Peržengus perdegimo ribą0 (0)
Energingi, veiklūs žmonės skuba kopti karjeros laiptais, daug ir intensyviai dirba, dažnai net ir atostogų sąskaita. Darbas jiems tampa svarbesnis už poilsį, šeimą, draugus, tačiau per didelis krūvis, nuolatinė emocinė įtampa, stresas gali sutrikdyti psichinę sveikatą. Perdegimo sindromas – tokią kainą tenka dažnam sumokėti už troškimą siekti karjeros, gražiau gyventi. Apie tai kalbamės su psichologe Lina Gudaite-Berckaitiene.
Kas yra perdegimo sindromas, kaip jį atpažinti?
Perdegimo sindromas – tai emocinis, psichinis, fizinis išsekimas dėl ilgalaikio užsitęsusio stipraus streso.
Kai žmogus daugiau laiko skiria darbui, iš pradžių jis jaučiasi puikiai, siekia rezultatų, nori daugiau uždirbti. Dažnai jis darbo parsineša į namus, nepaisydamas darbo ir poilsio režimo daug dirba savaitgaliais ir per atostogas. Tokiam žmogui kyla didžiulė grėsmė perdegti.
Perdegus atsiranda emociniai, elgesio pokyčiai. Žmogų kamuoja nuolatinis nuovargis, nepasitenkinimas darbu, motyvacijos stoka, netenkama susidomėjimo tuo, kuo užsiimama, apima beviltiškumo, beprasmiškumo, nepasitikėjimo savimi jausmas, lengvai įsižeidžiama, linkstama į cinizmą, nepasitenkinimas išliejamas bendraujant su kitais žmonėmis.
Pirmuosius perdegimo požymius atpažinti ne visada lengva, dažnai jie „nurašomi“ nuovargiui. Žmogus tikisi, jog savaitgalį pailsės ir nuovargis dings, savijauta pagerės, tačiau ir po kelių savaitgalių poilsio jis vis tiek jaučiasi išsekęs, pavargęs, be motyvacijos, gyvenimo džiaugsmo, be noro toliau dirbti ir siekti rezultatų. Sindromui progresuojant gali kamuoti nemiga, valgymo sutrikimai.
Kai kurie žmonės keletą metų neatostogauja, mano, kad be jų sugrius visi darbai. Kokią įtaką sindromo atsiradimui turi darbas be atostogų?
Tai tiesus kelias į perdegimą. Ne veltui atostogos nustatytos Darbo kodekse. Žmogaus energijos kiekis yra ribotas, todėl reikia skirti laiko tiek kasdieniam poilsiui, tiek ilgesnėms atostogoms kartą per metus, kad atsinaujintų žmogaus vidiniai resursai. Turime pasikrauti energija, kad neperdegtume.
Kokios priežastys lemia perdegimą?
Tam tikros žmogaus nuostatos, požiūris į savo gyvenimą, jo ritmą, darbą, galiausiai – į save, į savo gyvenimo prasmę. Dauguma prasmę mato daug dirbdami, todėl neišlaiko darbo ir poilsio pusiausvyros. Jei darbas užima didžiąją dienos dalį, tai gali vesti į perdegimą. Minėtos nuostatos – tai kartu ir atsainus požiūris į save, nesirūpinimas savimi.
Viena iš perdegimo priežasčių – noras kuo daugiau uždirbti. Žmonės neretai galvoja, kad kuo daugiau laiko skirs darbui, tuo daugiau uždirbs, pasikeis būstą, pakeliaus. Nemažai asmenų išvažiuoja į užsienį tikėdamiesi per trumpą laiką užsidirbti daug pinigų, tuomet sugrįžti į Lietuvą ir čia gyventi. Bet jie labai apsigauna, nes dirbdami kasdien po daug valandų paprasčiausiai perdega, ir labai greitai pasitenkinimas gyvenimu dingsta, išsivysto įvairios ligos.
Perdegimo sindromą gali lemti ir tam tikros silpnybės: jei žmogus linkęs siekti tobulumo, viską atlikti kuo geriau, kelia pernelyg didelius lūkesčius, iš savęs daug reikalauja, labai mėgsta viską kontroliuoti, prisiima daug atsakomybės ne pagal savo jėgas, per mažai laiko skiria poilsiui.
Prie perdegimo gali prisidėti ir darbo aplinkos veiksniai: nepakankamas darbuotojų pripažinimas, per mažas atlyginimas, pagarbos pavaldiniams stoka, per dideli darbo krūviai, kenksmingos darbo sąlygos.
Kokių profesijų atstovams, kokio tipo žmonėms didesnė šio sutrikimo rizika?
Yra atlikta daug tyrimų ir nustatyta, kad dažniausiai perdega tie, kurie dirba su žmonėmis, turi su jais tiesioginį kontaktą. Tokiame darbe sunaudojama daugiau emocinių resursų. Didžiausia rizika perdegti medicinos, švietimo, socialinės srities darbuotojams, policininkams, vadovams, tačiau perdegti gali bet kas – ir aukštas pareigas einantis vadovas, ir bedarbis, studentas ar namų šeimininkė, vaiką auginanti mama.
Profesija – lemiantis veiksnys perdegimo sindromui atsirasti, tačiau didelę reikšmę turi ir žmogaus būdas, jo nuostatos. Sindromas būdingesnis žmonėms, kurie linkę kontroliuoti viską, taip pat į darboholizmą linkusiems perfekcionistams. Jie savo lūkesčius turi žūtbūt įgyvendinti, o jeigu to nepadaro, kaltina save. Tai yra vienas iš tiesiausių kelių į perdegimą.
