Yra paskaičiuota, kad vien 2016 metais Pasaulyje apytiksliai buvo pagaminta apie 500 milijardų plastiko butelių. Prognozuojama, kad dar apytiksliai 600 milijardų vienetų bus pagaminta 2021 metais. Nors plastiko butelių gamyba ir suvartojimas kasmet labai gausiai auga, jų perdirbimas Europos Sąjungos šalyse ir visame Pasaulyje deja, siekia vos kelis procentus. Kaip jau daugeliui ko gero yra žinoma, neperdirbti plastiko buteliai keliauja į sąvartynus ir vandenynus.

Ironiška, tačiau vienam plastiko buteliui pagaminti vidutiniškai sunaudojama apie tris litrus vandens; ir šios sąnaudos yra tais atvejais, kai taikomos moderniausios plastiko butelių gamybos technologijos. Įvairūs moksliniai šaltiniai nurodo, kad kitais atvejais vienam plastiko buteliui pagaminti gali prireikti net iki 17 litrų vandens! Toks neefektyvus vandens išteklių naudojimas kenkia ne tik ekonomikai, bet ir prisideda prie natūralios gamtos taršos bei klimato kaitos visame pasaulyje.

Siekdamos spręsti šią opią problemą tarptautinės aplinkos saugojimo organizacijos (pvz.: Jungtinių Tautų aplinkosaugos padalinys ar Europos Sąjungos Aplinkos Agentūra) parengė teisinio reguliavimo dokumentus-gaires politikos formavimui, kuriose pateiktos bendros rekomendacijos priemonėms, kurių turėtų imtis Pasaulio valstybės, kad sumažintų plastiko butelių vartojimą ir tokiu būdu mažintų plastiko atliekų kaupimą sąvartynuose ir natūralioje gamtoje.

2019 metų išvakarėse vyko Tarptautinės Klimato Kaitos Komisijos susitikimas (angl. Intergovernmental Panel for Climate Change, IPCC). Šio susitikimo metu, įvertinus ekologinę Žemės būklę, buvo parengtas dokumentas, kuriame nedviprasmiškai nurodyta, jog tam, kad galėtume sustabdyti kylančią Žemės temperatūrą (su visomis šį šilimą lydinčiomis pasekmėmis), Pasaulio valstybės turi imtis drastiškų priemonių. Pavyzdžiui, mažinti plastiko pakuočių, įskaitant ir plastiko butelius, vartojimą, taip pat ieškoti alternatyvų, kurios galėtų pakeisti plastiką bei šviesti visuomenę apie alternatyvas, kurios galėtų pakeisti geriamąjį vandenį buteliuose (pavyzdžiui, vanduo iš krano ir vandens fontanai viešose vietose).

Kita svarbi žinutė, kurią IPCC siunčia Pasauliui yra ta, kad jei norime, jog teisinio reguliavimo dokumentai ir siūlomi aplinkos problemų sprendimai, įskaitant vandens plastiko buteliuose vartojimo problemą, būtų efektyvūs, jie turi būti pritaikyti konkrečiai šaliai, kontekstui ar net specifinei grupei, pavyzdžiui paaugliams. Ką tai reiškia Lietuvai? Pirmiausia, tai, kad siekiant paskatinti žmones vartoti mažiau geriamo vandens buteliuose ir įgalinti juos judėti link alternatyvių geriamojo vandens šaltinių, būtina Europos Sąjungos teisinio reguliavimo dokumentus reglamentuojančius plastiko pakuočių suvartojimo mažinimą (pvz.: EU, 2018, No.52018DC0028) pritaikyti Lietuvai, o Lietuva savo ruožtu turėtų užtikrinti, kad būtų pasiektos visos įmanomos tikslinės grupės.

Tokia yra vizija, tačiau reali situacija yra kiek kitokia. Lietuva jau yra numačiusi bendrąsias gaires plastiko pakuočių vartojimo mažinimui (ME RL, 2013, No. D1-782; SRL, 2012, No. XI-2375; NEPP, 2016), kurios yra įgyvendinamos per visuomenės švietimą, socialines reklamas, aplinkosaugines kampanijas, ugdymo sistemą, stipriai akcentuojant priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus jaunuolių švietimą (ME RL, 2013, No. D1-782). Nors šiandien jau galima stebėti įvairių formalių (Valstybinių) ir neformalių (NVO) iniciatyvų, kurios skatina atsisakyti geriamo vandens buteliuose vartojimą, tačiau jos yra fragmentiškos ir, tikėtina, nepasiekia visų visuomenės segmentų.

Ypatingai svarbus segmentas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį yra jaunoji karta, nes jie yra tie žmonės, kuriems netolimoje ateityje teks mokytis prisitaikyti prie klimato kaitos bei taršos sukeltų ir vis aštrėjančių problemų. Taip pat tai bus karta, kuriai teks imtis spręsti problemas, kurios buvo sukurtos buvusių prieš juos. Nors, tiesą sakant, jau darosi pakankamai sunku ignoruoti jaunus mokyklinio amžiaus žmones, nes įvairių Pasaulio šalių jaunuoliai, pradedant paauglės Greta Thunberg protestu prieš klimato kaitą, bei virtine po to kilusių mokinių streikų visame Pasaulyje, siekusių palaikyti Gretos poziciją, pakankama aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, ką mano apie Pasaulio politikų nepakankamus veiksmus gelbstint Žemę nuo klimato kaitos ir taršos sukeltų problemų.

