Pagrindinės NLP prielaidos

0

Prieš keturis dešimtmečius atsiradęs JAV NLP palaipsniui bet užtikrintai paplito praktiškai po visą pasaulį. NLP tyrinėja žmogaus elgesio, mąstymo bei tarpusavio komunikacijos mechanizmus. Bendraujant su kolegomis (ypač psichologais) tenka girdėti, kad ir kitos psichologijos kryptys tyrinėja tą patį objektą. NLP ypatumas yra tame, kad pagrindinis NLP tikslas yra pasiūlyti praktinius instrumentus kiekvienam žmogui savo asmeninių ir profesinių tikslų realizavimui. NLP tarsi sintezuoja įvairių psichologijos krypčių patirtį ir siekia pritaikyti ją galutiniam vartotojui.

Populiariojoje literatūroje galima atrasti daug įvairių NLP apibūdinimų. Štai tik keletas jų:

  • NLP tai – mokslas apie tai, kuo sėkmingi žmonės skiriasi nuo nesėkmingų.
  • NLP tai – psichologijos žinios galutiniam vartotojui.
  • NLP tai – mokslas apie tai, kaip veikia žmogaus smegenys.
  • NLP tai – savęs pažinimo ir tobulinimo metodika.
  • NLP tai – mokslas apie tai, kaip susikalbėti su kitais ir su pačiu savimi.
  • NLP tai – naudojimosi savo protu instrukcija.
  • NLP tai – kas praktiškai veikia.

Vienas iš mitų, su kuriuo dažnai tenka susidurti pristatant NLP įvairiose auditorijose yra tai, kad NLP yra mokslas apie manipuliavimą. Iš kur atsirado toks vertinimas? Pamėginkime panagrinėti, ką žmonės turi omenyje, kai naudoja „manipuliavimo“ sąvoką? Jei manipuliavimą mes suprantame kaip psichologinio poveikio kitam būdą, tai akivaizdu, kad visą žmonių bendravimą mes drąsiai galime priskirti manipuliavimo sričiai. Kai vyras dėl šventos ramybės šeimoje apsiima išnešti šiukšles, suplauti indus ir atnešą gėlių puokštę visiškai be jokios priežasties – argi tai ne manipuliavimas? Kai šylant pavasario orams ir sprogstant pumpurams miestų gatvėse pradeda staigiai trumpėti moterų ir merginų suknelės ir sijonai – argi tai ne manipuliavimas? Kai užeinate į prekybos centrą ir kiekvieną kartą pasineriate į nuolaidų ir akcijų jūrą – juk tai taip pat – manipuliavimas. Pasirodo, pradinis kompiuterinės pelės pavadinimas taip pat buvo manipuliatorius. Tokiu atveju taip – NLP mėgina aiškintis kaip veikia įtaiga, kokiais dėsningumais yra pagrįsta efektyvi komunikacija. Jei manipuliavimą mes suprantame kaip kito žmogaus apgaudinėjimą siekiant sau naudingų tikslų ir akivaizdžiai (ar neakivaizdžiai) kenkiant žmogui, tai reikia turėti omenyje, kad NLP tai efektyvios komunikacijos instrumentų rinkinys ir jau pats žmogus tuomet prisiima atsakomybę, kaip ir kur šie instrumentai bus panaudoti.

NLP daug dėmesio skiria psichologiniams suvokimo filtrams. Psichologiniai suvokimo filtrai tai mūsų sukaupta gyvenimiška patirtis, per kurią filtruojama viskas, kas iš išorinio pasaulio keliauja į smegenis. Svarbi šio psichologinio filtro dalis yra įsitikinimai.

