konfliktai

Pavydas – viena svarbiausių smurto šeimoje priežasčių. Nors šiuo klausimu statistikos nėra, galima teigti, kad pavydo išprovokuotų smurto atvejų netgi daugiau, nei alkoholio, įsitikinusi Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė psichoterapeutė Dalia Puidokienė.

„Jeigu buvo smurtas, labai tikėtina, kad buvo ir pavydas“, – teigė specialistė. Ir čia kalbama ne tik apie psichologinį smurtą, bet ir fizinį. Fizinis smurtas pavydo atveju neatsiranda iš karto – pradžioje būna smurtaujama psichologiškai, ekonomiškai.

Tikrina, ką veikia grupėje

„Pavydas – tai noras kontroliuoti, valdyti kitą asmenį. Iškart galima pasakyti, kad tai – nelygiaverčiai santykiai“, – aiškino psichoterapeutė.

D. Puidokienė kiekvieną dieną savo darbe susiduria su moterimis, kenčiančiomis nuo pavydžių sutuoktinių. „Turime šeštus metus veikiančią ilgalaikę moterų psichologinės paramos grupę. Ko gero, nėra nė vienos moters, kuri nebūtų vienaip ar kitaip susidūrusi su pavydo problema.

Būna net taip, kad atvažiuoja vyrai pasižiūrėti, kur tos moterys kiekvieną savaitę eina. Paramos grupę vadina sekta. Netgi aš, kaip vedančioji, tampu pavydo objektu, nes atimu jam „priklausantį“ kitą objektą“, – ironizavo pašnekovė.

Nors pavyduliauti gali tiek vyrai, tiek moterys, pasak D. Puidokienės, patriarchalines tradicijas turinčioje Lietuvoje vienareikšmiškai dominuoja vyrų smurtas prieš moteris ir, atitinkamai, vyrų pavydas, noras jas savintis.

Žmonės, patiriantys pavydą, patiria kontrolę, yra izoliuojami, jaučia kaltę. „Moteris jautėsi kalta, kad eina į psichologinės paramos grupę. Nes vyras jai neleido. Ji atėjo penkioms minutėms. Iškėliau klausimą, ką jai duos tos penkios minutės – užsiėmimas trunka pusantros valandos. Ir ji apsisprendė pasilikti – džiaugiuosi, kad lanko iki šiol“, – sakė D. Puidokienė.

Sumušė, nes su drauge ėjo į teatrą

Pavydas reiškiasi įvairiais pavidalais. Vyras gali pavydėti, net kai žmona bendrauja su giminaičiais ar draugėmis. Prasideda telefono tikrinimai – kas skambino, kas rašė žinutę. Tikrinamas elektroninis paštas, prisijungimai prie banko duomenų.

Psichologai visuomet pabrėžia, kad pavydas rodo pavydinčiojo nevisavertiškumą. Jo pasitikėjimas savimi toks žemas, jog jam atrodo, kad antra pusė pasirengusi jį palikti, vos tik kas nusišypsos ar pamos piršteliu. Vis dėlto negalima sakyti, kad žemesniame socialiniame sluoksnyje pavydo daugiau, nei tarp turtingųjų – žema savivertė mažai priklauso nuo socialinio statuso.

„Viena moteris pasakojo apie santykius savo šeimoje. Abiem tai antri santykiai. Pirmieji vyrui buvo labai skaudūs – ta moteris jį išdavė, paliko. Ir dabar jis labai nepasitiki ir antrąja sutikta moterimi. Jis labai ją kontroliuoja – su kuo ji eina, su kuo susitinka. Moteris buvo sumušta dėl to, kad išėjo su drauge į teatrą. Nes kaip ji taip galėjo? Jeigu ji puošiasi, tai puošiasi kažkokiam vyrui. Jeigu dažo plaukus, lakuoja nagus – vėlgi tai daro dėl kažkokio vyro. Tačiau tai kalba tik apie paties vyro savęs vertinimą“, – aiškino psichoterapeutė.

Svarbu pripažinti problemą

Kaip padėti tokioms šeimoms? Nuo žmonos, kurios vyras pavyduliauja, elgesio čia mažai kas priklauso. Net jeigu ji apsirengs kaip pilka pelytė, savimi nepasitikintis vyras vis tiek ras, dėl ko pavydėti. Ar vienintelis kelias – terapija vyrui, padedant jam labiau pasitikėti savimi?

„Aš visuomet skatinu kalbėtis – suprantama, kiek ta kita pusė eina į dialogą. Įvardyti pavydą kaip problemą, ieškoti jos sprendimo būdų. Jeigu antroji pusė eina į kalbas – yra viltis, kad tuos santykius galima reabilituoti. Ieškoti specialistų, kurie galėtų padėti. Santykius kuria du žmonės, todėl ir taisyti turi abu. Jeigu viena pusė sako – „čia tavo problema, tu ir eik, o man nereikia, man viskas gerai“, kai kuriais atvejais irgi įmanoma padėti. Šeima yra sistema, pora – irgi sistema. Keičiantis vienai sistemos daliai, sistema turi irgi kažkaip adaptuotis prie to pokyčio. Tad pokytis vyksta visoje sistemoje“, – dėstė pašnekovė.

