zmones.visuomene

Danija, palyginus su kitomis sėkmingomis Pasaulio valstybėmis, turi nedaug gyventojų (apie 5.5 mln.) ir mažai gamtinių išteklių, tačiau pagrįstai yra laikoma viena sėkmingiausių šalių pasaulyje. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos skelbiamame Geresnio gyvenimo indekse (angl. Better life Index) Danijai  2014 metais buvo skirta pirmoji vieta, o šiais metais trečioji – Danija tik minimaliu pasitenkinimo gyvenimu skirtumu (0,1) atsiliko nuo Norvegijos ir Šveicarijos. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos duomenimis, danai jau eilę metų yra vieni laimingiausių žmonių pasaulyje. Kokios to priežastys ir ko mes galėtume išmokti iš Danijos?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Socialinės politikos docentės Jūratės Imbrasaitės teigimu, laimės rodiklius lemia Danijos socialinės politikos modelis, kuomet optimizmas, solidarumas, kova su nelygybe ir skurdo mažinimu yra svarbiausi gyvenimo kokybės indeksai. „Danija yra puikus pavyzdys, nes šioje Šiaurės šalyje socialinė politika yra orientuota į skurdo ir nelygybės mažinimą per mokesčių sistemą ir socialines garantijas“, – teigia J. Imbrasaitė.

J. ImbrasaiteDabarties optimizmas ir vertybių ekonomika

Nors gamtiniais ištekliais ir dydžiu Danija yra gana panaši į Lietuvą, ji skiriasi gerokai aukštesniu ekonominio išsivystymo lygiu bei gyventojų politine kultūra. Mokslininkų nuomone, danų pasitenkinimui gyvenimu didesnę įtaką turi ne aukštas šalies bendras vidaus produktas (BVP), bet tolygesnis pajamų paskirstymas visuomenėje. Danija kartu su Švedija išsiskiria mažiausia pajamų nelygybe visoje Europoje.

Anot socialinės politikos ekspertės J. Imbrasaitės, kuo aukštesnė ekonominė ir socialinė nelygybė – tuo labiau žmonės praranda optimizmą ir tikėjimą ateitimi. „Šalyse, kuriose pajamų nelygybė yra mažesnė, skirtingoms grupėms priklausantys asmenys turi didesnį bendruomeniškumo jausmą ir yra optimistiškesni ateities atžvilgiu, o optimizmas bei savo aplinkos kontrolė skatina bendrą pasitikėjimą, kuris yra bendradarbiavimo ir efektyvesnės institucijų veiklos pagrindas“, – optimizmo svarbą gyvenimo kokybei  aptaria VDU docentė J. Imbrasaitė.

Mokėdami didelius mokesčius, Danijos gyventojai mainais gauna gyvenimo kokybę, bendruomeniškumo jausmą ir džiaugsmą. Danijos socialinis modelis paremtas solidarumu ir socialiniu jautrumu, kuomet individualizmas yra vertybė tik tuomet, jei išreiškiamas pasitikėjimas ir pagarba kitam žmogui, bendruomenei – vertikalus santykių modelis. „Pasitikėjimas nepažįstamais žmonėmis yra sentimentas arba moralinė vertybė atspindinti realias šalies socialines aplinkybes, nes pasitikėjimas yra racionalus tik socialinėje aplinkoje, kurioje visi dalyviai paklūsta savitarpio pagalbos normoms ir moralinėms vertybėms“, – teigia VDU Socialinių mokslų fakulteto docentė J. Imbrasaitė.

Lietuvos socialinė politika ir specialistų trūkumas

Lietuvoje pajamų nelygybė dabartiniu laikotarpiu yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Pasak J. Imbrasaitės, nelygybė visuomenėje auga, jeigu valdžios institucijos nevykdo aktyvios pajamų perskirstymo politikos, o žmonės bando adaptuotis prie esamos situacijos ir savo ekonomines problemas bando spręsti individualiai, dirbdami nelegalioje darbo rinkoje arba išvykdami dirbti į užsienį. „Ekonominės nelygybė augimas slopina bendruomeniškumo jausmą ir pasitikėjimą kitais žmonėmis, o žmonės esantys stratifikacijos piramidės viršuje ir apačioje Lietuvoje nesijaučia vienos bendruomenės nariais“, – Lietuvos situaciją pristato VDU mokslininkė.

Docentės teigimu, Lietuvoje didesnį dėmesį reikėtų skirti socialinei politikai, socialinių programų efektyvumo vertinimui, socialinėms inovacijoms, nes šios sritys sprendžia klausimus, susijusius su žmogaus poreikiais, troškimais ir gyvenimo kokybe. Dauguma politologų pastebi, kad Lietuvoje problematiški ne įstatymai, o politinė kultūra –  trūksta tarpusavio solidarumo ir socialinio jautrumo,  o politiniai sprendimai per dažnai grindžiami emocijomis.

