homeless-1213054_640

Naujos prievolės švietimo įstaigose tramdyti prieš vaikus nukreiptą smurtą ir patyčias kol kas pakibusios ore. Pirmasis barjeras – vos po vieną psichologą turi mažiau nei pusė bendrojo ugdymo mokyklų, o pagalbos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje tenka laukti ir kelias savaites.

Faktas

Iš viso 1185 bendrojo ugdymo mokyklose dirba 551 psichologas. Psichologo etatą švietimo įstaigos steigia savo iniciatyva, tam skiriamos lėšos iš mokinio krepšelio. Psichologinę pagalbą mokiniams teikia ir 54 pedagoginės psichologinės tarnybos visoje Lietuvoje. Jose šiuo metu dirba 156 psichologai.

Įpareigojo teikti skubią pagalbą

Šalyje kas trečias vaikas patiria psichologinį smurtą, per metus iš gyvenimo pasitraukia per 40 paauglių. Todėl prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijavo, o nueinantis Seimas ką tik priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kurių tikslas – mažinti smurtą ir patyčias švietimo įstaigose.

Nuo kitų mokslo metų apie smurto atvejus reikės nedelsiant informuoti tėvus ir atsakingas institucijas, ir tiek smurtą patiriančiam mokiniui, tiek smurtautojui, tiek tėvams, o esant poreikiui – ir mokytojams turės būti skubiai – per penkias darbo dienas – pradėta teikti nemokama psichologinė pagalba. Tą turės padaryti mokyklos psichologas, jam nesant – pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

Trūksta kvalifikuotų specialistų

Tačiau realybė gerokai skiriasi nuo įstatymo nuostatų, mat šiuo metu tik mažiau nei pusėje šalies bendrojo ugdymo mokyklų dirba psichologas, dažnai – nepilnu etatu.

„Kvalifikuotų specialistų trūksta tiek mokyklose, tiek pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Ypač mažesniųjų miestų centrai turi tik po vieną kitą specialistą. Todėl padaugėjus besikreipiančiųjų skaičiui išaugs ir psichologų poreikis“, – sakė Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė Sigita Girdzijauskienė.

Ar gali būti kuriamas mokykloje psichologo etatas, priklauso ir nuo mokinių skaičiaus. Mažesnėse mokyklose pasitelkiama specialiojo ar socialinio pedagogo, kapeliono (esant religinei pakraipai) pagalba. Tačiau S.Girdzijauskienė pabrėžė, jog socialiniai pedagogai ir psichologai – tai dvi visiškai skirtingos profesijos, kurios dažnai painiojamos: „Daug problemų įžvelgti ir spręsti socialinis pedagogas neturi pakankamai kompetencijos.“

Teks skėstelėti rankomis

Nuogąstavimus dėl griežtų pagalbos terminų, didesnio darbo krūvio patvirtino ir Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Janina Urnikienė.
„Neaišku, ar per nurodytą tam tikrą dienų skaičių su dabartinėmis pajėgomis galėsime dirbti kaip laikrodukas. Jau dabar turime kelių savaičių eiles. Žmonių psichologinis raštingumas didėja, per pastaruosius dvejus metus besikreipiančiųjų srautas stipriai išaugo.

Daug tėvų atveda jau ikimokyklinio amžiaus vaikus. O pagal naująjį įstatymą turėsime priimti ne tik mokinius, tėvus, bet ir pedagogus“, – sako specialistė.

Psichologai dirba vos keliose miesto mokyklose. Ne ką geresnė padėtis ir Šiaulių rajone. Ugdymo įstaigų čia yra trisdešimt, o psichologų – vos trys, pedagoginei psichologinei tarnybai tenka 1,5 etato.

