Nusivylęs ir pervargęs

nesuprantuKlausimas:

Esu jaunas vaikinas, dirbantis ir uždirbantis. Nuomuoju kambarį pas svetimą šeimą, kadangi gyvenu užsienyje. Pats save vertinu kaip intravertą, daug kuo duomiuosi ir laikau save žingeidžiu. Vertinu moralę, grožį, padorumą, protingumą ir beabejo jausmus. Tiesa, gal būt save laikau ir asocialiu. Nors galiu prisitaikyti prie įvairių situacijų, atsižvelgiant į tai, ko ji iš manęs reikalauja, bet nesu pratęs būti savimi, o kadangi mažai tai praktikuoju, man sunku save parodyti kitiems.

Mano problema yra mano aplinkoje. Joje nėra nei vieno potencialaus žmogaus, kuris savo interesais būtu panašus į mane, tiesa atsiranda ir žmonių kuriems aš esu įdomus – turbūt tai mane ir laiko. Bet tas domėjimasis toks, kad ištraukia iš manęs kas jam įdomu, arba tampa per sudėtinga ir numoja ranka. Todėl neturiu tvirto ramsčio, o man kaip intravertui tai yra labai svarbu. Labiausiai mane vargina siaurų pažiūrų žmonės, kurių mano aplinkoje apstu. (kadangi žinutė gali tapti vieša, ir nenoriu nieko įžeisti, jų nebandysiu apibūdinti) Aš jau nekalbu apie merginas, kadangi šionykšte kalba nekalbu visai laisvai, o lietuvių surasti sunku. Be abejo, yra žmonės kurie mane palaiko ir su kuriais man įdomu, bet progos „pasikrauti“ būnant su jais pasitaiko tik per atostogas, nors bendraujam ir internetu, bet tai ne tas pats. Šeimai taip pat labai rūpiu, bet bandžiau jau kelis kartus pasakotis apie tai kaip jaučiausi ir jie nelabai manę suprato, todėl nusprendžiau jų daugiau bereikalingai nejaudinti. Lankiausi ir pas psichologę, kuri padeda čia esantiems lietuviams. Beje, tai buvo mano pirmasis susitikimas su šios profesijos žmogum. Pasakojau jai apie savo problemas – trūksta žmonių su panašiais interesais, atsibosta šnekėti apie buitį – darbą, bendradarbių apkalbinėjimas ir t.t, pasakojau, kad dėl to būnu nevalgęs visą dieną, kadangi virtuvėje nuolat būdavo kas nors, kas mane būtinai pakalbins man neįdomiom temom. Nemoku pasakyti žmonėms, kad jie man neįdomūs, ar kaip nors tai parodyti, man labai nemalonu įžeisti kitus. Bet ji man per daug nepadėjo. Iš 3 valandų pokalbio, didžiąją dalį ji šnekėjo apie dalykus nesusijusius su mano problemomis. Nors man buvo įdomu, ir tuo metu jaučiausi geriau, bet tai tiek. Rezultatu likau nusivylęs, daugiau į ją nesikreipiau. Miegas taip pat nėra stabilus, kartais pabundu po kelis kartus per naktį, kadangi dažnai mano sapnai būna labai vaizdingi, ir sapnuoju žmones kurių nenoriu sapnuoti. Tokie sapnai mane stipriai veikia emociškai. Buvo mintis pradėti naudoti kokius nors stimuliantus. Bet nenoriu prie jų per daug prisirišti, kadangi mano bloga savijauta yra labiau lėtinio tipo, nei impulsyvi ar pavienė.

Kas liečia antrąją pusę, jaučiuosi lyg man jos labai reikėtų ir ji daug ką išspręstų. Nors galiu pasitikėti savimi, bet nemoku atpažinti kada merginai patinku, ar jai kas nors įdomu, ar ji būna šiaip draugiška ir t.t Kitaip tariant man reikia žalios šviesos, tiesiai šviesiai. Kitaip „kabindamas“ merginą jaučiuosi ją spausdamas, kas man nepatinka. Beje esu labai išrankus asmenybei, kadangi kaip minėjau, mano aplinkoje dominuoja siaurai mąstantys žmonės ir labai bijau emociškai nepastovių merginų.

Jei galėtumėt kažką patarti, būčiau labai dėkingas. Ačiū.

Atsakymas:

Sveikas,

pirmiausiai skaitant tavo laišką pastebimos ryškios prieštaros. Minėjai, jog esi dirbantis, gebantis prisitaikyti prie įvairių situacijų vaikinas, kas tikrai nėra asocialumas arba visiškas nusišalinimas nuo visuomenės. Tu esi įsitraukęs ir savo veikla aktyviai dalyvauji visuomenėje.

Laišką pradėjai apibūdindamas save, savo nuostatas, savybes, todėl akivaizdu, jog jos tau labai svarbios, tvirtai jų laikais savo gyvenime bei stengiesi išlikti savimi. O prisitaikyti prie įvairių situacijų tenka visiems: neįmanoma visuomet elgtis vienodai arba taip kaip norėtume.

