Panikos atakos

1

Tai atėjo tarsi griaustinis iš giedro dangaus – visiškai netikėtai ir tarsi iš niekur.
Jūs  pradėjote  justi, kaip pašėlusiu ritmu pradėjo plakti  jūsų širdis, drebėti  rankos, galiausiai pradėjo kratytis  visas kūnas, užėmė kvėpavimą ir darėsi vis sunkiau įkvėpti.

panikos-ataka

Tuo metu galbūt kilo mintis, kad tuoj ištiks širdies smūgis arba uždusite. Baimė buvo tokia didelė, jog buvo sunku suvokti, kas  tuo metu vyko. Po keletos minučių šie pojūčiai pradėjo trauktis taip pat netikėtai, kaip ir atsirado, nors ir atrodė, kad tai truks visą amžinybę.

Tokia patirtis žmoguje palieka sumaištį, jis yra  išsigandęs ir jaučiasi pažeistas. Jis bijo, kad tai vėl nepasikartotų ir klausia savęs: „kas gi tai buvo?“. Norėdamas  surasti atsakymus, žmogus  lankosi  pas vidaus ligų gydytojus, jam skiriami įvairūs  tyrimai, bet jokio apčiuopiamo paaiškinimo nerandama. Tik vėliau  yra diagnozuojamas nerimo sutrikimas – panikos atakos.

Panikos priepuolių požymiai

Pasikartojantys panikos priepuoliai kyla staiga ir dažnai nesant aiškioms priežastims. Žmogus negali paaiškinti, ko jis  bijo. Būdingi požymiai: padažnėjęs kvėpavimas, dusulio jausmas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, alpimas, padažnėjęs širdies plakimas, drebėjimas, purtymasis, prakaitavimas, pykinimas, pilvo skausmai, mirties baimė, baimė išprotėti ar prarasti kontrolę. Kartais bijomasi susirgti onkologine ar kita sunkia liga,  nukristi ar nualpti, ypatingai viešose vietose. Panikos atakos trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Retais atvejais iki pusvalandžio. Gali kartotis keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda nuo 20 iki 40 metų žmonėms, dažniau moterims negu vyrams.

Priežastys

Daugeliu atveju yra manoma, kad panikos atakos kyla dėl psichologinių priežasčių. Įvairios psichoterapijos kryptys turi savo paaiškinimą, kodėl kyla šie sutrikimai.
Egzistuoja ir biologinės teorijos, linkusios šio sutrikimo priežasčių ieškoti žmogaus fiziniame kūne, pvz.: neurotransmiterių disbalanso teorija.

Visgi yra manoma, kad panikos atakos tėra pasekmė tikrosios priežasties. Tačiau ta priežastis retai būna viena. Tai yra per žmogaus gyvenimą susikaupusios tam tikros patirtys, kurios buvo gniaužiamos ir slopinamos ilgus metus, sąmoningai ar nesąmoningai tikintis, kad tai kažkaip praeis arba išsispręs savaime.

Tačiau yra dalykų, kurių žmogaus gyvenime apskritai negalima išspręsti (tada belieka tik keisti reakcijas ir požiūrį į situacijas). Ši slopinama ir sulaikyta energija galiausiai pratrūksta štai tokia forma – panikos atakomis. Tiesa, panikos atakas paskatina pasireikšti tam tikri esminiai pokyčiai ar sukrėtimai, vykstantys žmogaus gyvenime, tai gali būti: ligos, artimųjų mirtys, skyrybos, gimdymai ir t.t.

Panikos atakos ir agorafobija

Agorafobija paprastai vystosi po to, kai viešoje vietoje įvyksta panikos ataka. Atsiranda baimė atsidurti tam tikrose vietose ar situacijose, iš kurių gali būti sunku arba nepatogu pasišalinti, kuriose, ištikus panikos priepuoliui, nebus  suteikta pagalba. Dėl šios baimės žmogus apriboja savo keliones, arba, jam išeinant iš namų, jį turi lydėti kitas asmuo. Įprastos agorafobinės situacijos: būti ne savo namuose, stovėti minioje, eilėje, važiuoti viešuoju transportu. Prie šių sutrikimų dažnai prisideda ir depresija, alkoholizmas ir narkomanija. Gydant panikos sutrikimą, silpnėja ir agorafobijos reiškiniai.

Gydymas

Didžiausią efektą daro kompleksinis gydymo būdas: vaistai ir psichoterapija. Gydymo pradžioje, ypatingai tais atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai, itin svarbų vaidmenį atlieka medikamentinis gydymas, kurį  turi paskirti gydytojas psichiatras.  Tačiau nederėtų apsiriboti vien tik tai vaistais, nes dažnai nutraukus vaistų vartojimą, priepuoliai yra linkę atsinaujinti.