Įsitikinimai tai taisyklių, kuriomis mes vadovaujamės savo kasdieniniame gyvenime rinkinys. Šiame rinkinyje kiekvienas mūsų turime ne vieną šimtą įvairių įsitikinimų. Kiekvieną dieną įsitikinimai atsiranda, transformuojasi į naujus, nunyksta. Galima drąsiai teigti, kad vienas iš dalykų, kuo sėkmingi žmonės skiriasi nuo visų kitų yra kaip tik šie įsitikinimų rinkiniai. Todėl galima daryti prielaidą, jog jei mes galėtume nustatyti, kokiais įsitikinimais vadovaujasi sėkmingi mums reikšmingose srityse žmonės, ir imtume patys vadovautis šiais įsitikinimais, mes su didele tikimybe galėtume pasiekti panašių rezultatų.

Įsitikinimai sąlyginai yra skirstomi į dvi kategorijas – tai palaikantys įsitikinimai ir ribojantys įsitikinimai. Palaikantys įsitikinimai yra tie, kurių dėka mes sėkmingai pasiekiame savo užsibrėžtus tikslus. Pvz. „Tai įveikiama užduotis“, „Aš niekuo neblogesnis už kitus“, „Nesėkmės mane tik dar labiau užgrūdina“ ir pan. Ribojančių įsitikinimų pavyzdžių taip pat galėtume atrasti tiek savo, tiek ir kitų elgesyje. „Dėl mano nesėkmių pirmiausia yra kalti tėvai, mokytojai, aplinka …“, „Aš niekada nesugebėsiu mesti rūkyti. Aš neturiu pakankamai valios“, „Krizė yra pats netinkamiausias laikas pradėti nuosavam verslui“. Gera naujiena yra ta, kad mūsų įsitikinimų sąrašą mes galime koreguoti.

Įvairių NLP autorių pastangomis yra nuolat papildomas efektyviems komunikatoriams, sėkmingiems žmonėms būdingų įsitikinimų sąrašas. NLP literatūroje šis sąrašas vadinamas pagrindinėmis NLP presupozicijomis. Kai kas šias presupozicijas vadina prielaidomis arba aksiomomis. Aksiomų teisingumo ar neteisingumo niekas neįrodinėja, tačiau teigiama, kad jomis vadovaujantis galima pasiekti kur kas daugiau negu jomis nesivadovaujant ar vadovaujantis priešingais įsitikinimais.

Toliau ir pamėginsime apžvelgti pačias populiariausias iš pagrindinių NLP presupozicijų (įsitikinimų).

1. Žemėlapis nėra teritorija. Tai viena populiariausių prielaidų, kuri jau seniai išėjo už NLP ribų. Psichologinių filtrų dėka kiekvienas mes turime savo specifinį pasaulio matymą. Tai ką mes matome nėra realybė, tai tik realybės atspindys (projekcija) mūsų sąmonėje. Šį įsitikinimą puikiai iliustruoja daugeliui girdėta istorija apie tris akluosius ir dramblį. Kai trys aklieji niekuomet anksčiau nematę dramblio nusprendė išsiaiškinti, kas gi tai yra. Vienas palietė dramblio koją, kitas dramblio ausį, trečias – straublį. Nors jie lietė vieną ir tą patį dramblį, jų dramblio suvokimas gerokai skyrėsi tarpusavyje. Vadovaudamiesi šiuo įsitikinimu tampame gerokai tolerantiškesni kitų nuomonei, nes nėra vienos teisingos nuomonės kaip ir nėra vieno teisingo žemėlapio. Kita labai svarbi išvada, kad norėdami efektyviai komunikuoti su kitu žmogumi turime ne primesti jam savo žemėlapį kaip teisingą, o mėginti suprasti jo žemėlapį ir tik tai leidžia greičiau ir efektyviau susikalbėti. Žmonių elgesys nėra atsitiktinis. Jis apspręstas jų vidiniais žemėlapiais. Tai savo ruožtu leidžia mums prognozuoti kitų žmonių elgesį.