„Tinkamus sprendimus galima rasti tik deramai įsigilinus į socialines problemas, o tam reikalingas platų žinių spektrą apimantis socialinės politikos ekspertų išsilavinimas. Šalyje trūksta specialistų, kurie suvoktų valdžios ir piliečių vaidmenį sprendžiant socialines problemas, geriau išmanytų sritį, orientuotą į žmogaus gerovę – socialinę politiką“, – teigia VDU Socialinės politikos programos vadovė ir papildo, kad dažniausiai Lietuvoje atliekami tyrimai nėra tikslūs, nes trūksta specialistų, kurie ne tik puikiai suvoktų socialinę sistemą, jos kaitą, bet ir gebėtų profesionaliai kategorizuoti įvairius tyrimus, nes pastarieji neatskleidžia tikrosios gyvenimo kokybės šalyje.

Ekspertės teigimu, todėl Lietuvoje ir nėra tvirtos socialinės politikos „ Dauguma analizių yra netikslios ar neužbaigtos, o nevyriausybinės organizacijos ir valstybinės institucijos neturi šios srities kompetentingų darbuotojų, kurie gebėtų ne tik analizuoti, bet ir kurti Lietuvai tinkamiausio socialinio modelio strategijas“, – įsitikinusi VDU Socialinės politikos programos dėstytoja J. Imbrasaitė.

Politinės valios išraiškos svarba

J. Imbrasaitė pasakoja, kad Danijos socialinis modelis yra daug metų vykusios ekonominės ir kultūrinės plėtros rezultatas. Rinkėjai Danijoje, skirtingai negu Lietuvoje, išsiskiria aukštu politinių ir ekonominių žinių lygiu, geru politinės sistemos funkcionavimo ir politinių sprendimų pasekmių savo gyvenimui išmanymu. Danai ypač aktyviai dalyvauja rinkimuose ir profsąjungų veikloje. Per paskutinius rinkimus Danijoje balsavo apie 83 proc. rinkėjų, o šalyje yra daugiau nei 75 proc. profsąjungų narių. „Demokratija yra pagrįsta prielaida, kad rinkėjai žino, kas yra jų valdžia ir ką ji veikia, o demokratinėse valstybėse piliečiai turėtų žinoti, kokios yra visuomenės socialinės problemos ir kokias priemones konkrečios politinės partijos siūlo joms spręsti“, – teigia J. Imbrasaitė. Socialinės politikos ekspertės teigimu, Danijos gyventojai itin domisi ir išmano, kas dedasi visuomeniniame gyvenime ir politikoje bei suvokia kokios pasekmės jų laukia jei piliečių politinė valia nebus išreikšta.

Lietuvoje  profsąjungų nariais yra apie 9 proc. šalies gyventojų, o paskutiniuose rinkimuose į savivaldybių tarybas dalyvavo apie 46 proc. rinkėjų. J. Imbrasaitė įsitikinusi, kad Lietuvos rinkėjams, ypač vyresniems, kartais yra sunku suprasti demokratinio žaidimo taisykles, politikos turinį ir politinių sprendimų pasekmes savo gyvenimui. Daugumai šalies gyventojų trūksta paprastos tolerancijos ir kritinio suvokimo, kokios nedalyvavimo socialiniame ir politiniame gyvenime pasekmės jų laukia. „VDU Socialinės politikos programoje ne tik daug dėmesio skiriama situacijos Lietuvoje analizei, bet tuo pačiu metu yra ugdomas kritinis mąstymas ir solidarumo principai, kurie skatina tapti aktyvesniais bendruomenėse, visuomenėje bei efektyviai reikšti savo politinę valią“, – programoje ugdomą sąmoningą požiūrį į gyvenimo kokybę pristato docentė J. Imbrasaitė.

VDU mokslininkė pasakoja, kad Danija, kaip ir kitos Europos šalys, praėjo ilgą ir neramų ekonominio nesaugumo kelią, tačiau, užuot skatinę hierarchinę sistemą, kurioje keletas grupių gali sukaupti daug turto, Danijos gyventojai pasirinko industrinės demokratijos, dalyvavimo ir konsensuso politiką bei išplėtojo solidarumo principu pagrįstą socialinį modelį, kuriame daugumai, įskaitant vaikus, neįgaliuosius ir pagyvenusius asmenis, garantuojamas minimalus gyvenimo standartas.  „Lietuvai nebūtinai turi tikti horizontalus Danijos socialinės politikos modelis, bet itin svarbu skatinti visuomenę domėtis ir įsitraukti į socialinę politiką bei rengti specialistus-ekspertus, kurie rengtų racionalias socialinių inovacijų strategijas ir jas įgyvendintų įvairiuose privačiuose, pelno nesiekiančiuose organizacijose ar valstybės institucijose“ – įsitikinusi VDU Socialinės politikos bakalauro programos vadovė.