Patarimai emigrantui: kaip pritapti svetimoje šalyje?

0

birds-216827_1280

Viskam – savas laikas: kurti šeimą, auginti vaikus ar įsikurti svetimoje šalyje palankiausia jaunystėje. Jeigu jau įkopėte į šeštąją dešimtį, imtis pokyčių nebus lengva. Net jeigu pasiryžote emigruoti, kažin ar emigranto duona bus skalsi.

Vilnietė psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė įsitikinusi – tik turėdami ryšių sėkmingai pritapsite svetimoje šalyje. Jeigu ruošiatės keisti gyvenimą, pasvarstykite, su kuo užsienyje bendrausite. Jei vykstate su kuo nors, vis vien reikėtų svetur susirasti tautiečių, nes jie galėtų daug patarti, o gal ir padėti. „Būtinai pasinaudokite visomis virtualaus bendravimo galimybėmis“, – patarė G.Petronienė.

– Kokio charakterio žmogui lengviausia pritapti kitoje šalyje?

– Kuo žmogus lankstesnis, lengviau bendraujantis, tuo didesnė tikimybė, kad svetimoje šalyje nebus vienišas, ten prisitaikys.

Kita vertus, esu susidūrusi su moterimi, kuri buvo labai priklausoma asmenybė. Ji priklausė nuo vyro, po to išsiskyrė ir ištekėjo už kito, vėl tapo priklausoma. Darbe ta moteris priklausė nuo viršininkės emocijų: jeigu vadovė norėdavo kavos, ji bėgdavo virti. Išvykusi į užsienį ji vėl rado nuo ko priklausyti, todėl lengvai pritapo svetimoje šalyje. Tai – vaikiškas žmogus. Nors jam – 50 metų, emocijos kaip dešimtmečio vaiko. Savo pozicijos neturėjimas, kategoriškumo nebuvimas jai išėjo į naudą, nes buvo lengviau prisitaikyti.

– Emigruoja daugiausia jauni žmonės, vos baigę mokyklą ar universitetą. Ar ne vėlu ryžtis gyvenimo pokyčiams perkopus 50 metų slenkstį?

– Vėlu ir sunku ką nors keisti sulaukus brandaus amžiaus. Nors vyresni žmonės viliasi išvykę svetur užsidirbti daugiau pinigų, elgiasi lengvabūdiškai. Išvykęs į užsienį retai kuris prigyja. Daug didesnė tikimybė, kad bus blogai negu kad bus gerai. Itin retomis sąlygomis gali būti gerai.

– Kaip iš anksto reikėtų ruoštis pokyčiams?

– Jeigu vyresnio amžiaus žmogus susipažįsta su tos pačios profesijos bendraamžiu iš užsienio, truputį vienas pas kitą pagyvena, tokia draugystė gali nutiesti kelią emigruoti. Tuomet emigrantas patenka į tą pačią kultūrinę terpę, jam surandamas darbas pagal specialybę. Tad gyvenimo stilių ir socialinę aplinką jis nesunkiai persikelia svetur. Tačiau tam, kuris gyvena tradiciškai – turi šeimą, nuolatinius draugus – būtų nežmoniškai sunku ką nors keisti. Tie pokyčiai jam kainuotų didžiulį kelerių metų stresą ir nepritapimą naujoje vietoje. Pagrindinė priežastis, kodėl tokie žmonės svetur nepritampa, – nesusiranda draugų.

Ligita Valonytė | lrytas.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here