Pagalba vaikui neatskiriama nuo pagalbos jo šeimai

0
PVC_31
Iš kairės: LR Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, projekto “Apsaugok mano vaikystę” vadovė Ieva Daniūnaitė, keramikė Nomeda Marčėnaitė

“Mes nei vienas negimėme tėvu ar mama, ir niekas mūsų nemokė jais būti”,- prasidedant konferencijai “Apsaugok mano vaikystę” priminė Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Ji teigė, kad kalbant apie smurto prieš vaikus problemą, negalima išskirti ne vienos socialinės grupės.

LR Seime balandžio 30 d. vykusiame VšĮ Paramos vaikams centro renginyje susirinko per 200 vaiko teisių specialistų iš visos Lietuvos, LR Seimo, Vyriausybės atstovai ir 32 šalis vienijančios organizacijos Eurochild nariai.

Kiekvienas vaikas gali augti savo šeimoje

Didžiausias dėmesys buvo skirtass pagalbai šeimai ir kasdienio elgesio su vaikais problemoms. Lietuvoje kasmet apie 2000 vaikų netenka tėvų globos. Nepriklausomai nuo amžiaus, vaikai gali tapti nepatogūs, bjauriai elgtis, jie net tampa našta. Tačiau tai rodo ne vaiko blogį, o krizinę šeimos situaciją, dėl kurios neretai vaikai atsiranda institucijose. VšĮ Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė paneigė mitą apie dabartinę augančią agresyvią “monstrų” kartą, tvirtindama, kad visi vaikai yra geri ir kūrybingi, dauguma atveju jie gali augti savo šeimose, tik reikia kiekvienai šeimai, patekusiai į sunkią situaciją, suteikti būtiną individualią pagalbą.

Tarptautinės vaiko teisių organizacijos Eurochild vyriausioji politikos koordinatorė dr. Agata d‘Adato tvirtino, kad pagalbos šeimai kokybė pirmiausia priklauso nuo arčiausiai vaikų bei šeimų esančių specialistų kompetencijos ir efektyvaus atsakingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo. Ji akcentavo pagrindinę vaiko teisę – augti su savo tėvais.

Pasibaigus pusantrų metų trukusiam projektui „Apsaugok mano vaikystę“, kurio metu individuali pagalba buvo suteikta daugiau nei 450 vaikų iš socialinės rizikos šeimų šešiose Lietuvos savivaldybėse, jo vadovė Ieva Daniūnaitė, VšĮ Paramos vaikams centro psichologė, pateikė konkrečius pavyzdžius, kaip suteikus tinkamą pagalbą šeimoms daugybė kūdikių ir vaikų liko gyventi savo šeimose. Socialinės rizikos šeimos įgijo tinkamo elgesio su vaikais įgūdžių bei laiku gavo būtiniausias socialines paslaugas. Visi konferencijoje kalbėję specialistai sutarė, kad netinkamai vaikus auginančios šeimos turi būti ne baudžiamos, o laiku sulaukti tinkamos paramos.

Net išsilavinę žmonės emocinio smurto nelaiko smurtu

Žinoma keramikė Nomeda Marčėnaitė ir VšĮ Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė pristatė visoje Lietuvoje vykusios akcijos “Nustokime barti, pradėkime girti” rezultatus. Skaidrioje urnoje surinkta tūkstančiai lapelių su užrašytais žodžiais, kuriuos tėvai simboliškai atsisakė tarti savo vaikams, o užuot žeminus ar liūdinus vaikus tėvai skatinami dažniau pasidžiaugtų jų pasiekimais. Išdalinta dešimtys tūkstančių skrajučių su 101 pagyrimų sąrašu. J.Baltuškienė tvirtina, kad pagyrimai ne tik padeda sukurti gražius santykius su vaikais, bet ir padeda džiaugtis tėvyste.

Akcijos metu Paramos vaikams centras sulaukė šimtų pedagogų ir tėvų skambučių, klausiančių, kaip drausminti vaikus ir bijančių juos pernelyg dažnai girti. Mokymus tėvams vedanti J.Baltuškienė tvirtina, kad vaikai nuo ankstyvo amžiaus turi būti disciplinuojami ir žinoti savo ribas, tačiau daug tėvų, kurie susiduria su informacijos vaiko auginimo klausimais pertekliumi, vis dar vadovaujasi mitais: “Reikia parodyti vaikui savo vietą, nes ant galvos užlips”, “Dėl per daug pagyrimų vaikas taps per daug išlepęs” ir pan. Tačiau jau vienerių metų kūdikiai turėtų būti pratinami tvarkyti žaisliukus, o dvejų metų yra pakankamai suaugę, kad sulauktų mamos dėmesio kol ši kelias minutes kalba telefonu.

