Viskas slypi mūsų galvose. Galime būti savo geriausi draugai arba didžiausi priešai. Nerimas atlieka apsauginę mūsų organizmo funkciją. Nerimas gali būti naudingas. Jis kaip aliarmo sistema praneša mums, kada reikia ypatingai susikaupti, mobilizuoti savo pajėgas bėgti arba pulti.

Jei nerimas skatina veikti tai jis yra funkcionalus, o jei skatina vengti tai yra nefunkcionalus nerimas. Tačiau pas kai kuriuos žmones ši aliarmo sistema veikia pernelyg jautriu režimu ir yra įjungta beveik visą laiką.

Ką galima išmėginti, siekiant sumažinti nuolatinį nerimą dėl visko:

1. Galvojant apie konkretaus įvykio baigtį, labai naudinga įvertinti tokias tris kategorijas: „Kokia tikėtina situacijos baigtis man būtų pati geriausia? Kokia situacijos tikėtina baigtis yra pati blogiausia man? Kokia situacijos baigtis visgi realiausia?“. Daug nerimaujantys žmonės paprastai galvoja tik apie blogas, grėsmingas pabaigas ir ignoruoja, kad viskas gali baigtis ir labai gerai bei neįvertina realybės. Tarkim, jei draugas nuolat vėluoja į susitikimus ir šįkart vėluoja 10 minučių, tai greičiausiai jis nepapuolė į avariją, o tiesiog nesusiruošė laiku. Labai naudinga prisiminti kiek kartų jau buvo tokia situacija ir kiek iš tų kartų ji baigėsi katastrofiškai.

2. Savęs klausti „O kas toliau?“. Dažniausiai nerimaujantys žmonės net gi bijo savo minčių ir draudžia sau galvoti iki galo, t.y. apmąstyti, „o ką gi aš visgi darysiu, jei įvyks kažkas blogo?“. Situacijos mintyse išrutuliojimas iki pabaigos, paprastai sumažina žmogui nerimą, nes jis pamato jos realumą ar nerealumą ir apgalvoja kokių veiksmų bus galima griebtis, jei iškiltų problemos.

3. Žmonės dažnai turi klaidingą įsitikinimą, kad jei apie viską pagalvosiu, suplanuosiu ir skirsiu pakankamai daug laiko nerimui, tai padės man išvengti nelaimės, bet iš tikrųjų nerimavimas neapsaugo nuo pavojaus. Šitą tiesą reikia įsisąmoninti ir susitaikyti su tuo, kad mes negalime visko savo gyvenime kontroliuoti ir sudėlioti į lentynėles.

4. Nevengti situacijų, kurios objektyviai yra saugios, bet mūsų smegenys jas interpretuoja kaip pavojingas. Kuo labiau vengsime mums atrodančių pavojingų situacijų, tuo mūsų nerimas didės ir trauksis saugumo zona. Paprastai nerimas mažėja su laiku, kai mes išbūname mums atrodančioje pavojingoje situacijoje.

5. Pasitikrinti kokia aplinka mane supa, tarkim jei mes iš žinių, interneto portalų nuolat į savo galvas pumpuojame negatyvią, grėsmingą informaciją, tai natūralu, kad nerimo lygis aps mus bus aukštesnis nei reikėtų.

6. Dienos pabaigoje apgalvoti ir susirašyti visus įvykius, kurie buvo malonūs ir kėlė gražius jausmus. Per daug nerimaujantys žmonės yra linkę fiksuoti ir atsiminti tik negatyvius įvykius, o pozityvias patirtis jie ignoruoja, neatsimena, todėl labai naudinga kas vakarą atlikti pratimą, siekiant prisiminti smagius dienos įvykius.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė | psichologijoscentras.lt
Iliustracija: Cristian Newman

loading...