi, kad žengus šį žingsnį, bus lengviau žengti sekančius žingsnius ir pagerinti savo savijautą.

Jūsų laiške išryškėja keletas problemų:

● neigiami jausmai savo ir aplinkinių atžvilgiu;
● neigiamos mintys savo ir aplinkinių atžvilgiu;
● neigiamos reakcijos;
● pablogėję santykiai su aplinkiniais;
● sumažėjęs draugų ratas;
● sumažėjęs laiko leidimas su kitais žmonėmis.

Šie požymiai rodo, kad tikrai verta atkreipti dėmesį į savo savijautą rimčiau, nes iš laiško sprendžiant, šios problemos pradeda trukdyti Jūsų kasdienybei. O tai yra pagrindinis požymis, kada verta kreiptis pagalbos į psichologą arba psichoterapeutą.

Rašote, kad mėginote save nuvesti pas psichoterapeutą, bet neperlipote per savo mintis. Jūsų mintys: „Aš jiems neįdomi“, „Paskirs vaistų“ – tai mąstymo klaidos, kurias galite patikrinti sau užduodama klausimą: „kokie faktai rodo, kad taip yra arba bus?“ Manau, pagalvojusi iš savo praeities atrastumėte momentų, kai Jūsų mintys nepasitvirtino. O taip yra todėl, kad mūsų mintys nėra faktai, bet jos dažnai mums pridaro problemų, nes mes jomis patikime.

Laiške gausu įvairių Jūsų minčių, iš kurių susidarė įspūdis lyg Jūs pati katais nežinote, kurios yra teisingos: Ar čia Jūs kalta, ar čia kiti sudaro Jums sunkumus? Ir pan. Jei Jums pavyks atrasti teisingas ir realias mintis, o neteisingas pakeisti į teisingas ar teisingesnes, sumažinsite savo neigiamus jausmus, neigiamas reakcijas ir lengviau priimsite sprendimus jiems spręsti.

Pamėginkite:

1. Savaitę stebėti savo mintis ir užsirašyti jas, kai Jūsų nuotaika pablogėja.
2. Patikrinkite Jums svarbiausias arba labiausiai bloginančias nuotaiką mintis kiekvienai minčiai surašydama „faktus už“ (faktai patvirtinantys, kad mintis teisinga) ir „faktus prieš“ (prieštaraujantys faktai, kad mintis teisinga). Faktai – tai ne mintys ir ne interpretacijos, o realūs veiksmai ar įvykiai. Kai faktai bus surašyti, užrašykite, kokią išvadą padarėte žiūrėdama į juos. Pavyzdžiui: Mintis – „Jie tokie pagedę ir savanaudžiai“. „Faktai už“ – „Kolegos dažnai kalba tik apie save“, „Vakar Jonas apie Kristiną pasakė kažką negražaus“, „Nepakvietė gerti arbatos“ ir pan. „Faktai prieš“ – „Vakar Jonas paklausė, kaip aš laikausi“, „Kristina man padėjo šiandien pasiruošti prezentacijai“, Simas pasiūlė šokolado“ ir pan. Išvada arba teisingesnė mintis – „Nors aš ant jų kartais supykstu, kad jie pasielgia kitaip nei aš norėčiau, jie ne visada galvoja tik apie save“ (Daugiau šia tema).
3. Kiekvieną dieną nuveikite ką nors malonaus.
4. Pamėginkite su kolegomis pabendrauti Jums malonia tema.

Rašote, kad kitiems žmonėms sakote, ką galvojate ir jiems tai nepatinka. Kad ir ką sakytumėt dar svarbu ir kaip tai išsakote. Pabandykite įsijausti į jų rolę. Kaip Jūs jaustumėtės, jei Jums taip pasakytų? Kaip norėtumėte, kad Jums tai pasakytų? Gal šie atsakymai padės atrasti kažką naujo ir panaudoti tai bendraujant su kitais?

Nenuleiskite rankų ir išspręsite savo sunkumus!