„Mūsų, kaip ir Panevėžio, Kauno rajonų tarnybos, yra nedidelės, tad įgyvendinus numatomas pataisas teks tik rankomis skėstelėti ir pečiais gūžtelėti – realiai jau šiuo metu nėra, kam dirbti su tokiais vaikais. Dabar dar kažkokiu stebuklingu būdu mokyklos pačios tvarkosi su patyčiomis. Gerai, kad šiai problemai kreipiamas visuomenės dėmesys, tačiau tuomet atitinkamai turėtų būti pertvarkomos ir įstaigų struktūros“, – situaciją komentavo Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Laima Žiedienė.

Įžvelgia formalumą

Kaip būsimą tvarką vertina pačių mokyklų vadovai, turėsiantys užtikrinti sklandų tokios reagavimo į smurtą ir patyčias sistemos darbą bei būsiantys atsakingi už pagalbos suteikimą laiku?

Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos direktorei Jūratei Kaščiuškienei tokios priverstinės programos kelia abejonių.

„Neįsivaizduoju jokios save gerbiančios šiuolaikinės mokyklos ir ypač vadovo ar administracijos, kito personalo, mokytojų, kurie nereaguotų į patyčias. Kartais gal net per daug kišamės į mokinių reikalus. Tokios prievolės man panašiau į norą viską paversti tik dar vienu popieriumi, įrėminti tai, ko neįmanoma įrėminti. Visiškai išgyvendinti patyčių iš mokyklos neįmanoma. Tačiau patyčios patyčioms nelygu. Todėl reikėtų ne dirbtinių pataisų, bet stengtis, kad vaikui išties geriau būtų. Pavyzdžiui, kaip galėsiu nustatinėti sąlygas pedagoginei psichologinei tarnybai, jog turi priimti mano mokinį? Būdama vienos institucijos vadovė, negi galiu nurodinėti, kaip dirbti kitos institucijos vadovui?“, – svarstė J.Kaščiuškienė.

Tai, kad tokia pareiga neturėtų būti užkrauta ant vadovo pečių, sutiko ir Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio mokyklos direktorius Albinas Jokubauskas. Be to, jis pastebėjo, jog apskritai reikėtų daugiau kalbėti apie patyčių problemos šaknis. „Čia turėtų ir socialiniai darbuotojai labiau įsijungti. Kartais nežinoma, kad šeima yra asociali ir dėl to kyla problemų, tėvai išvažiuoja į užsienį ir palieka vaikus be priežiūros arba suteikiama globą tam žmogui, kuris iš vaiko tyčiojasi“, – kalbėjo A. Jokubauskas.

Švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina:

istomina– Dabar yra parengtas pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio projektas. Jame numatyta, kad turėtų atsirasti daugiau specialistų. Aišku, finansavimas tam numatytas ne nuo kitų metų, kada įsigalios pataisos, o nuo 2018-ųjų.

Įstatymu numatoma prievolė mokyklos direktoriui informuoti apie kiekvieną smurto atvejį ir visus jo dalyvius. Pagal naujas pataisas pagalba tėvams, mokytojams turi būti suteikta ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, vaikui – per vieną darbo dieną. Kitu atveju tai galėtų būti traktuojama kaip pažeidimas.

Tačiau psichologinė pagalba negali būti teikiama per prievartą, ne kiekvienas žmogus jos ir norės. Apskritai psichologijos specialistų Lietuvoje nestokojame, bet nepakankamai lėšų skiriama jų darbo vietų sukūrimui mokyklose. Todėl tam turės būti daugiau lėšų skiriama, jau dabar vaiko krepšelis padidėjęs 34 eurais. Tad ir įsigaliojus dabartinėms pataisoms kiekvienos mokyklos direktorius bus priverstas įdarbinti psichologą.

Yra numatyta ir mokytojų perkvalifikavimo programa. Kiekvienas mokytojas galės įgyti švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją. Pavyzdžiui, specialiojo pedagogo ar psichologo kvalifikaciją galės įgyti fizikas. Aišku, jų pagalba negalės prilygti psichologijos išsilavinimą turinčiam specialistui.

Aigustė Tavoraitė | lsveikata.lt

loading...