Nurodai, jog problemos yra tavo aplinkoje, tačiau tikriausiai žinai, jog norint kažką keisti pirmiausiai reikia atsižvelgti ir pradėti nuo savęs. Jei stovėsi vietoje ir skaičiuosi problemas savo aplinkoje niekas nesikeis. Nors sieki plėsti savo akiratį, esi žingeidus, tačiau ieškodamas žmonių su tokiais pačiais kaip savo interesais pats apriboji galimybes tobulėti. Yra įvairių žmonių ir tikiu, kad taip pat yra tokių su kuriais tikrai neturėtume apie ką kalbėti. Bet iš ko galima greitai nuspręsti, jog žmogus siaurų pažiūrų ir bendraujti su juo neverta? Galbūt jis tik kitokių nei tavo pažiūrų, kas nėra blogai. Tiesiog pasistenk priimti aplinką, žmones tokius, kokie jie yra. Nereikia nieko laužyti, nes tokiu būdu nieko nesukursime. Norėdamas kažką gauti, turi duoti, tikrai žinai tai.

Stengdamasis aplinkui negirdėti tuščių pokalbių vengi susitikimo su tau nepatinkančiais žmonėmis, net gali dėl to kankinti save (būnu nevalgęs visą dieną, kadangi virtuvėje nuolat būdavo kas nors). Kad ir kaip bebūtų, visiems svarbus kitų dėmesys, pripažinimas, todėl tavo atsisakymas bendrauti su tam tikrais žmonėmis taip pat yra saviraiškos forma.

Jau bandei spręsti problemą apsilankęs pas psichologę, tačiau likai nusivylęs. Vis dėlto tavo problema nėra labai paprasta, ji susiformavo per ilgą laikotarpį, todėl ir jai išspręsti reikia ne vienos konsultacijos. O norint geriau tave pažinti, suprasti konsultacijoje tenka kalbėti ir apie daug tavo nuomone “tiesiogiai nesusijusius dalykus”. Todėl vietoj kitų žmonių analizavimo, “taisymo”, nepasitenkinimo jais, naudingiau skirti daugiau laiko pačiam ar padedant psichologui geriau pažinti save ir išsiaiškinti problemos atsiradimo priežastis.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com

Gali sudominti: Charakterio ugdymas: ekstravertas ir introvertas, Kaip atpažinti nesėkmės ženklus, Antros pusės paieškos

Share Button

You may also like...

9 komentarai

  1. Sali parašė:

    Nusivylęs, pervargęs, nepatenkintas kitais asmenimis, sakantis, kad pasitiki savimi, bet tuo pačiu nepasitikintis… Manau, kad vaikinukui depresija, o ligą reikia gydyti.

  2. Julija parašė:

    Esi toks ne vienas. Aplinkui daug tokių žmonių. Esi protingas asmuo ir pavargęs nuo aplinkos. Išeitis visuomet yra, nenuleisk rankų, ir juolab neleisk nusivilimui tave įveikti.
    Visuomet savo kelyje sutiksi, kaip tu išsireiškiai „ribotus“ žmones. Tačiau yra įvairių išeičių kuo mažiau su jais bendrauti, bet neišvengti. Manau, tu pats supranti, kad save riboti (poreikius, aplinką ir pan.) nėra labai naudinga vardan to, kad nematyti-nebendrauti ar nesutikti nepageidaujamo žmogaus.
    Kitas aspektas, kartais mes patys užsikeliam aukštus reikalavimus, kurie mus pastoviai kiša koja mėginant rasti su kuo pabendrauti ne tik apie „orą ar paukščius“. Mėginimas priimti žmones kokie jie yra, dažnai palengvina situaciją.
    Kadangi esi svetimoj šalį, menkos galimybės laisvai bendrauti (tiek dėl kalbos, tiek dėl mentalineto) internetas gali pagelbėti. Domiesi įvairiais dalykais – gali rasti žmonių, turinčių tokių pat ar panašių interesų. Kas ieško tas randa ir niekuomet neištrink galimybės atsitiktinumui :)
    Nepasiduok, nenuleisk rankų…pamatysi viskas bus gerai.

