Pesimistinį požiūrį į pasaulį žmogus įgyja ne su patirtimi

depresija

Kalbama, kad gamta suteikia vaikams tai, ko pašykšti jų tėvams. Kai kuriais atvejais ji nusprendžia „nudžiuginti“ visą šeimą – ir giminėje iš kartos į kartą pasaulį išvysta depresyvios asmenybės… Pesimistinį požiūrį į pasaulį žmogus įgyja ne su patirtimi, bet nuo pradėjimo momento, tvirtina mokslininkai.

Pesimistų „darbo“ principą mokslininkai jau nustatė: jų smegenys gamina mažiau junginių, atsakančių už apetitą ir streso lygį. Neuropeptido Y (NPY) trūkumas nulemia didelę tikimybę, kad anksčiau ar vėliau žmogus gali pulti į giliausią depresiją: jo smegenys kur kas stipriau reaguoja į neigiamus stimulus ir fizinį skausmą nei į teigiamus pojūčius.

Tai nustatę Mičigano universiteto mokslininkai tikisi, kad gauti rezultatai padės diagnozuoti ankstyvos stadijos depresiją ir kitus psichinius sutrikimus. O tai reiškia, kad niūrusis žmogus anksčiau galės grįžti į normalų gyvenimą – juk sutikite, kad chroniškas liūdesys nėra normalu.

Ištirti žmogaus genetinius ypatumus nėra sudėtinga, todėl mokslininkų atradimas taip pat pravers kuriant individualius gydymo metodus, pritaikytus kiekvienam pacientui pagal jų genetinį profilį.

Dr. Džonas-Kar Zubita, vienas tyrimo bendraautorių, sako, kad jam ir jo kolegoms pavyko nustatyti biomarkerius – šiuo atveju, genetinę variaciją – susijusius su padidėjusia depresijos išsivystymo rizika. Iki tol depresijos priežasčių mokslininkai ieškojo nagrinėdami serotonino, dopamino ir noradrenalino lygius.

Siekdami patikrinti savo teoriją, mokslininkai savanorius padalino į tris grupes pagal jų organizme esantį Y (NPY) – žemą, vidutinį arba aukštą. Paskui jiems buvo pasiūlyta pagalvoti apie įvairius žodžius – neutralius, kaip pavyzdžiui, „medžiaga“, neigiamus („žudikas“) ir teigiamus („viltis“). Tuo pat metu magnetiniu rezonansu buvo tiriamas smegenų aktyvumas.

Į „blogus“ žodžius savanoriai su žemu Y (NPY) lygiu reagavo gan audringai: tomografija parodė stiprią galvos smegenų priefrontalinės žievės aktyvaciją. Tie, kurie negalėjo skųstis neuropeptido trūkumu, reagavo gan nuosaikiai.

Antrojo bandymo metu savanoriai pasakojo apie savo emocinę būseną po tam tikro skausmą sukeliančio eksperimento. Žemo neuropeptido lygio grupė buvo nusiteikusi negatyviai tiek iki, tiek po eksperimento – prieš tai jie jaudinosi dėl nemalonių pojūčių, o po to nuolat mintimis sugrįždavo prie patirto skausmo.

Tyrimo epilogu tapo žmonių, sergančių rimtais depresiniais sutrikimais, genotipų tyrimas. Palyginti su kontroline grupe, pesimistų grupėje buvo nesulyginamai daugiau žmonių su žemu Y (NPY) lygiu.

Parengė: delfi.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.