persivalgymas
Foto: gratisography.com

Klausimas: Mano draugė kenčia nuo persivalgymo. Persivalgiusi labai graužiasi, kartais net verkia. Persivalgo iki blogumo, bet nevemia, tad bulimija neserga. Bandė ji, siekdama išvengti persivalgymo, valgyti kas tris valandas ir tik kai jaučia alkį. Bet vis paslysta ir persivalgo. Ką jai daryti? Šiuo metu dirba užsienyje, tad pas psichologą neturi galimybės pakliūti. Gal jis padėtų kokiais konkrečiais patarimais? Darius

Atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medicinos psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė:

Neatidėk rytdienai to, ką gali suvalgyti šiandien. E.Merfio dėsnis

Pasinaudojant ironišku E.Merfio dėsniu galime apibūdinti vieną valgymo sutrikimų, kuris tik palyginti neseniai šalia bulimijos ir anoreksijos buvo įtrauktas į valgymo sutrikimų aprašus. Ir tikėtina, apie kurį ir rašo skaitytojas Darius.

Persivalgymo sutrikimui (BED – angl. binge eating disorder) būdingi dažni, kompulsyvūs, nekontroliuojami persivalgymo epizodai. Žmogus gali suvalgyti didelį kiekį maisto per trumpą laiką, net jeigu ir nejaučia alkio, ar užsiimdamas kokia nors veikla, pvz., žiūrėdamas televiziją, naršydamas internete. Prarandamas saiko ir kontrolės jausmas, jaučiamas vidinis spaudimas ir kenčiantis nuo šio sutrikimo žmogus negali sustoti. Dažnai valgo vienas, tarsi pasislėpęs nuo kitų, ir valgo greitai.

Svarbų vaidmenį atlieka čia emocijos. Dažnai toks nekontroliuojamas valgymas yra tarsi bandymas susitvarkyti su išgyvenamu nerimu, stresu ar depresija. Maistas tampa paguoda užplūdus sunkiems jausmams, tačiau persivalgius jaučiama kaltė, gėda, liūdesys ir žmogus pakliūna į užburtą ratą. Kitaip negu sergantys bulimija, kenčiantys nuo persivalgymo sutrikimų žmonės nevemia ir nevartoja vidurius laisvinamųjų vaistų.

Visiems mums kartais nutinka persivalgyti arba dažnas žmogus mano, kad valgo per daug negu reikėtų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jau yra persivalgymo sutrikimas. Persivalgymo sutrikimą galima įtarti tuomet, kai per paskutinius 3 mėnesius bent porą kartų per savaitę:

  • suvalgydavot dideles maisto porcijas;
  • suvalgydavot didelius maisto kiekius net ir nejausdami alkio, neturėdami apetito;
  • nejausdavote kontrolės, ką ir kiek valgyti;
  • valgydavote greičiau nei įprastai;
  • valgydavote iki nemalonaus pilnumo jausmo;
  • valgydavote vienas, tarsi būtų gėda dėl suvalgomo maisto kiekio;
  • persivalgius apimdavo gėdos, kaltės ir pasibjaurėjimo jausmas;
  • tarp persivalgymo epizodų atsirasdavo bejėgiškumo ir noro suvaldyti persivalgymo priepuolius jausmas

Taip pat pastebima, kad persivalgymo sutrikimo kamuojamiems žmonėms būdingas žemesnis savęs vertinimas, polinkis į drastiškas dietas, svorio svyravimai, įvairūs virškinimo sutrikimai.

Galimos priežastys

Persivalgymo sutrikimas tik 2013 metais buvo įtrauktas į valgymo sutrikimų registrą šalia bulimijos ir anoreksijos, todėl jo priežastys ir pasekmės yra tyrinėjimų stadijos, nors jau aišku, kad jo atsiradimui įtakos turi biologinių, psichologinių ir aplinkos faktorių sąveika.

Yra duomenų, kad persivalgymo sutrikimo kamuojamiems žmonėms būdingi ir depresijos simptomai. Be to, dažnai negatyvios emocijos, tokios kaip nerimas, liūdesys, susierzinimas tampa persivalgymo priežastimi – negatyvios emocijos „užvalgomos“.