Kokios galimos sindromo pasekmės? Kokiomis ligomis jis grasina?
Iš pradžių atsiranda įspėjamieji ženklai – dažnesni peršalimai, kamuoja galvos, raumenų, nugaros skausmai. Nieko nekeičiant, nesigydant perdegimo sindromas progresuoja, ir žmogus gali susirgti įvairiomis nervų ligomis, virškinimo sutrikimais, gali išsivystyti depresija, širdies ir kraujagyslių ligos – aritmija, hipertenzija ir kitos. Literatūroje netgi yra užfiksuota, kad itin retais atvejais negavus jokios pagalbos dėl perdegimo sindromo gali netgi ištikti mirtis.
Perdegimo sindromas gali sukelti problemų santykiuose, šeimoje, galima pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ir/ar psichoaktyviomis medžiagomis siekiant nusiraminti. Žmogus gali praleidinėti darbą be pateisinamų priežasčių, jį keisti ar net profesiją.
Kaip įveikti perdegimą?
Labai svarbu kuo anksčiau atpažinti perdegimo požymius ir suvokti, kad tai – rimta sveikatos problema. Jei sindromas jau pažengęs, būtina kreiptis pagalbos į specialistus, psichologus, o jei sutrikimas atpažįstamas laiku, vos prasidėjęs, gali pakakti artimųjų, draugų pagalbos, didesnės socialinės paramos darbe ir tam tikrų priemonių. Reikia dirbti su savimi – išmokti valdyti stresą, koreguoti gyvenimo būdą, kiek įmanoma keisti požiūrį į savo nuostatas, darbą, daugiau ilsėtis, laikytis darbo ir poilsio režimo, sureguliuoti mitybą, miego įpročius, pakankamai judėti, daugiau rūpintis savimi, skirti laiko pomėgiams, draugams, kūrybai. Būtina sumažinti darbo krūvį, atsakomybių, kad būtų daugiau neįpareigojančio laiko, skirto poilsiui. Idealiausia dienotvarkė – aštuonios valandos miegui, aštuonios – darbui, aštuonios – laisvalaikiui, šeimai, draugams.
Taip pat reikia išmokti pasakyti „ne“. Nemažai žmonių ant savo pečių susiverčia svetimų darbų, rūpesčių naštą vien todėl, kad neišdrįsta atsisakyti. Pasakydamas „ne“ daugeliui dalykui, žmogus turės daugiau laiko sau.
Gyvename technologijų amžiuje, kuris, rodos, verste verčia perdegti, nes yra pagunda padirbėti ir namuose, atsakyti į laišką, nusiųsti kokį nors pranešimą, pabendrauti. Taip neatsijungiama nuo darbo reikalų ir namuose. Visgi būtina padaryti pertrauką ir technologijomis darbo reikmėms namuose, poilsio metu nesinaudoti.
Naudingi patarimai
- Sulėtinkite gyvenimo tempą, paatostogaukite.
- Atsikratykite kiek įmanoma daugiau įsipareigojimų ir veiklų, raskite laiko poilsiui, meditacijai.
- Atsigręžkite į artimuosius – jų palaikymas padės įveikti perdegimo sindromą.
- Skirkite laiko pagalvoti apie savo viltis, tikslus, svajones, gal atrasite, kas iš tiesų jus džiugina, ir pagal tai keiskite savo gyvenimo planus.
- Iš naujo įvertinkite savo tikslus ir prioritetus.
- Atidžiai pasverkite, kada dirbate dėl to, kad to reikia, o kada todėl, kad sunku atsispirti galimybei uždirbti dar daugiau pinigų. Įvardykite sau aiškiai, kiek, už kiek ir kada jūs dirbate.
- Puoselėkite kūrybingąją savo asmenybės pusę. Imkitės ko nors naujo, smagaus, atnaujinkite mėgstamą, bet apleistą pomėgį, pasirinkite veiklas, nesusijusias su darbu.
- Susitikinėkite su draugais, tačiau mažiau bendraukite su kolegomis už darbo ribų, nes neformalus bendravimas nepastebimai gali tapti tiesiog darbo grupės susiėjimu.
- Saugokite asmeninį laiką nuo darbinių reikalų, nedarbo dienų metu neskaitykite elektroninio pašto žinučių.
- Būkite fiziškai aktyvus, skirkite laiko mankštai, pasivaikščiojimams gamtoje.
- Eikite į įvairius kultūros renginius pasisemti teigiamų emocijų, skaitykite knygas, nepamirškite humoro.
- Jei šios priemonės nepadėjo, rekomenduojama pasinaudoti įvairiomis psichologinėmis streso įveikimo priemonėmis: kognityvine ir elgesio psichoterapija, streso valdymo programomis, kitomis psichoterapinėmis metodikomis, kurias pasiūlys specialistas, įvertinęs būklę.
Tai įdomu
Susidomėjimas perdegimo fenomenu prasidėjo XX amžiaus 7 dešimtmetyje.
Vienas pirmųjų mokslininkų, tyrusių šį sindromą ir 1974-aisiais pavartojusių „perdegimo“ terminą, buvo JAV psichologas Herbertas J. Freudenbergeris.
1978 m. socialinė psichologė Christina Maslach aprašė „perdegimo“ modelį ir įvedė sindromo sąvoką.
Violeta Gustaitytė
Publikuota: Moters savaitė/ 2017.09.12
Psichologė Lina Gudaitė-Berckaitienė | seimospsichologas.eu
Tel.:861153194
Dėmėsio! Naujas psichologės kabineto adresas: Verkių g. 39 – 211, Vilnius