2. Sąmonė ir kūnas yra vienos sistemos dalys ir jos veikia viena kitą. Tarp fiziologijos ir sąmonės egzistuoja tamprus ryšys. Mūsų psichinės būsenos iššaukia fiziologines reakcijas. Keisdami psichinę būseną galime daryti poveiki fiziologiniams negalavimams. Kita vertus, kūno negalavimai mums signalizuoja apie disharmoniją mūsų dvasiniame pasaulyje. Kai prarandame realybės jausmą ir pradedame nesiskaityti su organizmu, organizmas ligomis ir kitais negalavimais netrunka apie save priminti. Dar viena šio įsitikinimo iliustracija yra Placebo efektas. Jei esame įsitikinę, kad gydytojo pasiūlytas vaistas mums tikrai pagelbės, net to vaisto imitacija padaro mums kur kas stipresnį poveikį, nei tikrai efektyvus vaistas, bet kurio gydomąja galia mes abejojame.

3. Nesėkmių nėra, yra tik atgalinis ryšys. Kokia strategija aš vadovaujuosi, kai susiduriu su nesėkme? Galiu nusiminti, nuspręsti, kad esu nevykėlis ir tuomet tai tiesiausiu keliu mane nuves į neresursinę būseną. Galiu nesėkmę priimti kaip faktą, kad tai tiesiog tam tikrų mano veiksmų rezultatas. Garsusis Ostapas Benderis iš „Dvylikos kėdžių“ kai eilinį kartą įsitikino, kad rastoji kėdė nėra toji su lobiu, pareiškė „Kiekviena nauja kėdė tik padidina mūsų šansus priartėti prie tos vienintelės“.

4. Jei kažkas neveikia – pamėginkite tikslą siekti kitaip. Tie patys veiksmai gali duoti tik tą patį rezultatą. Ribojanti elgesio strategija – jei nepavyko kažką pasiekti – liautis to siekus. Kur išeitis? Yra tikslas ir yra tikslo pasiekimo būdai. Pats prasčiausias gyvenime atsitinkantis dalykas, kai nepasiekę užsibrėžtų tikslų mes nekeičiame nei tikslų pasiekimo būdų, nei paties tikslo. Tuo tarpu būtų kur kas efektyviau pakeisti viena arba kita.

5. Žmonės negali nekomunikuoti. Ko tu tyli? Kodėl tu man nieko nesakai? Santykių aiškinimosi įkarštyje vienas sutuoktinis sako kitam. Iš principo, jei noriu žinoti, ką žmogus nori man pasakyti, galiu visa tai sužinoti pats ir be jo pagalbos. Sutuoktinio nenoras kalbėti mums taip pat daug ką pasako. Jis yra nusiminęs ir įskaudintas. Jis mano, kad ir šį kartą santykių aiškinimasis nieko gero neduos. Informaciją komunikacijos procese mes teikiame ne tik tuomet kai kalbame. Šį fenomeną reikią turėti omenyje ir tuomet, kai mes patys esame informacijos pateikėjo vaidmenyje. Žodžiais žmogus perteikia tik 7 % informacijos, 38 % informacijos mums pateikia balsas. Likusieji 55 % yra tai, ką byloja kūno kalba. Vadinasi net ir tylėdami mes „nutylime“ mažiau nei pusę to, kas pas mus yra viduje, ko nenorime pasakyti…

6. Komunikacijos prasmė yra reakcijoje, kurią ji iššaukia. Žmogaus elgesio struktūrą sudaro trys elementai: ketinimai, veiksmai, kuriais šie ketinimai yra realizuojami ir klausančiojo reakcija į šiuos veiksmus. Komunikacijos procese mes dažnai pamirštame akivaizdų dalyką, kad komunikacijos partnerio reakciją iššaukia ne ketinimai, bet mūsų veiksmai, per kuriuos mes šiuos ketinimus realizuojame. Kitai pusei yra nepriimtini ne mūsų norai, bet tai, kokiais žodžiais ar veiksmais mes juos išreiškiame. Kai siurblys ima netinkamai siurbti, „streikuoti“ mes ant jo nepykstame ir nekeliame balso. Mes liaujamės siurbę ir, tiesiog, pakeičiame dulkių surinkimo maišelį arba taisome gedimą, jei priežastis tame. Tad kodėl mes kitaip elgiamės su žmogumi? Kai matome, kad žmogaus reakcija yra ne tokia, kokios mes tikėjomės, gal tiesiog reikėtų pamėginti mūsų ketinimus realizuoti kitu būdu? Tas pats galioja ir jei mes esame informacijos priėmėjai. Gal kažkas ant mūsų šaukia ne todėl, kad nori aprėkti, o todėl, kad nori būti išgirstas? Jei yra įtarimas, kad galime būti neišgirsti – kalbėkime apie savo ketinimus.