Pasak jos, norint, kad kas nors gyvenime pasikeistų, problemas reikia atpažinti ir pripažinti. Nes jei sakysi, kad tau neskauda, vaistų neieškosi. Vis dėlto įtikinti vyrą, kad pavydas yra problema, nelengva. „Dažniausiai vyrai nepripažįsta problemos – nori valdyti, turi labai daug pasenusio patriarchalinio kategoriško, riboto požiūrio į santykius tarp vyrų ir moterų“, – pripažino D. Puidokienė.

Laiku užkirskite kelią

Jeigu pavydas šeimoje dar neišvirto į fizinį smurtą ir apsiriboja psichologiniu teroru – vyras tik išsako replikas ir priekaištus, pavyzdžiui „Kodėl jis į tave taip pasižiūrėjo? Gal kas nors tarp jūsų buvo? Kur tu buvai? Kodėl nekėlei telefono?“, – tai yra labai aiškūs ženklai, kad anksčiau ar vėliau smurtas gali tapti ir fizinis, keliantis pavojų sveikatai ir net gyvybei. Jeigu tokie priekaištai kartojasi, tikrai reikia sunerimti ir laiku užkirsti kelią. „Vienas žmogus peržengia kito žmogaus ribas. Ir tas žmogus, kurio ribos peržengtos, turi stabdyti, nes jis jaučiasi blogai. Tas, kuris tai daro, to nesuvokia. Reikia aiškiai apie tai pranešti, garsiai kalbėti. Būtina vyrui pasakyti, kad jaučiatės blogai, jaučiatės varžoma, jums tai nepatinka“, – patarė psichoterapeutė.

Tam gali reikėti nemažos drąsos, tačiau būtina aiškiai duoti suprasti, kad dėl pavydo jaučiatės blogai ir esate pasirengusi pasirūpinti savo savijauta, kad blogai nesijaustumėte. Tai sąžiningumas ir su savimi, ir su partneriu.

„Kol nebus to atsisukimo į save, tol niekas nesikeis. Tačiau mūsų moterys dažnai būna atsisukusios ne į save, o į vyrą. Turinti tvirtą vidinę nuostatą moteris sugebės iškart pasakyti, kad jai nepatinka būti varžomai, ką rengtis ar su kuo bendrauti. Keli tokie aiškūs pareiškimai gali sustabdyti bandantįjį įžengti į kitą teritoriją ir užkirsti kelią smurtui toliau plėtotis“, – sakė D. Puidokienė.

Jurgita Noreikienė | lrytas.lt

Esate patyrę smurtą artimoje aplinkoje, o gal ir šiuo metu jį kenčiate? Gal tai vyksta šalia jūsų, bet nežinote, kaip reaguoti? Netylėkite. Kreipkitės žemiau nurodytais kontaktais.