  3. Kristina parašė:

    Laiško autoriau,

    aš manau, kad tai ką išgyvenat yra visų pirma normalu, nesakau, kad į tai nereikia reaguoti, bet manau praverstų kiek atsipalaiduoti. Na, o kaip buvo iki šiol.. kiek iš sutiktų žmonių tapo Jums artimais? Būnant užsieny (aš taip pat tam rojaus kampely) save spaudžiam užpildyti tuščias vietas sutiktais, bet juk nėra taip paprasta atrasti Žmogų. O gal ir neturėtų būti..?
    Pasirinkote būti ten ir Gyvenimas neturi eiti tik šalia Jūsų, leiskit sau įdėti pastangų, paforsuokit – kalbos kursai, sporto klubas, socialiniai renginiai, seminarai (ypač skirti užsieniečiams, nes didelė tikimybė sutikti žmones, kurie taip pat ieško). Nuoširdžiai linkiu sėkmės

  4. irena parašė:

    O man tokie vaikinai labiausiai patikdavo. Tokie truputį asocialūs, tačiau pakankamai valingi, todėl siekia nelikti visuomenės užribyje. Dažniausiai jie turi užsiėmimą į kurį visiškai pasineria. Dažniausiai tam povandeniniam pasauly ir sutinka kažką, kieno kalbą suprantta. Yra daug moterų, kurios vertina tokį bendravimą. Iš laiško rašymo stiliaus spėju, kad Jūsų aplinkoje tokių turėtų būti. Gal tikrai esate per daug išrankus, o gal ne toj sferoj ieškot? Tiesa, tiems gyliems jautriems jaunuoliams dažnai atrodo, kad va, antra pusė ims ir išspręs visus klausimus. Tą potencialią pusę tokie lūkesčiai gali ir ne menkai gasdinti. O kas bus jei neišspręs? Iškituosit? O kiek jau iškitavot? O Jums pačiam patinka nešti svetimus lūkesčius? Spėju patinka tiesiog intensyviai susitikti… O ką veikti pertraukose? Siūlau atrasti plūduriavimo malonumus… Pvz galima stebėti šeimos, su kuria gyvenat įpročius, pasidalinti su jais tuo, ką pastebėjote, paklausti kas neaišku. Gal tai padės užmegzti gilesnį kontaktą? :) Smagaus laiko stebint kaip paviršius atkartoja giluminius procesus. :))

  5. zxczxc parašė:

    manau, kad vaikinukui JAV būtų diagnozuotas Aspergerio sindromas :) arba jį šiaip užknisa tokie kaip Julija, kurie turi savo „nuomonia“ ir vadovaujasi „vertibemis“, kurios teigia, kad „reike priimt zmones kokie jie yra“.
    Man rodos, kad aiškiai gi pasakė, kad nenori jis jų priimti ir nereikia jam jų.

    Patarimas būtų – susirasti žmones, kurie yra tau. Gali prireikti drąstiškų pokyčių, pajudinti vieną kitą smegenų vingį ir pramankštinti kojų raumenis. Kepti balandžiai patys į burną kristi nepradės, teks pačiam keliauti ir ieškoti. Na o jeigu nedarysi nieko, tai nieko ir nebus.

  6. Anonimas parašė:

    Nėra ir negali būti paprasta, bet privalai išmokti nesigėdyti to savo išskirtinumo. Įdomių žmonių gali atsirasti tik tuomet, jei sugebėsi juos pritraukti SAVO paties įdomumu. O tu tikrai įdomus!

  7. Masha parašė:

    Laisko autoriau
    Skaiciau tavo laiska kaip savo kazkada rasyta. Praejo kiek laiko kol supratau , kad reikia daugiau save pazinti ir priimti save toki koki esi. Paprasciausiai mums intravertams labai sunku ekstravertu pasaulyje, nes socialiniu situaciju sprendimas, etika, daugiau pagrysti pagal ekstravertu nustatytas normas. Pasidaryk MBTI testa (jei dar nedarei)http://charakteris.info/mbti-charakterio-testas/ daugiau suzinosi apie save. Paieskok grupes facebooke (as taip padariau)Tapo lengviau, nes supratau, kad tokia esu ir kad esu normali.O su draugais cia uzsienyje….Ieskok intraverto, bet dazniausiai jie buna namie.Prie kompiuterio. Stebek zmones party- jie dazniausiai sedes atsiskyre ir stebes besilinksminancius is salies arba visa vakara zais su seimininko gyvuneliu. Jei noretum dar ka paklausti surask mane facebooke Masha Joc P.s Pervarge mes buname ir todel kad jei dirbame darba kuriame turime visa diena bendrauti apie bile ka , mes issisemiame.

  8. Anonimas parašė:

    Tai, kad… visos merginos yra emociškai nepastovios :) nenorint nieko įžeisti, bet tokia jau tiesa :D

  9. Gall parašė:

    O man irgi tokia pat problema. gyvenu uzsienyje nuo 13 metu, dabar esu pilnamete. Zmones labai uzdari, ir i mane visada ziuri kaip i emigrante. mano klasiokai visi jaunesni uz mane , o tie kurie esa mano amziaus uzsiimineja man nebudingais dalykais. visiskai nera su kuo apie ka kalbetis nes vos tik pradejus, man pasidaro neidomu, nes visi cia toki, lengvabudziai ir gyvena tik sia diena. sunku rast bendramincius o dar sunkiau prisitaikyti prie kitu ir but nesavimi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.