Menininkė Nomeda Marčėnaitė, pagalbos vaikams akcijų aktyvistė, tvirtina, kad ji pati nuolat mokosi tinkamo bendravimo su vaikais ir supranta, kad pokario siaubus patyrę mūsų tėvai nevisad gali būti auklėjimo pavyzdžiu naujai kartai. Ji ragina net ir supykus nenustoti gerbti savo vaiko, ir primena, kad gražių žodžių gerokai trūksta ne tik mūsų vaikams, bet ir suaugusiesiems. Menininkė sveikino VšĮ Paramos vaikams centrą dvidešimtmečio proga ir džiaugėsi, kad Lietuvoje vis daugiau pastangų dedama emocinio smurto mažinimui.

Prie akcijos prisijungė ne tik mokyklos, savivaldybės, bet ir prekybos centrai PPC “Ozas” Vilniuje, “Molas” Kaune ir “Big” Klaipėdoje. PPC „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė teigia: „Tai prasminga akcija – džiaugiamės prie jos prisidėję. Mus, suaugusiuosius, kartais gali įskaudinti ar sugadinti dieną net nepažįstamo žmogaus žodžiai, todėl įsivaizduokime, kokią galią įskaudinti ir pažeminti vaiką turi jo artimiausių žmonių neapgalvotas elgesys. Tiek bendraudama su kolektyvu, tiek ir su vaikais, suprantu, kad pagarbus bendravimas, dėmesys ir supratingumas padeda pasiekti žymiai daugiau“.

Nyderlandų pavyzdys: pagalba šeimai iš artimiausiųjų rato

Konferencijoje dalyvavo Robas van Pagée,  Olandijos organizacijos „Eigen KRACHT Centrale“, įgyvendinančios grupinius šeimos pasitarimus, įkūrėjas. Jis dirbo socialiniu darbuotoju ir sunkiausi momentai, pasak jo, buvo kai tekdavo paimti vaiką iš šeimos. Ne kartą svarstęs apie savo išėjimą iš darbo dėl didelio emocinio krūvio, jis atsitiktinai sužinojo apie Naujojoje Zelandijoje taikomą  pagalbos šeimai modelį, kuomet krizėje atsidūrusiai šeimai padeda artimiausi žmonės – seneliai, giminaičiai, kaimynai, šeimos draugai. “Patikėkite, pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris neturėtų artimiausių žmonių rato”,- sako Robas van Pagée. Artimi šeimai žmonės suburiami socialinio darbuotojo iniciatyva, jie sudaro pagalbos šeimai planą. Šis šeimos susibūrimas kartais gali nuspręsti, kad reikia pagalbos iš šalies, pavyzdžiui, priklausomybės ligų specialistų, psichologų. Visą pagalbos planą didžiąja dalimi ir įgyvendina artimiausių žmonių ratas.  Sunkiausia, pasak R. van Pagée, būna pasitikėti šiais žmonėmis. Tačiau tokia pagalba yra gyvenimiškos išminties panaudojimas. Per 15 metų pritaikius šį modelį Nyderlanduose, pagalbos sulaukė daugiau nei 10 000 šeimų. „Taikant šį metodą, maždaug 80 proc. pagalbos šeimai darbo  atlieka artimiausi šeimos aplinkos žmonės. Nors Nyderlanduose yra daug nepilnų, netradicinių šeimų, tačiau šis tradicinės šeimos vertybėmis pagrįstas modelis dar nesulaukė nė vieno prieštaravimo“,- teigia specialistas.

Lietuvoje kasmet registruojama daugiau kaip 1000 smurto prieš vaikus atvejų, 60 proc. iš jų miestuose, 40 proc. kaimuose. VšĮ Paramos vaikams centras veikia dvidešimt metų.  Per šį laikotarpį organizacija padėjo atsitiesti daugiau nei 40 tūkst. smurtą patyrusių vaikų, dalyvaujantiems centro įgyvendinamose programose „Big Brothers Big Sisters“, „Pozityvi tėvystė“, „Vaikystė be smurto“, „Antras žingsnis“.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here