Vartojant vaistus, laikinai užgesinama ugnis, bet nepanaikinama tikroji priežastis, sukėlusios šį gaisrą. Norint išeiti iš šio užburto rato, reikalinga psichoterapija ne tik tam, kad būtų galima atrasti tikrąsias panikos atakų priežastis, bet ir tam, kad būtų galima pasijusti saugiau, suvokti, kas iš tiesų tuo metu vyksta su žmogaus kūnu (kad tame nėra nieko “mistiško”) bei rasti būdų, kaip sau padėti.

Tačiau svarbu suprasti, kad panikos priepuoliai neatsirado per vieną dieną, jų priežastys formuojasi ilgą laiko tarpą, todėl ir psichoterapinis gydymas nesibaigs per vieną ar du apsilankymus. Reikia apsišarvuoti kantrybe ir noru sau padėti.

Kaip padėti sau?

Visų pirma – jau pats suvokimas, jog  panikos atakos, nors  ir yra labai nemalonios, gąsdinančios bei varginančios, tačiau  dėl jų jūs neišprotėsite ir nenumirsite – leidžia ramiau reaguoti į situaciją.

Labai veiksminga pagalba sau gali būti kvėpavimo pratimai. Juos taisyklingai atliekant galima ne tik tai prislopinti  kylantį nerimą, bet ir nukreipti mintis nuo savo kūno pojūčių, ties kuriais įprastai yra akcentuojamasi artėjant panikos priepuoliams. Taisyklingų kvėpavimo pratimų jus gali pamokyti psichoterapeutas arba bet koks žmogus, praktikuojantis sąmoningą kvėpavimą.

Aerobinis fizinis krūvis (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) taip pat yra labai veiksminga priemonė, norint padėti sau. 2005 m. Vokietijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad po 30 minučių aerobinio fizinio krūvio (kai buvo sunaudojama maždaug 70% maksimalaus deguonies) tik 6 iš 15 tiriamųjų pasireiškė panikos atakų simptomai, tuo tarpu, po įprasto poilsio net 12-ai tiriamųjų iš 15 kilo panikos priepuoliai. Tyrimas buvo atliktas su žmonėmis, kurie tam tikru metu nuolat patiria panikos atakas.

Artimųjų vaidmuo

Dažnai kylantys panikos priepuoliai yra gąsdinantys ne tiktai juos patiriančius žmones, bet ir jų šeimos narius bei kitus artimus žmones. Todėl dažnai nežinoma, kaip elgtis, kaip reaguoti, o kartais net patys artimieji pasimeta, matydami savo artimą žmogų neįprastoje būsenoje, taip tik dar labiau apsunkindami situaciją.

Dažnai žmonės vengia artimųjų, ištikus panikos priepuoliui, nes nenori, kad juos matytų tokioje būsenoje. Jie taip pat nerimauja, kad artimi žmonės ilgiau nebepakęs ir nebetoleruos tokios jų būsenos.
Viskas, ką jums reikėtų daryti, tai tiesiog neįkyriai parodyti, kad jūs esate šalia, kad į jus bet kada galima atsiremti, kad su jumis galima jaustis saugiai, nes artimųjų būseną priimate natūraliai, nepasimetate, aplankius panikai jūsų artimą žmogų.

Jei jūsų brangiam žmogui priimtina, jūs galite kartu su juo atlikti kvėpavimo pratimus ar pasivaikščioti. Tai atrodytų maži, bet labai svarbūs dalykai.

Labai svarbu, kokioje aplinkoje yra jums artimas žmogus, kenčiantis dėl panikos priepuolių. Pasirūpinkite, kad aplinka būtų rami, joje nevyrautų chaosas. Dirgli aplinka, kurioje yra daug žmonių, triukšmo – tikrai nepadės jūsų artimam žmogui sugrįžti į įprastą būseną.

Jei jūsų artimas žmogus vengia kreiptis į specialistus, paskatinkite jį tai padaryti, parodykite, kad jį palaikote, nes dažnai yra nedrąsu kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą.
O svarbiausia – nepaliaukite tikėti, kad jūsų artimasis  sugrįš į įprastą būseną, svarbu laiku kreiptis pagalbos.

Laurynas Urbšys
www.psichoterapijoskabinetas.lt

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Sveiki. Sukūriau facebooke grupę Lietuvos agorafobikai. Sukūriau tam kad sergantys šia liga galėtų dalintis patirtimi, padėti vieni kitiems, išsišnekėti ar rasti draugų su panašiom bėdom. Manau kad su suprantančiais apie šią problemą yra lengviau jos atsikratyt.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here