Pamokanti istorija apie prasmės logiką

5

rabinas

20 a. pradžioje jaunas žydas apsilankė pas garsų Niujoroko rabiną ir pareiškė, jog nori studijuoti Talmudą.

– Tu moki senovės aramėjų kalbą? – paklausė rabinas.
– Ne.
– O ivritą?
– Ne.
– O Torą vaikystėje studijavai?
– Ne, mokytojau. Bet jūs nesijaudinkite. Aš studijavau Berklio universitete filosofiją ir tik ką apsigyniau disertaciją apie Sokrato logiką. O dabar, kad užpildyčiau likusias savo išsilavinime spragas, dar norėčiau kiek pastudijuoti Talmudą.
– Tu nesi pasiruošęs tokioms studijoms, – atsakė rabinas. – Talmudas, tai esmingiausias veikalas, iš viso to, ką kada nors yra parašę žmonės. Bet jei tu taip primygtinai reikalauji, gerai, aš siūlau tau testą: įveiksi – būsi mano mokinys.
Jaunuolis sutiko ir rabinas tęsė:
– Du žmonės leidžiasi kaminu žemyn. Vienas nusileidžia švariu veidu, kitas – suodinu. Katras iš jų eis praustis?
Jaunajam filosofui iššoko ant kaktos akys:
– Ir tai logikos testas?!
Rabinas linktelėjo.
– Na tai žinoma, jog tas, katras yra išsitepęs veidą!
– Neteisingai. Pagalvok logiškai: žmogus su nešvariu veidu pažvelgs į tą, kurio veidas švarus, ir nuspręs, kad ir jo veidas nėra išteptas. O tas, kuris švarus, pažvelgs į tą, kurio veidas purvinas ir nuspręs, kad ir pats yra išsitepęs, tad eis praustis.
– Gudriai sugalvota! – stebėjosi svečias. – Nagi, mokytojau, duok man dar syk pamėginti!
– Gerai, jaunuoli. Du žmonės leidžiasi kaminu žemyn. Vienas nusileidžia švariu veidu, kitas – suodinu. Katras iš jų eis praustis?
– Bet mes juk išsiaiškinome – tas, kurio veidas švarus!
– Neteisingai. Praustis eis abu. Pagalvok logiškai: tas, katro veidas nesuteptas, pažvelgs į žmogų su pajuodusiu veidu ir nuspręs, kad jo veidas taip pat nešvarus. O tas, kurio veidas purvinas, pamatys, kad anas nuėjo praustis ir supras, kad jo veidas nėra švarus, tad irgi eis nusiprausti.
– Apie tai nepagalvojau! Stulbinantis dalykas – bet padariau loginę klaidą! Mokytojau, leiskite dar syk pabandyti!
– Gerai. Du žmonės leidžiasi kaminu žemyn. Vienas nusileidžia švariu veidu, kitas – suodinu. Katras iš jų eis praustis?
– Na… Praustis eis abu.
– Neteisingai. Niekas neis praustis. Pagalvok logiškai: tas, kurio veidas išteptas, pažvelgs į aną, kurio veidas yra švarus ir neis praustis. O tas, kurio veidas švarus, pažvelgs į tą, kuris išsitepęs, bet praustis neina ir supras, kad jo veidas švarus, tad neis praustis taip pat.
Jaunas žmogus visai nusivylęs sušuko;
– Na, bet patikėkit, aš tikrai sugebėsiu studijuot Talmudą! Paklauskite manęs kažko kito!
– Gerai. Du žmonės leidžiasi kaminu…
– Dieve! Nė vienas jų neis praustis!!!
– Neteisingai. Dabar įsitikinai, kad Sokrato logikos nepakanka Talmudo studijoms? Sakyk, kaip gali taip nutikti, kad du žmonės leidžiasi tuo pat suodinu vamzdžiu ir vienas lieka švarus, o kitas išsitepęs?! Negi nesupranti? Šis klausimas – neturi jokios prasmės, o jei tu, kad ir visą savo gyvenimą paskirsi beprasmių klausimų atsakymams rasti, vis tiek tie visi atsakymai bus beprasmiai!

Dalintis:

5 COMMENTS

  1. Kodėl su žydais geriau neturėt reikalų? Nes visos diskusijos su jais yra beprasmės. Žydo klausia, kodėl jūs į klausimą visada atsakote klausimu?
    O kas jums taip sakė?

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here