Pasiskaičiau simptomus ir matau, kad lyg man depresija

Klausimas: Esu Audra, man 27 metai, prieš pusę metų pastebėjau, kad turiu problemą – depresiją. Pradžioje visada juokavau, kad man „depresija”, maniau tai tik sunkusis periodas, kaip turbūt visi žmonės patiria. Po laiko pastebėjau, kad problema kur kas rimtesnė, kad tai nesibaigia ir tik grimztu gilyn, o kažkam pasipasakoti dėl savo bėdų nenoriu.

Pasiskaičiau simptomus ir matau, kad lyg viskas man atitinka. Atrodo dabar jau viskas, turėčiau būti rami, dėl ko seniau pergyvenau, susiradau darbą, viskas gerai jame, tik gal viena bėda, kad pati jaučiu, jog nebegaliu susikoncentruoti, kaip seniau, pridarau klaidų.

Vaikinas yra, viskas gerai, pradžioje palaikė, tačiau kiekvienam turbūt norisi besišypsančio ir nuotaikingo žmogaus, o man vis bėdos, vis liūdna. Jaučiu kiekvieną dieną nerimą, bendrai, dėl visko, darbe, šeimoje, santykiuose. Kiekvieną dieną liūdna, bandau perlipti per save, to neparodyti, bet jaučiu, kad darosi blogiau, susikaupti vis nepavyksta, sunerimau dėl sveikatos, nes valgyti visai nenoriu, svoris krenta, baisiai atrodo. Galiu nieko nevalgyti, pastoviai dienos eigoj įsiskausta nugara, jaučiu, kad tai nerviniu pagrindu.

Pasitikėjimo savimi visai nebėra, visi aplink erzina, t. y. man artimi žmonės, nors suprantu, po laiko, kad tai absurdas, kad aš taip elgiuosi negražiai, savo artimų žmonių atžvilgiu.

Darbe per dieną kartais daugiau nei kartą, dėl savo nesusikoncentravimo, galva trenkiu, jaučiu, kad tai gali būti net rimtesnė bėda. Manau būtinai reikia kokiu vaistų, nes visai sunyksiu ir sveikata bloga, ir tas nuolatinis nerimas veda tiesiog iš proto… Buvau pasitikrinti pas daktarę, bendrai sveikatą, ir ji man pasakė, kad esu linkus ar kad turiu depresiją…

Gal galit padėti, nes matau, jog pati neišspręsiu, čia, manau, man reikia jau kokių vaistų būtinai.
Audra (vardas pakeistas)

Komentuoja psichologė Ignė Lukminė:

Labas, Audra,
Ačiū už tavo laišką, džiaugiuosi, kad bandai ieškoti pagalbos, nes pradėjai pastebėti, jog viena nebesusitvarkai su savo jausmais, mintimis, elgesiu. Galiu iš laiško pastebėti, kad nuolat jauti liūdesį, nerimą, susierzinimą bei kaltės jausmą, jog su artimaisiais elgiesi negražiai. Laiške rašai, kad ši būsena tęsiasi jau pusę metų ir kažkam apie ją papasakoti nesinori. Kaip suprantu, į „kažkas“ kategoriją įeina tavo artimi žmonės. Kaip manai, kas tave stabdo nuo pasipasakojimo jiems? Kas nutiktų, jei jiems papasakotum apie tai kaip jautiesi? Juk šeimos, gerų draugų, antros pusės palaikymas sunkiu periodu kaip šis galėtų padėti daug lengviau viską išgyventi ir greičiau atgauti pusiausvyrą bei imti vėl džiaugtis gyvenimu.

Galiu pastebėti, kad pati įvardiji savo būseną kaip depresišką, tačiau labai daug kalbi apie dalykus, kurie kelia nerimą. Ar gali būti tai, kad nuolatinis nerimavimas trukdo susikaupti, sukelia liūdesį? Nes tiek nerimo sutrikimai, tiek depresija gali turėti panašius simptomus bei šie abu dalykai gali būti persipynę ir eiti kartu. Kol kas iš tavo apibūdintų simptomų nedrįsčiau spėti tikslios diagnozės. Tą geriausiai galėtų padaryti psichiatras.

Rašei, kad lankeisi pas šeimos gydytoją. Ką gydytoja tau patarė, kai pastebėjo, kad gali būti linkusi į depresiją? Ar nukreipė pas psichiatrą/ psichologą? Siūlyčiau nedvejoti ir susitarti dėl apsilankymo pas specialistus.

Matau, kad yra stiprus noras sukontroliuoti savo būseną vaistais. Tačiau norėčiau, kad žinotum, jog ne vien vaistais yra gydoma depresija. Lengva ir vidutinė depresija gali būti gydoma vien tik psichoterapija, todėl pirmiausiai reikėtų išbandyti psichologo konsultacijas. Daugeliu depresijos atvejų galime išsiversti be vaistų – su psichologine pagalba, gyvenimo būdo/režimo korekcija, fiziniais pratimais. Tačiau, jei psichiatras nustatytų sunkią depresijos formą, tokiu atveju efektyviausias būtų kombinuoto (žodinio, fizinio ir medikamentinio) gydymo derinys: psichologinė pagalba, režimas/mityba/fiziniai pratimai ir antidepresantai.

Iki kol apsilankysi pas psichiatrą ar psichologą, gali pabandyti padėti ir pati sau. Pagalvok kaip tu atsipalaiduoji po darbo dienos? Ką veiki laisvalaikiu? Koks tavo pačios požiūris į aplinką, į įvykius, į sunkumus su kuriais susiduri?

Keletas patarimų, kurie gali padėti sumažinti depresiškumą:

• Sportas/ mankšta/ aktyvus judėjimas
• Laiko leidimas su draugais ir šeima
• Meditacija/ relaksacinio kvėpavimo pratimai
• Leidimas sau patirti įvairias malonios veiklas
• Literatūros skaitymas (pvz. David D. Burns „Geros nuotaikos vadovas: nauja emocijų terapija“)

Psichologė Ignė Lukminė | psichologasinternetu.lt
Iliustracija: María Victoria Heredia Reyes