Sėkmės!
Nuoširdžiai,
Psichologė Indrė Vaidelienė
www.psichologiniaisprendimai.lt

Dalintis:

6 COMMENTS

  1. Iš viso laiško man labiausiai patiko sakinys “Man nelabai gerai?”… Sorry, bet net šyptelėjau. Gal todėl, kad ir aš panašiai jaučiuosi, tik dar nekilęs buvo klausimas ar man nelabai gerai.
    Aplinka nuvylusi. Suprantu tave. pvz, mano aplinkose visose vyrauja apkalbos, visur kur pasisuku. Net šeimoje visi apkalbinėja gimines. Todėl kai aš tyliu ar išeinu iš patalpos, manęs paskui klausia kodėl aš taip nemandagiai elgiuosi – išeinu, nekalbu su visais. O man norisi atrėžti – “ne jum apie mandagumą man pasakot”. Esu turbūt vienintelis žmogus, kurį pažįstu, neapkalbantis kitų. Aš manau, kad žmonės yra tokie, kokie yra ir jie turi visas teises būti tokiais. Visuomenė turi būti tolerantiška. Kodėl turėčiau apkalbinėti draugę, kuri šiek tiek svorio priaugo? Ar čia pasaulio pabaiga? Nesuprantu tokių žmonių, bet faktas – jei jie kabinėjasi prie kitų gyvenimų, reiškia jie nėra nei laimingi nei patenkinti savo gyvenimu. Aš irgi geriau renkuosi vienatvę, negu buvimą su tokiais žmonėm. Ir aš jaučiuosi vieniša. Kartais susitikusi su draugais, kai kalba pradeda linkti į apkalbų pusę, aš šiek tiek leidžiu jiems pasireikšti ir nukreipiu kalbą kitur.
    Dar norėčiau pasakyti – TAU VISKAS GERAI. Pasaulis neapsiriboja vien tik tais keliais žmonėmis, kurie tave supa. Ieškok. Imkis naujos veiklos. Daug pasirinkimų yra šiais laikais. Jei esi tu tokia, aš tokia, reiškia tokių kaip mes yra daugiau, tik reikia gerai paieškoti ;)

  2. Šiek tiek ir apie mane. Kai darbe pašlijo santykiai su artimesniais bendradarbiais, aš kreipiausi į psichologę ir iš esmės tyrinėjame kokias bendravimo klaidas dariau.
    Deja, jeigu pati apie save nesipasakosi, tai kitas žmogus greičiausiai ir nepaklaus. Man irgi buvo toks kilęs noras, kad kitas paklaustų, pasidomėtų, bet tada apskritai pradėjo ignoruoti. Netgi bendrauti reikia pagal tam tikras taisykles. Liūdna, bet tokia realybė.

  3. Jeigu darbe viskas išbandyta, gal padės toks paprastas pratimas. Pasiimkite paprasto balto švaraus popieriaus lapą. Pasiimkite mėgiamiausią tušinuką. Atsisėskite tiesiai, tvirtai ir patogiai. Pėdas pilnai ir stabiliai padėkite ant grindų…. ir parašykite prašymą atleisti iš darbo. Pagal visus normatyvus ir raštvedybos taisykles. Apgalvojus – nurodykite priežastį kodėl, bei kitas sąlygas. Svarbiausia – nerašykite datos ir nedėkite savo parašo. Rašykite taip, lyg neštumėte direktoriui ir nebūtų gėda. Pasigėrėkite ir pasidėkite pas save kur patinka, bet nebūtinai visiems ant akių – šitą prašymą jūs rašote vien tik sau ir dėl savęs, o mintyse, sunkiais momentais jį prisiminkite, jog tai laisvai gali būti priešpaskutinė diena tokiame darbe – prašyme trūksta tik datos ir nuo jūsų priklauso kokią ją įrašyti.
    Toks poelgis suteiks naujų minčių ir atšviežins požiūrį. Netruks pasijausti permainos viduje, laisvumas. O dar po kurio laiko tą prašymą paprasčiausiai sunaikinkite.

  4. Pabandžiau prisiminti tuos žmones, prieš kuriuos dėl ko nors jaučiuosi kalta; pamačiau, kad prieš pasielgiant, tarkime, \”negražiai\” iš mano pusės buvo mestas kaltinimas jiems (toks neišsakytas, vidinis nepasitenkinimas tuo žmogumi)…
    Gal ir klausimo autorė jaučia nepasitenkinimą savo draugais, kolegomis, slapčia (gal nesąmoningai) juos smerkia. Kaltina ir tuo pačiu jaučia kaltę, kad jie nebeįdomūs, mažiau suprantantys, turintys ydų ir t.t.?

  5. Pabandžiau prisiminti tuos žmones, prieš kuriuos dėl ko nors jaučiuosi kalta; pamačiau, kad prieš pasielgiant, tarkime, “negražiai” iš mano pusės buvo mestas kaltinimas jiems (toks neišsakytas, vidinis nepasitenkinimas tuo žmogumi)…
    Gal ir klausimo autorė jaučia nepasitenkinimą savo draugais, kolegomis, slapčia (gal nesąmoningai) juos smerkia. Kaltina ir tuo pačiu jaučia kaltę, kad jie nebeįdomūs, mažiau suprantantys, turintys ydų ir t.t.?

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here