Siekdami prisidėti prie sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo, Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkai ėmėsi aiškintis, kiek Lietuvos paaugliai žino apie į aplinkos apsaugą orientuotas politikas ir kiek tai siejasi su jų ketinimu prisidėti prie aplinkos problemų sprendimo renkantis gamtai draugiškus elgesius. Tai dalis didelio tyrimo, kurį atlieka tyrėjų grupė vadovaujama MRU profesorės R. Žukauskienės.

Šiuo tyrimu siekiama suprasti ir paskatinti Lietuvos žmonių gamtai draugišką elgesį. 2018 metais atliktame tyrime dalyvavo 508 paaugliai iš visos Lietuvos (vidutinis tyrime dalyvavusių paauglių amžius siekė 15 metų). Tyrimo metu paauglių buvo klausiama, kiek per pastarąjį mėnesį jie pastebėjo, kad Lietuvoje yra skatinama nevartoti geriamojo vandens buteliuose? Rezultatai parodė, kad pagal žinias apie Lietuvoje vykdomą vandens buteliuose vartojimo mažinimo politiką paauglius galima suskirstyti į tris grupes.

Didžiausią grupę (beveik 49 proc. tyrime dalyvavusių jaunuolių) sudarė tie paaugliai, kurie teigė, kad nepastebėjo, jog Lietuvoje yra skatinama nevartoti geriamojo vandens buteliuose. Antroji grupė (apie 35 proc.) paauglių teigė, kad yra pastebėję siekį mažinti geriamojo vandens buteliuose vartojimą. Paauglių, kurie buvo tikri, kad Lietuvoje yra skatinama mažinti geriamojo vandens buteliuose vartojimą buvo apie 16 procentų. Tokie skaičiai rodo, jog apie gamtai draugiškas iniciatyvas, nukreiptas į plastiko butelių vartojimą, Lietuvos paaugliai žino negausiai, galbūt todėl, kad šios politikos ir iniciatyvos nėra pakankamai viešinamos ir pristatomos jaunuoliams.

Ar tai, kad paaugliai skiriasi pagal savo žinias apie egzistuojančias politikas, nukreiptas į plastiko butelių naudojimo mažinimą reiškia, kad jie taip pat turi skirtingus ketinimus naudoti vandenį plastiko buteliuose? O gal pačios politikos ir iniciatyvos nėra veiksmingos? Mes palyginome, tuos paauglius, kurie apie vykdomas politikas žino šiek tiek arba užtikrintai su tais, kurie teigia, jog nepastebėjo jokių iniciatyvų riboti plastiko butelių naudojimą ir aptikome, kad tie paaugliai, kurie šiek tiek ar tikrai pastebėjo apie vandens buteliuose vartojimo mažinimo politiką Lietuvoje, jautė stipresnį socialinį spaudimą mažinti savo vandens buteliuose vartojimą.

Kitaip tariant, šie jaunuoliai teigė, kad jiems artimi žmonės buvo linkę skatinti paauglius vartoti mažiau vandens buteliuose. Taip pat šie paaugliai buvo linkę jausti tam tikrą pareigos jausmą nevartoti vandens buteliuose ir kur kas stipresnį ketinimą tikrai sumažinti savo suvartoto vandens buteliuose kiekį. Priešingai nei žinantiems apie egzistuojančias skatinimo priemones, tie jaunuoliai, kurie nepastebėjo, kad Lietuvoje yra skatinamas geriamojo vandens buteliuose vartojimo mažinamas, kur kas mažiau jautė socialinį spaudimą mažinti vandens vartojimą buteliuose, asmeninį įsipareigojimą bei ketinimą elgtis tokiu būdu. Reikia paminėti, kad minėtos trys grupės paauglių nesiskyrė pagal daugumą socialinių bei ekonominių rodiklių, todėl plastiko naudojimo mažinimas tikrai nėra elgesys, kuris yra prieinamas vieniems, bet ne kitiems.

Apibendrinant, tyrimo rezultatai rodo, kad norint paskatinti paauglius sumažinti jų vandens buteliuose vartojimą, ir perėjimą prie alternatyvių geriamo vandens šaltinių, būtina užtikrinti, kad jaunuoliai būtų informuojami apie Lietuvoje vykdomą vandens plastiko buteliuose vartojimo mažinimo politiką.

Panašius rezultatus gavo ir mokslininkai tyrinėję kiek žinojimas apie įvairų elgesį skatinančias politikas lemia realų elgesį. Nereikia manyti, kad egzistuojančios politikos ir iniciatyvos nėra veiksmingos, anaip tol, jos turi poveikį, tačiau jaunuoliai pirmiausia turi žinoti apie jas. Vienas iš būdų paskatinti jaunuolių išmanymą apie gamtai draugiškas iniciatyvas ir politikas yra juos įtraukti į politikos formavimą, taip ne tik padedant jiems prisidėti prie aplinkos problemų sprendimo, bet ir deklaruojant aiškią poziciją, kad tai yra visų piliečių atsakomybė.

Lina Jovarauskaitė, Audra Balundė ir Mykolas Simas Poškus yra MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro tyrėjai, kartu su kitais šio centro mokslininkais vykdo įvairius tyrimus, kuriais siekiama spręsti aplinkos problemas įtraukiant į sprendimą jaunus žmones. Apie vykdomus tyrimus galima plačiau skaityti gogreen.mruni.eu. Projektas “Elkis tvariai: psichologiniai aplinką tausojančio elgesio mechanizmai” (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0017) finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.

Lina Jovarauskaitė
Audra Balundė
Mykolas Simas Poškus

Iliustracija: OpenClipart-Vectors / pixabay.com

Dalintis:
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!