Pilnaties sukeliamą nerimą galima lengvai numalšinti

menulio-fazes

Foto: Skeeze / Pixabay

„Žmogus – gamtos vaikas, todėl jį veikia visi gamtos reiškiniai. Bet aplink mus tiek daug šiuolaikinių technologijų, kad dažnai pamirštame prigimtį“, – pripažino Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Gydytojo teigimu, mus veikia visi gamtos reiškiniai – lietus, saulė, audra. Ne išimtis ir pilnatis. Kiekvienas žmogus – individualus, todėl pilnatis kiekvieną veikia skirtingai. Vieni tampa ypač irzlūs, greitai supyksta, negali miegoti, jaučia nerimą.

Kiti nejaučia visiškai nieko, todėl kartkartėmis pasišaipo iš tų, kurie tiki pilnaties poveikiu. Pilnaties poveikis priklauso dar ir nuo to, dėl kokių sutrikimų kenčia žmogus. Jeigu jis serga depresija, nerimu, gali būti, kad tie simptomai, kuriuos jis jautė iki šiol, paaštrės.

Jeigu žmogus serga šizofrenija ar kita sunkia psichikos liga, jam gali paūmėti ši liga. Sveiki žmonės neretai susieja savo miego ar nuotaikos sutrikimus su pilnatimi, o psichikos ligoniai nesupranta, kada stojo pilnatis, bet ligos paūmėjimą tikrai jaučia.

Gydytojas M. Marcinkevičius yra pastebėjęs, kad pacientų pilnaties metu padaugėja, tačiau dažniausiai jie kreipiasi pilnačiai baigiantis, mat tuomet sustiprėja ligos požymiai. Gydytojas psichiatras pabrėžė, kad pilnatis veikia ne tik tuos žmones, kurie kenčia dėl psichologinių sutrikimų arba psichikos ligų, bet ir pacientus, sergančius širdies ar kitų organų ligomis.

Taip pat svarbus paties žmogaus nusiteikimas. Jeigu jis iš anksto nusiteiks, kad jam bus sunku užmigti, taip ir bus. Juk didžiausias miego priešas – baimė. Bijosite neužmigti, taip ir bus, todėl nereikėtų sureikšminti pilnaties.

M. Marcinkevičius pataria tinkamai pasiruošti miegui – nežiūrėti televizijos laidų, nesėdėti prie kompiuterio. Tiktų pasivaikščioti gryname ore, rami muzika, raminamoji arbata. Svarbiausia, kad žmogus nebijotų neigiamo pilnaties poveikio ir nemigos.

Be to, reikėtų atminti, kad sutrikdyti miegą gali ne tik neigiamos, bet ir teigiamos emocijos, jų perteklius. „Žmonės neretai viską suverčia pilnačiai, tačiau vertėtų įvertinti ir kitus dirgiklius, dėl kurių gali atsirasti nemiga, nuotaikų kaita, irzlumas“, – patarė gydytojas.

Kaip galima sau padėti? Pilnaties dienomis reikėtų daugiau laiko skirti poilsiui, atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimams arba tiesiog pasportuoti.

Kiekvienas žino, kuris būdas jam tinka labiausiai, todėl vienos taisyklės nėra, svarbiausia – jausti savo kūną ir jo poreikius.
.
Šaltinis: lrytas.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.