relax-1137240_640

Visą Lietuvą sujaudino netikėta bei staigi 54-erių metų filosofo, visuomenininko Leonido Donskio mirtis. Žymus visuomenės veikėjas trečiadienį anksti ryte, oro uoste laukdamas skrydžio į Ukrainą, mirė nuo širdies smūgio.

Niekam ne paslaptis, kad Leonidas Donskis daug keliavo, daug kur skaitė paskaitas, rašė knygas ir straipsnius, buvo kviečiamas į televizijos ir radijo laidas. Ar tai – įspėjimas mums visiems nepersidirbti? Kaip žinoti, kad pasiekėme ribą, keliančią pavojų sveikatai ir net gyvybei?

„Jauni žmonės dažnai išeina iš gyvenimo dėl širdies problemų. Dėl to, kad širdis yra organas, jautriai reaguojantis į mūsų gyvenimo būdą. Ji reaguoja į emocinį skausmą, susirūpinimą, vidinę įtampą“, – aiškino psichoterapeutas Olegas Lapinas. Jis pabrėžė, jog turime stebėti savo aplinką, įsiklausyti į aplinkinių žmonių žodžius bei į tai ką nori pasakyti mūsų kūnas.

Reikalinga harmonija

Psichoterapeutas O.Lapinas tikino, jog svarbiausias žmogaus uždavinys – būti darnoje su savimi. Žmogaus gyvenime yra 4 pagrindinės sferos: proto, kūno, emocijų ir tikėjimo. Kai visas dėmesys yra sutelkiamas tik į vieną konkrečią sritį, gyvenimas labai išsibalansuoja.

„Širdžiai geriausia, kai esame harmonijoje – kai ji mūsų viduje. Mūsų viduje harmonija dažnai sutrinka, kai mes visą savo energiją atiduodame, tarkime, pasiekimų sričiai. Į pasiekimus mus veda tikslai, rezultatai, mes norime viską suspėti bei padaryti gerai. Vienas žmogus gali savo laiką leisti daug valgydamas, sėdėdamas, o kitas – pernelyg daug sportuoti, bėgioti. Abu šie dalykai taip pat trikdo žmogaus pusiausvyrą, nes be kūno ir proto dar yra emocijos, tikėjimas. Šios sritys tampa apleistos“, – mintimis dalijosi psichoterapeutas.

O.Lapinas sakė, kad žmogui gyvenime taip pat svarbu turėti draugų. Tai padeda palaikyti žmogaus emocinę sritį, tačiau kai to per daug – žmogus negali įsigilinti į gyvenimo prasmę. „Yra daug tyrimų, parodančių , kad kuo daugiau žmogus turi draugų, tuo jo sveikata ir imunitetas yra geresni. Tačiau yra žmonių, kurie ištisai bendrauja, nuolatos laiką leidžia kompanijose. Tada sutrinka paskutinė sfera – tikėjimas. Ši sfera siejasi su nematomais dalykais: gyvenimu po mirties, aukštesnėmis jėgomis, gyvenimo prasme.

Jei žmogus neigia šitą sferą ir sako: „Tikiu tik tuo, ką matau“, jis nesupranta, dėl ko gyvena, pradeda bijoti mirties, pradeda kabintis už sveikatos ar pinigų“, – apie žmogaus darnos dalykus kalbėjo pašnekovas. Pagal jį, žmogaus širdis geriausiai jaučiasi, kai tarp šių keturių sferų: proto, kūno, emocijų bei tikėjimo yra pusiausvyra, kai kiekvienai sferai skiriame vienodai dėmesio.

Įsiklausykite, ką sako kiti

Be harmonijos, žmogui labai svarbus yra išsikalbėjimas. Svarbu įsiklausyti į save bei aplinkinių nuomonę. Svarbu ir tai, kad žmogus surastų būdą pasipasakoti, surastų žmogų, kuris galėtų jo išklausyti bei jam patarti. „Pirmiausia žmogui reikia save pamatyti iš šono, o ne tik gyventi. Jam reikalingas veidrodis, kuris atspindės ne tik jo veidą iš ryto, bet ir atspindės jo dieną, kuris nesmerkdamas ir nevertindamas pasakys, ką apie jį galvoja. Tas veidrodis gali būti ir psichologas, ir artimas žmogus arba signalai iš draugų bei pažįstamų“ – savo mintis dėstė psichoterapeutas. Jis teigė, kad dažnai žmonės tiesiog ignoruoja iškylančias problemas, negirdi, ką sako aplinkiniai bei neįsiklauso į savo kūno poreikius, siekdami padaryti visus užsibrėžtus darbus.

„Pavyzdžiui – iš keturių ar penkių žmonių girdite jums sakant: „Visų pinigų neuždirbsi“; „Visur nesudalyvausi“; „Negali būti tuo pačiu metu visur“, bet ir toliau tai ignoruojate sakydami, kad negalite sustoti, turite dar padaryti tiek pat. Tada žmogus gali visiškai netikėtai susirgti, nebūtinai širdies ligomis – labai daug signalizuoja ir mūsų nugara. Žmogus negali išsitiesti, atsiranda tuštumos jausmas, dirglumas, išsekimo jausmas. Tau per visus galus organizmas signalizuoja – „įsiklausyk į tai ką tau sako““, – kalbėjo O. Lapinas.

Jis pastebėjo, kad vis daugiau žmonių naudojasi psichologo pagalba, stengdamiesi savyje atrasti harmoniją bei palaikyti savo sveikatos būklę. „Reikia išmokti abejoti mūsų vidiniu įpročio balsu ir eksperimentuoti, daryti priešingai, nei tau sako visa sukaupta patirtis. Kada atsiranda naujų atradimų, žmogus pradeda keistis. Reikia tikėti, kad rezultatų galime pasiekti ir elgdamiesi kitaip nei esame įpratę. Reikia išeiti iš savo komforto zonos“ – teigė psichoterapeutas O. Lapinas.

Virginija Šerelienė | lrytas.lt