Pataisymas

1

Išminčius rodė svečiui vieną iš savo rankraščių. Tas bakstelėjo pirštu: “Čia klaida!”. Rankraščio autorius ištrynė žodį ir perrašė jį taip, kaip nurodė svečias.
Kai lankytojas išėjo, šeimininko paklausė:
– Kodėl taip pasielgėt, juk žinojot, kad taisyti nereikėjo? Kam įrašėt klaidingą žodį?
Tasai atsakė:
– To pareikalavo situacija, siekiant išlaikyti socialines normas. Šis žmogus klaidingai manė, kad man padeda. Galvojo, kad išreikšdamas savo neišmanymą, taip demonstruoja savo žinias ir sumanumą. Šiuo atveju tiesiog siekiau išlikti taktiškas ir padorus, o įrodyti tiesą neturėjau tikslo. Jei aš būčiau šio žmogaus mokytoju – viskas būtų buvę žinoma kitaip. Tik buki ir įkyrūs žmonės mano, kad jų pareiga visur ir kiekvieną mokyti. Žmonės retai ieško pamokymų, juk dažniausiai – te trokšta atkreipti į save dėmesį.

Dalintis:

1 COMMENT

  1. …labai taikliai ir be jokiu isvedziojimu-puikus straipsnis…einu kas ryta savo iprastu keleliu ir randu ta ”pacia duobe”-ciut neikrentu/uzsisvajojusi/ir taip kelis rytus,viena ryta sustojau nustebusi-ji vis cia..kita ryta pasukau ilgesniu keliu…nezinau…tai tolerancija…abejingumas ar visiskas bukumas…

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here