7. Asmenybė ir elgesys yra du skirtingi dalykai. Mes esame daugiau nei tik mūsų elgesys. Įprasta manyti, kad kiekvienas mes turime ne tik draugų, bet ir priešų. Ar nepagalvojote, kodėl tam tikrus žmones mes laikome blogais? Todėl, kad jie netinkamai elgiasi? Na štai ir atsakymas. Ir jis mums pakiša vertingą mintį – vertinkime ne žmogų, bet – jo elgesį. Kito žmogaus asmenybės mes nelabai galime pakeisti, tačiau pamėginti pasiekti, kad jis pakeistų savo elgesį yra kur kas lengviau realizuojamas tikslas.

8. Atitinkamame kontekste bet koks elgesys yra praktiškas ir naudingas. Ne paslaptis, kad kartais mus erzina kitų žmonių elgesys. Na kaip jis nesupranta, kad taip elgtis šioje situacijoje nedera,- tuomet pagalvojame. Tačiau kartais būna blogas ne pats elgesys, o tai, kad yra netinkamos aplinkybės, kuriomis tas elgesys pasireiškia. Štai paauglys, kuris nesitveria savo kailyje, nuolat su kažkuo pešasi kieme ar mokykloje. Kas turėjo panašią situaciją ir mėgino tokį paauglį perauklėti, patvirtins, kad tai būna sunkiai įgyvendinamas uždavinys. O jeigu pagalvojus, koks galėtų būti kontekstas, kur toks elgesys būtų ne tik toleruotinas, bet ir sveikintinas? Gal tai imtynių, rytų kovos menų ar bokso sekcija?

9. Pradinis bet kokio veiksmo ketinimas yra pozityvus. NLP atskiria mūsų veiksmus nuo mūsų ketinimų. Mūsų veiksmai kažkam gali pasirodyti ir nepriimtini, bet nerasite žmogaus, kuris pasakytų, kad kažką daro iš blogų paskatų. „Rūkau, nes tik taip galiu numalšinti stresą“. „Apšaukiau mane gatvėje netinkamai lenkiantį vairuotoją, nes gi normalios kalbos jis tai nesupranta.“ „Išnešiau iš parduotuvės po skvernu brangaus konjako butelį, nes jie ir taip lobsta mūsų sąskaita“. Viskas, kas pasaulyje įvyksta, įvyksta tik iš pačių geriausių paskatų. Ypač tai verta prisiminti konfliktinėse situacijose. Neatsitiktinai net Šventame rašte yra parašyta – „Suprasti – vadinasi atleisti“. Supratę tikruosius žmogaus ketinimus, galėsime kur kas sėkmingiau padėti jam surasti optimalų susiklosčiusios situacijos sprendimą.

10. Bet koks žmogaus poelgis yra geriausia alternatyva iš jam žinomų elgesio variantų. Kodėl šis žmogus šioje situacijoje pasielgė taip neapgalvotai? Dabar štai kas atsitiko. Kodėl jis negalėjo pasielgti taip? Ir jam geriau būtų ir kitiems. Tačiau, jei galėtume įlysti į to žmogaus smegenis, tai suprastume, kad jis pasirinko geriausią iš tuo metu jam žinomų alternatyvų. Toliau seka išvada – kuo daugiau pasirinkimo galimybių turi žmogus, tuo jis yra efektyvesnis. Tad vietoj to, kad smerkti jį ar kaltinti, gal tiesiog imti ir praplėsti jo galimų pasirinkimo alternatyvų sąrašą?

