Paauglystė: tėvų rūpesčiai

0
0009802339D-849x565
Foto: photl.com

Kaip tėvams išgyventi nesusikalbėjimą su savo vaikais paaugliais, kada toleruoti jų besikeičiantį elgesį, o kada ir kaip – netoleruoti? Vaikų psichiatras Linas Slušnys teigia, kad tėvams reikėtų baimintis ne paties konflikto, o neišspręsto konflikto. Deja, dažnai nuo konfliktų bėgama:

„Praktiškai paauglystė atsiranda per vieną naktį. Bėda ta, kad tėvai buvo įpratę prie tam tikro režimo: „liepiau – padarei“. Iki paauglystės susiformavo tam tikri tėvų ir vaiko santykiai, kuomet viskas buvo nekvestionuojama, nediskutuojama. Paauglystė prasideda tada, kai tėvai nuvainikuojamai. Čia ir prasideda konfliktai. Paauglys ginčijasi, nepaklūsta nesąmoningai, jam reikia argumentų. Tai gražiausias metas, nes antrą kartą gyvenime tėvams duodama galimybė peržiūrėti tam tikras vertybes, netgi pakeisti nusistovėjusius stereotipus. Paauglystė tėvams yra dovana, kurios nereikėtų bijoti“.

Pasak psichiatro, tada prasideda susitarimų metas. Beje, paauglys dažnai susitarimų laikosi tvirčiau, negu suaugusieji:

„Jis galbūt šiek tiek maištaus, prieštaraus, su kai kuo nesutiks. Tėvams reikėtų baimintis ne paties konflikto, o neišspręsto konflikto. Konfliktų buvo, yra ir bus. Tai normali žmonių tarpusavio santykių raida. Deja, dažnai nuo konfliktų bėgama. Tėvai tokiu atveju neleidžia prasiveržti paaugliškoms emocijoms, o jos turi kažkaip kažkur išeiti. Čia jau gali prasidėti baisoki dalykai. Šeimos turi tam tikras tradicijas,kurių nenori laužyti, o paauglio „misija“ jas peržiūrėti, parodyti,kad jų galbūt galima ir nesilaikyti. Tuo metu tėvų misija – įrodyti, kad tos tradicijos turi tam tikrą racionalų grūdą. Tai ir pagarba, tam tikrų santykių kūrimas, kad kai kurie santykiai, nori ar nenori,turi išlikti, kad gyvenime reikia daryti ne tik tai,ką nori, o kad turi pagalvoti ir apie kitą, šalia esantį žmogų. Paauglys yra egozentriškas, kuriam svarbiausia – aš. Visi kiti – tik detalės. Bet jeigu ta detalė man svarbi, aš su tuo susitaikysiu. Tai sunku suvokti ne tik tėvams, bet ir mokytojams. Atrodo, kad suaugusiojo statusas jau turėtų lemti pagarbų elgesį. Bet paauglio pagarbą reikia užsitarnauti. Taip pat ir tėvams“.

Kad ir kaip būtų keista, tas maištininkas paauglys, kaip niekas kitas, mėgsta tam tikras tradicijas, sakysim, aprangos:

„Tam tikrų tradicijų jiems reikia, kaip oro. Čia ir yra savotiškas paradoksas. Ir nuo mūsų priklauso, kaip mes tas tradicijas tradicijas įdiegsime. Netgi galiu tvirtinti, kad taip jis gyvens tol, kol sulauks savo vaikų. Tada jis išgyvens naują etapą, kai reikės perkainoti savo vertybės. Ir tai yra normali kaitų raida,“ – sako L. Slušnys.

„Tėvų akademija“ / ziniuradijas.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here