 SAVIVALDYBĖ  PAVADINIMAS  KONTAKTAI
 Akmenės r.  Moterų veiklos inovacijų centras  8 652 24232, mvic@splius.lt
 Alytaus m.  Alytaus miesto moterų krizių centras  8 645 45287, ammkc@aktv.lt
 Alytaus r.  Alytaus miesto moterų krizių centras  8 645 45287, ammkc@aktv.lt
  Anykščių r.  Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras  8 615 45464, anyksciumoterys@gmail.com
 Birštono  Asociacija „Kauno moterų draugija“  8 603 89833, kmd.asoc@gmail.com
 Biržų r.  Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius  8 699 86866, paramosnamai@gmail.com
 Druskininkų  Alytaus miesto moterų krizių centras  8 645 45287, ammkc@aktv.lt
 Elektrėnų  Moterų informacijos centras  8 5 2629003, 8 650 95216, spc@lygus.lt
 Ignalinos r.  Visagino šeimos krizių centras  8 699 20069, 8 686 60657, viltisvskc@gmail.com
 Jonavos r.  Moters pagalba moteriai  8 618 40044, info@moters-pagalba.lt
 Joniškio r.  Moterų veiklos inovacijų centras  8 652 24232, mvic@splius.lt
 Jurbarko r.  Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras  8 446 61565, 8 616 55877, taurage@moterscentras.w3.lt
 Kaišiadorių r.  Asociacija „Kauno moterų draugija“  8 603 89833, kmd.asoc@gmail.com
 Kalvarijos  Marijampolės apskrities moters veikos centras  8 343 59525, 8 633 55007, spc.mar@gmail.com
  Kauno m.  Kauno apskrities moterų krizių centras  8 679 31930, kaunoaspc@kamkc.lt
  Kauno r.  Asociacija „Kauno moterų draugija“  8 603 89833, kmd.asoc@gmail.com
  Kazlų Rūdos  Marijampolės apskrities moters veiklos centras  8 343 59525, 8 633 55007, spc.mar@gmail.com
  Kelmės r.  Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras  8 446 61565, 8 616 55877, taurage@moterscentras.w3.lt
  Kėdainių r.  Moters pagalba moteriai  8 618 40044, info@moters-pagalba.lt
 Klaipėdos m.  Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras  8 46 350099, 8 650 60094, kmn@moteriai.lt
 Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras  8 445 78024, 8 605 82331, kretingosmoterys@gmail.com
 Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras  8 445 78024, 8 605 82331, kretingosmoterys@gmail.com
 Kupiškio r.  Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius  8 699 86866, paramosnamai@gmail.com
 Lazdijų r.  Alytaus miesto moterų krizių centras  8 645 45287, ammkc@aktv.lt
 Marijampolės  Marijampolės apskrities moters veiklos centras  8 343 59525, 8 633 55007, spc.mar@gmail.com
 Mažeikių r.  Telšių krizių centras  8 609 02636, 8 682 29459, 8 444 74282, kriziucentras@gmail.com
 Molėtų r.  Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras  8 615 45464, anyksciumoterys@gmail.com
 Neringos m.  Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras  8 46 350099, 8 650 60094, kmn@moteriai.lt
 Pagėgių  Koordinacinis centras „Gilė“  8 610 10715, koordinaciniscentras@gmail.com
 Pakruojo r.  Moterų veiklos inovacijų centras  8 652 24232, mvic@splius.lt
 Palangos m.  Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras  8 46 350099, 8 650 60094, kmn@moteriai.lt
 Panevėžio m.  Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius  8 699 86866 , paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r.  Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius  8 699 86866, paramosnamai@gmail.com
 Pasvalio r.  Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius  8 699 86866, paramosnamai@gmail.com
 Plungės r.  Telšių krizių centras  8 609 02636, 8 682 29459, 8 444 74282, kriziucentras@gmail.com
 Prienų r.  Asociacija „Kauno moterų draugija“  8 603 89833, kmd.asoc@gmail.com
 Radviliškio r.  Moterų veiklos inovacijų centras  8 652 24232, mvic@splius.lt
 Raseinių r.  Raseinių krizių centras  8 657 87475, info@kriziucentras.eu
 Rietavo  Telšių krizių centras  8 609 02636, 8 682 29459, 8 444 74282, kriziucentras@gmail.com
 Rokiškio r.  Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius  8 699 86866, paramosnamai@gmail.com
 Skuodo r.  Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras  8 445 78024, 8 605 82331, kretingosmoterys@gmail.com
 Šakių r.  Marijampolės apskrities moters veiklos centras  8 343 59525, 8 633 55007, spc.mar@gmail.com
 Šalčininkų r.  Moterų informacijos centras  8 650 95216, 8 5 2629003, spc@lygus.lt
 Šiaulių m.  Moterų veiklos inovacijų centras  8 652 24232, mvic@splius.lt
 Šiaulių r.  Moterų veiklos inovacijų centras  8 652 24232, mvic@splius.lt
 Šilalės r.  Koordinacinis centras „Gilė“  8 610 10715, koordinaciniscentras@gmail.com
 Šilutės r.  Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras  8 445 78024, 8 605 82331, kretingosmoterys@gmail.com
 Širvintų r.  Moterų informacijos centras  8 5 2629003, 8 650 95216, spc@lygus.lt
 Švenčionių r.  Moterų informacijos centras  8 5 2629003, 8 650 95216, spc@lygus.lt
 Tauragės r.  Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras  8 446 61565, 8 616 55877, taurage@moterscentras.w3.lt
 Telšių r. Telšių krizių centras  8 609 02636, 8 682 29459, 8 444 74282, kriziucentras@gmail.com
 Trakų r.  Moterų informacijos centras  8 5 2629003, 8 650 95216, spc@lygus.lt
 Ukmergės r.  Moters pagalba moteriai  8 618 40044, info@moters-pagalba.lt
 Utenos r.  Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras  8 615 45464, anyksciumoterys@gmail.com
 Varėnos r.  Alytaus miesto moterų krizių centras  8 645 45287, ammkc@aktv.lt
 Vilkaviškio r.  Marijampolės apskrities moters veiklos centras  8 343 59525, 8 633 55007, spc.mar@gmail.com
 Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas)  Vilniaus moterų namai  8 5 2616380, vmotnam@vmotnam.lt
 Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos)  Moterų informacijos centras  8 5 2629003, 8 650 95216, spc@lygus.lt
 Vilniaus r.  Moterų informacijos centras  8 5 2629003, 8 650 95216, spc@lygus.lt
 Visagino r.  Visagino šeimos krizių centras  8 699 20069, 8 686 60657, viltisvskc@gmail.com
 Zarasų r.  Visagino šeimos krizių centras  8 699 20069, 8 686 60657, viltisvskc@gmail.com
loading...