Obuolys

0
Iliustracija: Jonas Weckschmied / Unsplash

Kiekvieną rytą galingą ir turtingą Gausybės šalies karalių sveikindavo jo pavaldiniai. Valdovas turėjo viską, ką tik buvo įmanoma turėti, tad kartais nuobodžiaudavo.

Kartu su kitais pavaldiniais karaliaus sveikinti ateidavo ir vienas mažakalbis elgeta. Padovanojęs karaliui obuolį tyliai pasitraukdavo.

Valdovas buvo pripratęs gauti nepalyginamai brangesnes dovanas. Nekantriu judesiu paimdavo obuolį ir elgetai nuėjus į šalį imdavo su tarnais iš jo šaipytis.

Tačiau varguolio tai negąsdino. Kiekvieną rytą jis grįždavo įteikti karaliui dovanos.

Nė nepažvelgęs į gautus buolius valdovas juos visus kraudavo į šalia stovintį krepšį. Krepšys vis pilnėjo, kol galiausiai obuoliai ėmė byrėti per kraštus.

Vieną dieną karaliaus numylėtinė beždžionėlė pačiupo obuolį, atsikando ir viską išspjovė karaliui po kojomis. Nustebęs valdovas išvydo obuolio viduje žvilgantį perlą.

Jis liepė nedelsiant prapjauti visus pintinėje gulinčius obuolius. Kiekviename rado po perlą.

Netekęs žado karalius liepė pakviesti keistąjį elgetą ir ėmė jo klausinėti.

Šis atsakė:
– Nešiau tau obuolius tam, kad suprastum, jog kiekvieną rytą gyvenimas tau dovanoja stebuklingą dovaną, apie kurią tu pamiršti ir išmeti lauk, nes tave supa didelė prabanga.

Ši dovana – tai nauja prasidedanti diena.

Pagal Bruno Ferrero. „365 trumpi pasakojimai sielai“, Katalikų pasaulio leidiniai. Vilnius: 2011, 214-215 p.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here