einu-prisimiegosiu

Man taip viskas nusibodo. Ryte nenoriu keltis, dieną erzina nuolat skambantys telefonai, kažko norintys interesantai, neužsičiaupiantys bendradarbiai. Jau dienos viduryje jaučiuosi, tarsi kojos būtų nubėgusios ne vieną dešimtį kilometrų, o svarbiausia – visas kūnas tarsi išsunktas reikalauja atsijungti. Deja, nors nuovargis senokai tapo nuolatiniu palydovu, naktį akis plešia nemiga. Galbūt jaučiatės, lyg skaitytumėte savo mintis? Ir nieko nuostabaus, – pervargimas, pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichoterapeuto Raimundo Aleknos yra tipiška XXI amžiaus liga.

Kelis dešimtmečius atgal egzistavusios normuotos darbo valandos, nors ir buvo kliuvinys papildomam uždarbiui bei svarbiems ekonomikos reiškiniams, saugojo mus nuo pervargimo. Dabar galime papildyti piniginę, dirbdami viršvalandžius, tačiau taip aukojame savo sveikatą ir laisvalaikį. Šiuo požiūriu, mūsų šalis niekuo nesiskiria nuo kitų vakarietiškų valstybių – rinkos ekonomikoje pervargimas – visada egzistuojanti problema.

Kuo gi pervargimas skiriasi nuo paprasto nuovargio? Pervargęs žmogus „iškrenta“ iš biologinio ritmo: nebegali atsipalaiduoti, sutrinka jo miegas, net nedirbant jaučiama nuolatinė įtampa. Mintys tarsi įklimpsta ir jų nebegalime atplėšti nuo to, ką darėme. Netrunkame pajusti fizinius pervargimo simptomus: dėmesio stoką, nuotaikos bangavimus, astenizaciją, „šokinėjantį“ spaudimą, galvos skausmus, silpnėjančią imuninę sistemą. Iki tam tikros ribos pervargimo gali nerodyti jokie medicininiai tyrimai, tačiau jei apie tai, ką veikiate, nebegalite negalvoti ir tai jus vargina, jaučiate anksčiau paminėtus simptomus – labai tikėtina, kad pervargote, teigia psichoterapeutas R. Alekna.

Taigi, pervargimas. Ką su juo daryti? Ir kodėl ta pati veikla vieniems sukelia pervargimą, o kitiems – ne? Apsisaugoti nuo pervargimo pavyksta tiems, kas sugeba skirti sau pakankamai dėmesio, reguliariai atitrūkti nuo pagrindinės veiklos ir koncentruoti dėmesį į tai, kas vyksta dabar, o ne visą laiką „gromuliuoti“ tas pačias, varginančias mintis. Svarbu ne tik tai, ar apie kažką galvojame nuolat, bet ir tai, ar mintys teigiamos, leidžiančios atsipalaiduoti, ar keliančios įtampą.

Pervargimas grėsmingas tuo, kad žmogus atsiduria uždarame rate. Ir kuo labiau ratas įsisuka, tuo sunkiau mums spėti kartu su juo – atsiriboti nuo varginančių minčių, nuo veiklos. Žmogus nebeturi laiko sau, be to, ir tas veiklai atiduodamas laikas tampa neproduktyvus, nebeduoda ankstesnių rezultatų. Emocionaliai ir fiziškai pavargęs žmogus skleidžia šią nuotaiką aplink save ir tai neigiamai veikia kolegas ir artimuosius.

Pervargimas mus pakeičia. Pasak psichoterapeuto R. Aleknos, geriausia, jei aplinkiniai, pastebėję, kad esame ant pervargimo ribos, geranoriškai ir nuoširdžiai padėtų: leistų pailsėti, atsipalaiduoti, atitrūkti, jei įmanoma, perimtų dalį varginančių funkcijų. Išgydyti pervargimą galima tik poilsiu, tik laiku, kuris bus skirtas išskirtinai tam žmogui. Geriau pasijusti leistų ir teisingai sudėliotas dienos režimas, kur būtų aišku, kada laikas veiklai, kada – poilsiui.

Jei pervargstama nuo darbo, būtina sumažint krūvį. Ne, nebūtina mesti darbo. Užtektų gerai pailsėti, o vėliau aiškiai struktūruoti laiką, kad darbui skirtos valandos būtų išnaudojamos produktyviai. Taigi, kai dirbu, neveikiu nieko kito – nelandžioju po interneto svetaines, neplepu su kolegomis, nerašau elektroninių laiškų. Kai ilsiuosi, – netvarkau reikalų mobiliuoju telefonu, nedalinu kolegoms patarimų, nevažiuoju į kontorą „patikrinti pašto“. Būtent ritmiškumas padeda žmogui atgauti pusiausvyrą.

Kai ką dėl geresnės savo savijautos galite padaryti jau šiandien?

Pasivaikščiojimas gryname ore ne vargina, o padeda atsipalaiduoti, geriau miegoti. Dar geriau, jei galite pabėgioti. Ne? Tuomet prisileiskite pilną vonią karšto vandens, įsiberkite mėgiamo kvapo druską ir ramiai pagulėkite, kol pasijusite atsipalaidavęs. Užmigti padeda ir šiltas dušas ar stiklinė šilto pieno ar arbatos.

Prieš pervargimą kovoti padėtų vadinamosios autogeninės treniruotės, jogos pratimai, ar net apsilankymas kirpykloje, atpalaiduojantys masažai, fizioterapinės ir SPA procedūros, ramios muzikos klausymas.

Pervargimo gydymui naudojami ir vaistai nuotaikai gerinti, psichostimuliatoriai, tačiau tai – ne išeitis.

Geriau keiskite gyvenimo būdų, nes po piliulių sukelto darbingumo poilsio reikės dar daugiau, o laiko jam, turbūt, nerasite, o jėgų antplūdį pakeis apatija ar pyktis. Gi krauti malkas ant nebepavežančio vežimo nepatariu niekam.

Kaip nustatyti, ar esate pervargęs:

1. Įvertinkite, kaip greitai užmiegate, kiek laiko miegate, ar atsikeliate pailsėjęs. Jei atsigulęs vartotės kelias valandas, miegas trūkčiojantis, o ryte nėra jėgų – tikėtina, kad esate pervargęs.

2. Jei nuo pietų jaučiate įtampą, kuri trukdo dirbti produktyviai, – reikia poilsio.

3. Būdingi pervargimo požymiai: silpnumas, fizinis ir psichinis nuovargis, įtampa, nerimas, nuotaikų kaita, verksmingumas, emocinis labilumas, vegetacinės sistemos sutrikimas, padidintas prakaitavimas.

Šaltinis: vppc.lt

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė | Skirkite 2%
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais. DĖKOJAME už supratingumą!