Paprasta laimė0 (0)
Kartais viskas yra daug paprasčiau, nei atrodo, o mūsų rūpesčiai iš tikrųjų nėra tokie dideli, kaip įsivaizduojame. Mes tiesiog nepastebime pačių paprasčiausių sprendimų.
“Aš esu vienišas ir niekas su manim nenori bendrauti”. Paprastai tokiu metu nepagalvojame, jog paėmę telefono ragelį ar išėję iš namų akimirksniu galime pakeisti savo realybę. Niekas neprivalo mūsų išgelbėti nuo vienišumo.
“Man yra per sunku įgyvendinti savo svajonę, aš esu nepakankamai protingas, charizmatiškas, neturiu reikiamų žinių, materialinių išteklių ir t.t.”. Dažnai net nesusimąstome, kiek daug galime gauti tiesiog paprašę, tereikia pamiršti įsitikinimą -„niekas nieko man neduos”.
“Aš negaliu ištverti šio liūdesio, jis persmelkia mane visą ir atrodo, kad niekada nesibaigs”. Dažniausiai, tokiomis akimirkomis nepagalvojame, kad joks jausmas nesitęsia amžinai, jausmai nuolat keičiasi. O svarbiausia – pamirštame, kaip puikiai mums pavyko ištverti nemalonius jausmus praeityje.
“Aš nežinau, ką pamanys mano partneris, jeigu jam pasakysiu, kad man nuobodu su juo lovoje ir noriu išbandyti šį tą naujo”. Pamirštame, kad nesidalindami savo mintimis apribojame savo ir partnerio vidinį augimą, kankiname save spėlionėmis ir sustojame ten, kur iš tikrųjų visai nenorime būti.
“Stengiuosi kurti gražius santykius, tačiau kartais esu nelaimingas, kartais su mergina susipykstam, labai stengiuosi, bet neišeina ant jos nepykti”. Na ir puiku, kad pykstatės, būtų keista, jeigu nesipyktumėte. Santykiuose gali iškilti daugybė jausmų, o tai, jog pykstatės, nėra jūsų santykių sėkmės/grožio rodiklis. Kartu patiriate daugybę intensyvių išgyvenimų, svarbiausia yra ne tai, ką patiriate, bet tai, kaip reaguojate, kaip susitvarkote su intensyviomis emocijomis, ką išmokstate, kiek užaugate būdami kartu.
„Gyvenu nuolatiniame bėgime, negaliu sustoti. Vienas darbas veja kitą. Pavargau ir noriu ramybės.” Norite sustoti? Sustokite. Niekas jums netrukdo to padaryti. Tiesiog čia ir dabar – sustokite. Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite. Pajuskite savo kūną. Nors trumpam, nors kelioms akimirkoms ir jūs jau arčiau tikslo.
“Nenoriu nieko daryti, neturiu jėgų, niekas manęs nedžiugina”. Tai yra pakankamai pasyvi pozicija, iš kurios gana sunku pajudėti, tačiau jeigu įsisąmoniname, jog niekas mūsų neišgelbės, niekas nepakels ir nenutemps iki „gražesnio rytojaus”, tada turime progą pasirinkti, ko iš tikrųjų norime ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimą.
O SVARBIAUSIA,
nepamirškime įvertinti paprastų dalykų, kiekvieną dieną skirkime laiko padėkoti už viską, kas šiandien nutiko. Už paprasčiausius dalykus pasakykime „AČIŪ”. Dėkingumo džiaugsmas – šiltas, visa apimantis, atpalaiduojantis ir pripildantis. Visa širdimi, jo mums linkiu!
Psichologė Evelina Vasiljeva | Intuityvi | Intuityvi terapija | Tinklapis