11. Pokyčiai turi būti įvertinti atsižvelgiant į kontekstą ir ekologiškumą. Savo gyvenime mums dažnai tenka susidurti su įvairaus pobūdžio pakyčiais. Kažkaip automatiškai priimame, kad pokyčiai jau patys savaime yra gėris. Deja, kiekviena inovacija neša savyje ir teigiamus, ir neigiamus aspektus. Įvertinus teigiamų ir neigiamų aspektų santykį, kartais paaiškėja, kad toks pokytis, koks yra sumanytas padaryti, gali duoti daugiau žalos, nei naudos. Todėl NLP ypač tokiais atvejais rekomenduoja atsižvelgti į ekologijos principą. Prieš realizuojant inovacijas, įvertinti, kokios galimos pokyčių grėsmės gali atsirasti naujame kontekste, kaip tai gali atsiliepti man pačiam ir tiems žmonėms, kuriuos šį situacija taip pat gali paliesti.

12. Lanksčiausias sistemos elementas daro didžiausią įtaką visai sistemai. Laimi tie, kas sugeba geriau prisitaikyti prie situacijos, yra lankstesni. Kuo daugiau turiu veikimo alternatyvų tuo esu lankstesnis. Netikėtai iškilusios grėsmės akivaizdoje žmogui būdingos trys bazinės reakcijos – bėgti, sustingti, pulti. Tačiau jei šį asortimentą praplėsti – ne tik sustingti, bet pritūpti ar kristi ant žemės, bėgti ne tiesiai, bet zigzagais. Padaryti apgaulingą manevrą tarsi atsitraukiant ir kai priešininkas to nesitiki – pulti. Akivaizdu, kad tai suteikia nemenką pranašumą bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje.

13. Kiekvienas žmogus savo tikslų pasiekimui turi visus jam reikiamus resursus. NLP požiūriu resursai tai – resursinė būsena. Tai – tikėjimas savo jėgomis, tai žinojimas, kad turi visus tau reikalingus sugebėjimus. Dažnai būna taip, kad žmogus nesinaudoja savo resursais, nes jų neieško, nes mano, kad jų neturi. Aš neturiu tam tikrų sugebėjimų, aš gimiau ne tuo laiku, aš neturiu atitinkamo išsilavinimo. Blogiausia yra ne tai, kad jis mano, kad neturi to, apie ką kalbama, blogiausia tai, kad taip kalbėdamas jis atima iš savęs veikimo galimybę.

14. Pasaulis yra draugiška ir pilna resursų aplinka. Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė suformavo stereotipą, kad kadangi mūsų gamtiniai, energetiniai ir kiti resursai yra riboti, tai mes turime kovoti už galimybę naudotis tais resursais, už savo vietą po saulę, už galimybę išgyventi. Tačiau jei mes atidžiai pasižiūrėsime į žmogaus raidos istoriją, tai galime padaryti įdomius atradimus. Žmogus tapo žmogumi, kai pradėjo ne kovoti, ne priešpastatyti save gamtai, bet mėginti su ja susidraugauti. Taip pirmasis reikšmingas jo raidos šuolis buvo, kai jis „susidraugavo“ su ugnimi. Kitas reikšmingas žingsnis – kai prisijaukino laukinius žvėris. Po to perėjo prie žemdirbystės.

Štai ir susipažinome su pagrindinėmis ir dažniausiai NLP literatūroje minimomis pozityvaus mąstymo presupozicijomis. Kad ši pažintis būtų prasminga, būtina, kad čia įvardinti įsitikinimai būtų ne tik formali deklaracija, bet kad tai būtų tais įsitikinimais, kuriais remdamasis priimate kiekviena diena vienokius ar kitokius sprendimus. Ir rezultatai tikrai netruks pasireikšti. Tad jau nuo rytdienos linkiu pasinerti į didįjį eksperimentą kuriant įsitikinimus, kurie privers pasaulį judėti jums palankia linkme!

Vitoldas Masalskis | koucingopaslaugos.lt
Koučingo paslaugų centras

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here