Persivalgymas gali turėti savo ištakas vaikystėje. Persivalgyti linkę žmonės neretai augo šeimose, kur maistas buvo vartojamas ir kaip nusiraminimo priemonė, ir kaip apdovanojimas (pvz., saldumynai už gerą pažymį ar sutvarkytą kambarį, ar nusiraminimui bei nuotaikai pakelti). Taigi persivalgymas gali būti ir išmoktas elgesio modelis, atsineštas iš vaikystės, iš šeimos.

Kai kuriems žmonėms persivalgymą gali sąlygoti ir biologinės priežastys, pvz., yra tiriama smegenų neurocheminių mechanizmų įtaka alkio ir sotumo jausmui, apetito kontrolei.

Valgymo sutrikimams įtakos turi taip pat ir dietos, ypač drastiškos, ilgalaikės. Po persivalgymo epizodų žmogus dažnai pradeda drastiškai kontroliuoti kūno svorį, riboti maistą, laikytis dietų. Dažnai po tokio alinančio ir griežto nevalgymo jaučiamas dar didesnis apetitas ir vėl persivalgoma. Taip susiformuoja užburtas ratas. Ir būtent šituo metu reikia susirūpinti ir ieškotis pagalbos, nes problemai įsisenėjus tampa sunkiau pasveikti. Persivalgymo sutrikimas turi savo neigiamų pasekmių ne tik kūno svoriui, bet ir sveikatai (virškinimo sutrikimai, padidėjęs cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, nuovargis, miego sutrikimai ir kt.) bei socialiniam gyvenimui (pradedama vengti bendrauti, nes bandoma nuslėpti valgymo problemas, nuolat jaučiamas stresas).

Koks gydymas?

Persivalgymo sutrikimus gydyti nelengva pirmiausia dėl to, kad dažnai žmonės gėdijasi savo problemos ir vengia ieškoti pagalbos. Dažnai net artimiausi šeimos nariai nesupranta, kas vyksta su sergančiuoju. Tačiau tinkamai parinkus gydymą, šis sutrikimas puikiai valdomas. Gydymo tikslas pirmiausia yra nugalėti persivalgymo įprotį (atkurti valgymo kontrolės jausmą) bei išmokti sveikų maitinimosi modelių.

Labiausiai padeda kompleksinė pagalba:

Psichoterapija: padeda kognityvinė elgesio terapija, keičianti žmogaus mastymą bei elgesio modelius (mintis bei įsitikinimus apie maistą ir valgymą bei pačius maitinimosi įpročius, kad jie taptų sveiki).

Medikamentinis gydymas: labiausiai nukreiptas į nerimo bei depresijos simptomų mažinimą, jeigu jie lydi valgymo sutrikimą.

Dietologo konsultacijos: sveikų maitinimosi įpročių formavimas bei tinkamai subalansuotos dietos parinkimas.

Grupinė psichoterapija: žmonių, susidūrusių su tokiais pat sunkumais, parama, supratimas ir tarpusavio bendravimas yra galingas gydymosi mechanizmas, nes saugioje aplinkoje tarp suprantančių žmonių yra paprasčiau dalintis nerimu, sunkumais, kartu ieškoti sprendimų ir emociškai sveikti.

Svarbi yra ir šeimos, artimųjų žmonių parama bei palaikymas. Pirmiausia ženklų ir užuominų, kad kažkas su valgymu vyksta negerai, supratimas. Ir pagalba įveikiant šį nelengvą gyvenimo etapą.

Toks gydymas gali užtrukti, tačiau jo pagrindinis tikslas yra ne tik suvaldyti apetitą ir pradėti maitintis sveikai, bet ir sukurti ar atkurti tinkamus maitinimosi įpročius, kad maistas tenkintų mitybos, o ne emocinius, poreikius.

Taigi pirmiausia norėčiau palaikyti Darių, kad rūpinasi savo drauge ir bando jai padėti, tačiau kartu norėčiau paskatinti vis dėlto pasikonsultuoti su specialistais (psichologu, dietologu), kad draugės persivalgymo problema neįsisenėtų.

Šaltinis vlmedicina.lt

Informacija parengta pagal http://www.webmd.com/mental-health/eating-disorders/binge-eating-disorder/mental-health-binge-eating-disorder

loading...